„Kai skrydis į jūsų numatytą tikslą vėluoja atvykti daugiau kaip 3 valandas arba yra atšaukiamas likus mažiau nei 14 dienų iki skrydžio, netgi būna tokių atvejų, kai žmogus atvyksta į skrydį ir jam prie laipinimo vartų pasako, kad jam nebeliko vietos, tai tokiais atvejais priklauso kompensacijos nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo atstumo, kurį skridote arba turėjote skristi“, – paaiškino skrydžių kompensavimo bendrovės vadovas Marius Stonkus.

Vėluojantis skrydis daugeliu atvejų taip pat sukelia nepatogumų. Jei jis vėluoja daugiau nei 3 valandas ir tai įvyksta dėl tokių aplinkybių, kaip techninis lėktuvo gedimas, įgulos narių liga ir panašių dalykų, tokiais atvejais keleivis gali tikėtis kompensacijos. Šios aplinkybės taikomos ir atšauktų skrydžių kompensavimui.

Pašnekovas primena, kad kompensacija keleiviui nepriklauso, jei skrydžio sutrikdymas įvyko dėl ekstremalių aplinkybių: ekstremalių oro sąlygų, streikų, karo.

Skrydžių kompensavimo bendrovės vadovas akcentuoja, kad norint pretenduoti į kompensaciją būtina atvykti į oro uostą ir užsiregistruoti skrydžiui įprasta tvarka, net jei apie skrydžio vėlavimą sužinoma pakeliui į oro uostą. Tik kai kuriais atvejais keleiviams yra išsiunčiama oficiali informacija, raginanti dėl atidedamo skrydžio nevykti į oro uostą.

Kur galima kreiptis dėl priklausančios kompensacijos, priklauso nuo to, kurios šalies oro linijomis žmogus skrido. Tam skirtas terminas gali svyruoti nuo 1 iki 6 metų.

„Lietuviškų oro linijų terminas yra treji metai, Lenkijoje – metai, kitose šalyse gali būti ir treji, ir penkeri metai. Kreiptis galima tiesiogiai į oro linijas, kas paprastai nėra labai lengva. Tais atvejais, kai žmogus neturi laiko pats pildyti visų dokumentų ir ginčytis su oro linijomis, arba jam nepavyksta to padaryti, tai galima kreiptis į „Skycop“. Pradžiai reikia skrydžio rezervacijos bilieto, kuriame yra skrydžio numeris, skrydžio data, oro uostai – bendra informacija apie patį skrydį, kad būtų galima identifikuoti, kada jis vyko arba turėjo vykti, ir nustatyti, kas atsitiko, kad sutrukdymas įvyko“, – sakė M. Stonkus.

Išsamiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.