Lygiai prieš metus tokiu metu, skrydyje iš Latvijos sostinės Rygos į Italijos sostinę Romą keleivių buvo tiek mažai, kad kone kiekvienas galėjo sėdėti per tris kėdes. Prie lango, per vidurį arba iš krašto, kaip tik norėjosi. O ir eilių oro uostuose visai nebuvo, atvykai, atidavei lagaminą ir per kelias minutes galėjai praeiti apsaugos patikrą. Dažnai keliaujantys negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. Vadino tą situaciją – rojumi, laisve, malonumu ir kitais gražiais žodžiais. Buvo patogu, bet tuo pačiu ir liūdna. Juk tušti skrydžiai reiškė sunkius laikus avialinijoms ir oro uostams.
Bet kaip ir visose situacijose, taip ir šioje – po tamsos atėjo šviesa. Labai ryški, graži šviesa, vėl optimizmu nušvietusi turizmo sektorių.
Apytuščius skrydžius iš Vilniaus į Helsinkį, iš Bergeno į Oslą, iš Kairo į Dubajų dabar galiu prisiminti tik kaip sapną, arba kaip siurrealistinę praeitį. Nes dabartyje – nieko panašaus nepamatysi.
Oro uostai vėl pilni žmonių. Verslo keliautojų, poilsinių turistų, po visur migruojančių migrantų – laimės ieškotojų. Iš to, kas vyksta tiek Vilniaus, tiek kitų Europos miestų oro uostuose būtų galima daryti išvadą, kad situacija visiškai normalizavosi ir net sugrįžo į geruosius priešpandeminius metus. Taip atrodo „užmetus akį“, bet statistiniai skaičiai, deja, to dar nerodo. „Augti ir augti iki tų laikų“, – sako įvairių avialinijų atstovai. Nes nors lėktuvai jau stipriai užpildyti, beveik šimtu procentų, reisų dar tikrai ne tiek daug, kiek būdavo anksčiau. O ir daug oro uostų dirba ne visai pilnu pajėgumu. Todėl, nors ir atrodo, jog koridoriai bei laukiamieji stipriai perpildyti – iki galo džiaugtis už aviacijos verslą dar nereikėtų.
Bet yra kita šio reikalo pusė, apie kurią dar ne visi kalba. Oro uostose vis daugiau chaoso. Ilgos eilės, pykčiai prie skrydžių registracijos langelių, į savo reisą bėgantys keliautojai, chaotiškai skrydžio vartų ieškantys išsiblaškėliai – tai, ką mačiau per keletą pastarųjų savaičių skraidydamas po Europą.
Visi, šiuo metu keliaujantys turėtų suprasti, kad vis dėlto aviacijos pasaulis pasikeitė ir, kad kurį laiką, gal pusmetį, gal metus, gal dvejus – keliausime su papildomai įvestomis taisyklėmis, kurių niekada anksčiau nebuvo. Tai reiškia, kad įprastos oro uostų procedūros gali trukti ilgiau nei esame įpratę.
Šiuo metu skrendant beveik visomis pasaulio kryptimis yra tam tikrų reikalavimų arba ribojimų. Tai reiškia, kad prieš atiduodami lagaminą ir gaudami įlaipinimo kortelę, oro uosto pareigūnui privalėsite pateikti tam tikrus dokumentus arba elektroninę jų versiją. Daug šalių reikalauja turėti skiepų pasą su teisingais duomenimis jame. Tai yra skiepai turi būti atlikti prieš tam tikrą laiką, atitinkamai turi būti pažymėta kiek dozių gavote ir panašiai. Daug kur reikia neigiamo koronaviruso testo, ne visur tinka greitieji, kai kur reikalaujama PGR testo rezultatų. Dar yra valstybių, kurios prašo papildomų dalykų, pavyzdžiui, Didžioji Britanija reikalauja prieš atvykstant turėti registraciją testui jų šalyje.
Yra ir daugiau painiavos bei reikalavimų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį visi keliaujantys. Jeigu skrendate ne tiesioginiu reisu, o su persėdimu – reikėtų pasidomėti, ko reikalauja šalis, kurioje turite persėsti į kitą lėktuvą. Būna taip, kad vien dėl persėdimo, tam, kad galėtumėte naudotis iš tos šalies išskrendančiu lėktuvu, teks turėti papildomą testo rezultatą, net ir pilnai paskiepytiems. Ir to popieriaus jūsų greičiausiai paprašys tame oro uoste, iš kurio išskrisite.
Labai daug žmonių apie įvairius reikalavimus patingi domėtis iš anksto ir viską sužino tik atvykę į oro uostą. Tada žinoma sukyla pyktis ant savęs, o taip pat ir ant kitų. Norisi rėkti, bartis, kartais net grasinti. Žmonės taip daro, patikėkite manimi. Jie barasi ir tikisi, kad tai kažką pakeis. Būna verkia, ašaroja kruvinomis ašaromis ir galvoja, kad sušvelnins atsakingų pareigūnų širdis.
Pasitaiko ir paprastesnių variantų. Kai tarkim, šalis į kurią skrenda ponas ar ponia, reikalauja užpildyti atvykimo anketą, kaip pavyzdžiui daro Lietuva. Daug kas pamiršta tai padaryti iš anksto ir daro tik tada, kai priduoda lagaminą. Visiems kitiems tenka laukti. Dar yra vienas, liūdnesnis variantas Graikijoje. Tą pačią dieną, prieš išskrendant, šios šalies anketos užpildyti ir gauti patvirtinimą nepavyks. Jeigu to nepadarėte parą prieš – oro uoste išgirsite liūdną pranešimą, kad jūsų neįleidžia į lėktuvą.
Visos šios situacijos be galo vargina dirbančius pareigūnus, o taip pat siaubingai erzina tuos, kurie laukia savo eilės prie registracijos langelio. Eilės išsitempia iki begalybės, šiai procedūrai dabar reikia skirti dvigubai daugiau laiko. Tikriausiai žinote kelionių organizatorių ir avialinijų rekomendaciją atvykti į oro uostą dvi su puse valandos iki skrydžio, kartais kai kurie sako, kad reikia net ir prieš tris valandas atvykti. Bet su dabartiniais tempais šį laiką reikėtų dar pailginti.
Net ir tokiuose mažyčiuose oro uostose kaip Vilniaus, Kauno ar Palangos, paskirkite skrydžio registracijai ir kitoms patikroms daugiau laiko. Nes keleiviai stringa masiškai. Aš pavyzdžiui buvau įpratęs į mūsų sostinės oro uostą atvykti pusantros valandos iki skrydžio. Bet dabar to nebedarau, nes atvykęs dvi valandas prieš skrydį ir tai vos į jį suspėju.
Taip buvo Vilniuje – praėjusį penktadienį, kai skridau į Vokietijos miestą Frankfurtą. Skrydis 06.30 val. ryte, likus valandai – 05.30 val. – prie registracijos stovėjo tokia ilgai eilė, kad daug kam stovint joje sudegė tūkstantis nervų ląstelių. „Ar mes spėsime?“, „Kas ten vyksta?“, – šnibždėjosi laukiantieji. Tuo metu iš keturių keleivius priimančių langelių – pilnu pajėgumo dirbo tik du. Prie kitų dviejų stovėjo problemų turintys keliautojai, kažko neužpildę, ar kažko nepažymėję. Jie ten sprendė savo reikalus ir tuo pačiu blokavo eilę.
Panašiai nutiko ir šį trečiadienį Madeiros salos oro uoste, kur taip pat stovėjau eilėje prie registracijos į Frankfurto skrydį. Kiekvienas keleivis privalėjo pateikti skiepų dokumentą arba neigiamą testą, o tie, kas skrido pavyzdžiui į Lietuvą – dar ir mūsų šalies Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketos QR kodą. Eilė judėjo vėžlio greičiu. Jeigu anksčiau vienas asmuo prie registracijos užtrukdavo 2-3 minutes, tai dabar 5-7 minutes. Net jeigu ir visi popieriai tvarkingi – juos pateikti ir patikrinti prireikia papildomo laiko. Pavyzdžiui, šveicarė skridusi į Ciurichą, per Frankfurtą – paskiepyta dviem skiepais. Bet ji kokias 6 minutes savo mobiliajame telefone ieškojo tai patvirtinančio dokumento kopijos. Iš pradžių ji bandė prisijungti prie nemokamo oro uosto Wi-Fi interneto, nepavykus, ėmė prašyti kitų žmonių, kad šie jai paskolintų prieigą prie interneto. Kai gavo tai, ko norėjo, moteriškė ilgai knisosi savo elektroninio pašto dėžutėje, kol pagaliau surado reikiamą dokumentą.
Bet laikas tirpsta ne tik čia. Pridavus lagaminus ir gavus įlaipinimo kortelę – tenka stotis į kitą eilę, prie patikros. O ten dar viena staigmena – pavyzdžiui, Madeiroje bandoma laikyti atstumą tarp keliautojų. Stovi pareigūnai ir reguliuoja, kad žmogus „neliptų“ ant žmogaus. Specialiai paskirstomi žmonių srautai, vienas pareigūnas praleidžia tik tam tikrą kiekį keleivių, o kitus laiko už ribos. Taip susidaro dar kelios eilės, kurios atima daugiau laiko.
Šitose visose eilėse nuolat išlendą tokių žmonių, kurie beveik verkdami meldžia praleisti, nes labai skuba, nes vėluoja, arba kartais sako, kad „jau pavėlavo“. Tenka tokius praleisti, žinoma. Kol galiausiai pačiam per garsiakalbius ima skambėti „paskutinio kvietimo“ pranešimas. Nori suspėti – bėk, tokia dabar realybė, su kuria susiduria dažnas keliaujantis.
Norite, kad visas procesas pavyktų sklandžiai, be sudegintų nervų – atvykite anksčiau, nei buvote įpratę, pridėkite bent papildomą pusvalandį. O taip pat, palengvindami gyvenimą sau ir oro uostų darbuotojams paruoškite visus reikiamus dokumentus tvarkingai, greitai ir lengvai prieinamoje vietoje. Žinoma, labai svarbu – prieš vykdami į oro uostą daug kartų pasitikrinkite, kokius reikalavimus taiko šalis, į kurią vykstate. Jeigu tikrinotės prieš savaitę – negalvokite, kad viskas liko taip, kaip buvo tada. Patikrinkite dar kartą, gal kažkas pasikeitę, gal atsirado naujas punktas. O jis juk gali būti lemtingas. Saugokite savo laiką, pinigus ir sveikatą.
