Vos per 20 minučių iš triukšmingos europietiškos Stambulo dalies galima patekti į kitą žemyną ir visiškai kitokią azijietišką aplinką. Patys vietiniai sako, kad čia – žymiai jaukiau.
Daug kas galvoja, kad, perplaukus iš Europos į Aziją, viskas bus kitaip: klimatas, skonis, kvapas. Aš noriu nuraminti – ne visai taip. Realybėje Europa Stambule ir Azija Stambule yra labai panašūs, bet yra priežasčių, kodėl žmonės šį rajoną vadina pačiu jaukiausiu bei madingiausiu.
Pirmas dalykas, ką atplaukus galima pastebėti – čia jaučiamas maksimalus atsipalaidavimas. Visa alėja žmonių sėdi, žiūri į vandenį, muzikantai groja savo dainas. Po centrinės dalies, kur visi beprotiškai skuba, čia ramiau. Europoje visi uždirbinėja pinigus, o Azijoje atsipalaiduoja.
Šiame rajone jūs iš esmės rasite viską, ką ir Stambulo centre, tik mažesniais mastais – viskas suspausta ir padaryta daug jaukiau. Man šis rajonas kažkuo panašus į Paryžiaus Monmartrą. Viskas labai smagu. Visi šypsosi, draugiški, mieli. Čia tiesiog gera būti. Tarsi atsidūrei mažame miestelyje, nors čia tas pats 15 mln. gyventojų megapolis.
Čia turguje galima apsipirkti lygiai taip pat, kaip didžiajame Stambulo centre, bet daug tvarkingiau, patikimiau. Perki ir gražu, o ten nėra tos estetikos.
Vienas iš dalykų, ką rekomenduoju paragauti Kadikoy rajone – turkiška pica, kuri vadinasi lahmacun. Čia nuo 1968 metų veikia senovinė turkiška picerija, kur jie pagal seną receptą iki šiol kepa picas. Pirmas picos skirtumas – ji nėra apvali kaip būna itališkos. Užsisakiau populiariausią su trimis ingredientais: sūriu, kiaušiniu ir jautiena. Šalia yra dvi dėžutės su priedais, kurias gauna visi lankytojai: citrina, kurią reikia išsispausti, bei žolelės. Labai skani tešla, jautiena gerai išmarinuota. Gaivi, skani pica. Turkiška pica itališkai niekuo nenusileidžia.
Šiame rajone taip pat rekomenduoju susirasti Bahariye gatvę, kuri vadinama rajono širdimi. Čia rasite visko, ko gali reikėti atvykusiam pasisvečiuoti žmogui: kavinės, restoranai, bariukai, parduotuvės. Gatvės simbolis – spalvoti burbuliukai kelkraščiuose, o per vidurį bėgiai, kuriais važiuoja senasis tramvajus.
Šiame rajone net žmonės gyvena taip, tarsi tai būtų ne Stambulas, o koks nors kurortinis miestas: vilos, apsodintos palmėmis, daugiabučio gyventojai balkonus apsodina žydinčiais krūmais, medeliais.
Pabaigai būtinai rekomenduoju čia palydėti saulę. Tam yra atskiras Kadikoy parkas – kiekvieną vakarą čia susirenka minios žmonių.
Daugiau apie tai, kaip Stambulas atrodo dar neprašvitus saulei ir kas skanaus buvo paragauta šį kartą, pamatysite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.
