1. Apytikslis Graikijos laikas
Į laiką Graikijoje žiūrima filosofiškai: čia niekas niekur neskuba, viskas vyksta siga – siga, t.y. lėtai ir po truputį. Vietos gyventojai gali valandų valandas sėdiniuoti kavinėje, mėgaudamiesi kavos puodeliu, o eidami susitikti su bičiuliais ar verslo partneriais, vėluoja mažiausiai pusvalandį – pasaulis juk dėl to nesugrius. Paros laiko šioje šalyje nereikėtų suprasti pažodžiui: „ryte“ reiškia iki 12 val., „po pietų“ – ne anksčiau kaip 17 val., o „vakaras“ gali trukti iki pat vidurnakčio. Visa tai punktualūs užsieniečiai sarkastiškai vadina apytiksliu Graikijos laiku.
2. Siesta pagal grafiką
Griežtai pagal grafiką vyksta tik graikų siesta: nuo 14 val. iki 17 val. Tvyrant didelei kaitrai, graikai pietauja ir ilsisi Morfėjaus glėbyje. Trims valandoms gyvenimas nurimsta, o laikas sustoja: niekas nedirba, neina į svečius ir net neskambina telefonu – triukšmauti siestos metu draudžia įstatymai. Parduotuvės nedirba, o kavinėje savo užsakymo galite laukti net ir kelias valandas – juk per patį dienos vidurį dirba vos pora darbuotojų.
3. Kantrybė ir darbas
Tiesa, graikai moka ne tik ilsėtis, bet ir dirbti, o pagarsėjusi Viduržemio jūros regiono tinginystė yra ne kas kita, kaip stereotipas, kuriuo paprastai aiškinama sunki šalies ekonominė padėtis.
Visi graikų pokalbiai apie nelengvą gyvenimą ir mažus atlyginimus dažniausiai baigiasi fraze „Jei tik būtų darbo!“ Graikai dirbti dėl kišenpinigių pradeda jau nuo paauglystės, o daugelis studentų dirba padavėjais ir barmenais. Daugiausiai dirba kaimo gyventojai: tris ketvirtadalius šalies teritorijos užima kalnai, todėl kiekvienas likęs žemės gabaliukas yra įnirtingai dirbamas, kad duotų gerą derlių.
4. Šventė kiekvieną dieną
Veikiausiai nė vienoje kitoje Europos šalyje nėra tiek daug švenčių ir festivalių: be tradicinių Kalėdų, Naujųjų metų ir Velykų, Graikijoje masiškai švenčiama Nepriklausomybės diena, o nuo sausio vidurio rengiami triukšmingi karnavalai, kurie baigiasi tik prasidėjus Gavėniai. Pirmoji Gavėnios diena – Švarusis pirmadienis – taip pat yra šventė ir nedarbo diena. Šiaurinėje šalies dalyje sausio 8-ąją švenčiama Ginekratija (pažodžiui „Moterų valdžia“). Šią dieną sutuoktiniai keičiasi vaidmenimis: žmonos sėdi kavinėje su draugėmis, o vyrai atlieka namų ruošos darbus.
5. Didelės graikiškos vestuvės
Žinoma, pati trankiausia ir linksmiausia graikų šventė yra graikiškos vestuvės. Jos švenčiamos tris dienas – nuo šeštadienio iki pirmadienio, o pačios tuoktuvės įvyksta sekmadienį. Civilinės santuokos Graikijoje įteisintos jau beveik 40 metų, tačiau vis tiek 95 proc. porų tuokiasi cerkvėje, laikydamosios virtinės apeigų. Ruoštis šiam reikšmingam gyvenimo įvykiui pradedama beveik prieš metus, o į vestuves sukviečiami net tolimiausi giminaičiai.
6. Viskas, kas geriausia – vaikams
Vaikai graikams yra džiaugsmas, pasididžiavimas ir apskritai šventas dalykas. Šeimoje jie yra lepinami, branginami ir dievinami. Jiems nieko nedraudžiama: graikai įsitikinę, kad vėliau gyvenimas pats viską sustatys į savo vietas. Lygiai taip pat dėmesiu bei meile apgaubiami ir svetimi vaikai – graikas visuomet pasakys vaikui gerą žodį ar padovanos žaisliuką. Tėčiai po lygiai dalijasi vaiko auklėjimu su mamomis: su mažyliais jie žaidžia, išeina pasivaikščioti, juos prižiūri. Sulaukusios pilnametystės atžalos neskuba palikti tėvų namų ir gyvena su jais, kol pačios sukuria šeimą.
