Už pajuokavimus gali tekti atsakyti
Oro uostas – tarsi gyvas organizmas. Žmonių srautai čia dideli ir jie intensyviai cirkuliuoja beveik visą parą. Galima įsivaizduoti, kaip oro uosto veikla būtų suparalyžiuota, jei būtų pranešta apie realius sprogmenis jo teritorijoje. Žmonės iš terminalų būtų evakuojami, taip pat būtų sutelktos didelės įvairių tarnybų bei išminuotojų pajėgos, rašoma pranešime spaudai. Tai, pasak „Litcargus“ Išvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovės Gretės Černychienės, įprasti saugą užtikrinantys veiksmai. Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kad kartais juos sukelia neapgalvotai leptelėtos „nekaltos“ frazės. Jų ne tik kad reikėtų vengti, jos apskritai oro uoste yra draudžiamos.
„Keleivių aptarnavimo skyriaus darbuotojai, tikrindami ir registruodami bagažą, visada paklausia keleivių, ar šie savo registruotame bagaže nesiveža draudžiamų daiktų, nes keleivių bagažui taikomų draudimų sąrašas išties ilgas. Atsakymų kartais susilaukiama ir tokių, kad, pavyzdžiui, „vežuosi bombą“. Be pagrindo taip sakyti, juokauti oro uoste griežtai draudžiama“, – sako G. Černychienė ir priduria, kad taip pajuokauti sugalvojęs asmuo į orlaivio keleivių saloną neįleidžiamas.
Oro uostuose į riboto patekimo zonas ir juo labiau į orlaivio saloną keleivis nepateks, jei nešasi su savimi įvairaus pobūdžio (šaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius) ginklus, chemines ir degias medžiagas (benzinas, metanolis), sprogmenis, skystų dujų balionėlius, bengališkas ugneles ir panašius daiktus.
Saugumą užtikrina skirtingų tipų patikros įranga
Visi keliaujantys lėktuvu keleiviai ir jų daiktai yra griežtai tikrinami. Keleivių patikros stotelėje kiekvienas turi praeiti pro arkinį metalo ieškiklį, o visi daiktai, sudėti ant ritininio stalo, peršviečiami rentgeno spindulių įrenginiu. Kartais keleivis papildomai gali būti patikrinamas dėl sprogstamųjų medžiagų paprašant ištiesti delnus.
„Asmenys oro uostose papildomai yra tikrinami keliais atvejais. Pirmiausia, jei arkinis metalo ieškiklis suskambėjo. Taip nutikus, oro uosto darbuotojas privalo asmenį patikrinti rankomis. Tiesa, kai kuriais atvejais keleiviai papildomai yra tikrinami su sprogstamųjų medžiagų aptikimo įranga. Įdomu tai, kad ši įranga gali sureaguoti į nano daleles, t.y. į medžiagas, kurios yra naudojamos ne tik sprogmenų, bet ir įvairių daiktų, pavyzdžiui, vaistų, kosmetikos gamyboje“, – įspėja G. Černychienė.
Ko neturėtų būti rankiniame bagaže
Kaip jau minėta, kelionių bagažui yra taikoma nemažai draudimų ir tam tikrų medžiagų kiekių ribojimai. Su jais svarbu susipažinti prieš dedant daiktus į lagaminus ir vykstant į oro uostą. Dažniausiai keleiviai nežino, kokie yra taikomi reikalavimai skysčiams rankiniam bagažui. Išvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovė primena, skysčiai turi būti supilami į 100 ml talpyklas ir jų neviršyti.
„Dėl kiekių reikalavimai yra labai griežti ir čia nuolaidų yra nedaug. Nebent vežantis tam tikrus gyvybiškai svarbius vaistus ar kūdikių maistą. Lėktuve svarbus kiekvienas kilogramas, todėl tam tikrų produktų, skysčių ribojimai yra neišvengiami“, – teigia G. Černychienė ir priduria, kad reikėtų nepamiršti visus buteliukus su skysčiais sudėti į vieną permatomą ir užspaudžiamą iki 1 litro talpos maišelį (maksimalus jo dydis 20x20 cm).
Tokie patys 100 ml kiekių reikalavimai galioja ir maistui, pavyzdžiui, jogurtui, sultims, uogienei, sviestui, tepamam sūriui, grūdėtai varškei, šokoladiniam kremui ir t.t.
Taip pat giliai į kelionės krepšį ar lagaminą nereikėtų toli nugrūsti elektroninių prietaisų. Juos visus: kompiuterį, planšetę, mobilųjį telefoną, fotoaparatą patikros punkte teks atskirti nuo likusių bagažo daiktų iki kol bus patikrinti rentgeno spindulių įrenginiu.
