Kaip rasti pusiausvyrą tarp „noriu“ ir „galiu“, kaip sužinoti, kas yra „teisinga“ ir „neteisinga“, kaip nuspręsti, „skristi“ ar „neskristi“? Vienareikšmiško atsakymo kol kas neturime, tačiau galime pasiūlyti keletą idėjų. Jei negalite visiškai atsisakyti kelionių lėktuvais, pabandykite bent jau sumažinti savo anglies pėdsaką.
1. Rinkitės tiesioginius skrydžius.
Daugiausia teršalų išmetama kylant ir leidžiantis. Taigi, jei galite, rinkitės tiesioginius skrydžius be persėdimų.
2. Jei tokios galimybės nėra, skrydį derinkite su antžeminiu transportu.
Mišrios kelionės yra nauja mados tendencija. Juk nusigauti iki oro uosto kitame mieste galima autobusu, traukiniu ar automobiliu. Ypač jei miestai, tarp kurių keliaujate, yra toje pačioje šalyje. Ir ypač jei kelionės trukmė smarkiai nesiskirs.
3. Nerezervuokite bilieto iš karto, pirmiausia pasiskaitykite apie oro linijų bendrovę.
Kokiais lėktuvais ji skraidina? Kokį kurą naudoja? Ekspertai teigia, kad jei lėktuvas naujesnis, didesnė tikimybė, kad jis bus ekologiškesnis. Taigi bendrovės, kurios reguliariai atnaujina savo lėktuvų parkus (pvz., laineriais 787 arba A350), siūlo efektyvesnius būdus mažinti išmetamo CO2 kiekį.
Tas pats pasakytina ir apie kurą. Tikrai žinome, kad „Airbus“ kuria vandeniliu varomus orlaivius. O kaip kiti?
4. Skriskite ekonomine klase.
Kuo daugiau keleivių sėdi viename kvadratiniame metre, tuo mažiau kuro sunaudojama vienam žmogui. Nors tai negarantuoja, kad išmetamųjų teršalų kiekis bus mažesnis (o kas, jei oro linijos neparduos visų bilietų?), tačiau tokia galimybė tikrai egzistuoja.
Statistika rodo, kad verslo klasės keleiviai generuoja 2 – 3 kartus daugiau CO2 nei ekonominės klasės keleiviai. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ net bandė siūlyti, kad Europos vyriausybės įstatymais uždraustų keliauti verslo klase. Tačiau kol kas tokių radikalių metodų niekas nesiėmė. Skraidyti privačiais lėktuvais taip pat kol kas nėra uždrausta.
5. Mažiau (arba lėčiau) keliaukite darbo reikalais.
Kelionių bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais apie 20 proc. kelionių vyksta darbo reikalais. Prieš pandemiją šis skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. Tačiau jei turite alternatyvų – tarkime, galite surengti susitikimą per „Google Meets“ ar spręsti klausimus internetu – kodėl jomis nepasinaudojus? Jei vis dėlto būtina susitikti akis į akį, bent į vieną pusę vykite žeme.
6. Kompensuokite.
Tačiau ne oro linijų bendrovėms, užsiimančioms „žaliuoju smegenų plovimu“, bet organizacijoms, kurios iš tikrųjų stengiasi padaryti, kad pasaulis būtų geresnis.
Tikriausiai girdėjote apie „Ryanair“ ir „Lufthansa“ atvejus: šios oro linijų bendrovės sulaukė daug kritikos dėl „neetiškos rinkodaros“. Visi „žalieji“ mokesčiai, kuriuos jos rekomenduoja mokėti kartu su bilietu, beveik niekaip nekompensuoja išmetamų teršalų kiekio. Teigiama, kad 20 proc. sumos atitenka „žaliajam“ kurui, o 80 proc. – projektams (apie kuriuos paskui nieko nesigirdi).
7. Naudokitės pažangiomis kelionių paslaugomis.
Turbūt dažniausiai bilietų ieškote per „Skyscanner“. Ar žinojote, kad ši svetainė turi parinktį „Skyscanner Greener Choices“? Žaliu lapeliu pažymėti reisai būna ekologiškesni. Į šiuos variantus įtraukiami skrydžiai, kurių metu išmetamo CO2 kiekis yra mažesnis už konkretaus maršruto vidurkį. Beje, svetainėje Booking.com taip pat galite pasirinkti tvaresnius apgyvendinimo variantus.
