Už 2239 kilometrų nuo Lietuvos, prie Maltos esanti nedidukė, gražuolė sala Komino, kaip koks magnetas traukia mūsų tautiečius iš viso pasaulio. Lietuvių, kaip Palangoje – gal kiek hiperbolizuodamas nusprendžiau, bet faktai kalba patys už save. Per vieną popietę ten sutikau keliautoją iš Klaipėdos, draugų kompaniją iš Šiaulių, porelę iš Vilniaus, mūsiškių šeimas iš Anglijos, Norvegijos ir net už siciliečio ištekėjusią lietuvaitę, dabar gyvenančią JAV. Kažkokia Lietuvos ambasada Viduržemio jūroje.
Ir ne veltui mūsų ten tiek daug. Komino sala turi tai, ko nerasi kitur. Angliškai toji vieta vadinama Blue Lagoon, lietuviškas vertinys – Mėlynoji lagūna. Jūros vanduo ten toks žydras, rodos, kažkas specialiai jį filtravo per kokį nors super galingą filtrą, o tada dar ėmė ir pripylė žydrų dažų. Žinoma, taip nebuvo, viskas ten natūraliai gamtos surėdyta. Tik deja, nei nuotraukose, nei filmuotoje medžiagoje tos nepaprastos jūros spalvos šimtu procentų neperteiksi. Tad jeigu tik turėsite galimybę – nuvykite pažiūrėti savomis akimis.
Į Maltą galite skristi savaitei, arba rinktis kur kas trumpesnį atostogų laiką – pavyzdžiui, savaitgaliui. Su kompanija „Airbaltic“ nuskridau ten vėlų ketvirtadienio vakarą, po darbų. O atgal į Vilnių sugrįžau sekmadienį naktį. Viso gavosi trys dienos poilsio. Ar per tiek laiko įmanoma spėti, ką nors pamatyti? Žinoma, taip, tik susidėliokite programą iš anksto. Ir vieną dieną tikrai reikia skirti Komino salai.
Komino, kur yra įsikūręs Mėlynosios lagūnos paplūdimys, yra mažytė, 2,5x1,5 km dydžio sala. Joje oficialiais duomenimis tėra tik keturi nuolatiniai gyventojai. Vis dėlto, žmonių čia visada daugiau nei norėtųsi. Be to, dar daugiau nei žmonių čia yra medūzų. Jos plūduriuoja visur aplink salą, bet dažniausiai jokio pavojaus nekelia. Kažkokios nepiktos šioje pakrantėje. Maltos mokslininkai sako kol kas tiksliai nenustatę, kas jų ten tiek prineša, tačiau medūzoms žydri Mėlynosios lagūnos vandenys be galo patinka. Turistams tai irgi atrakcija, žmonės specialiai plaukia mažyčiais laiveliais ir valtelėmis jų apžiūrėti.
Komino saloje, sako, yra vos 2 ar 3 automobiliai, kurie priklauso čia įsikūrusiems viešbučiams. Kitas transporto būdas – kalnų dviračiai, kuriuos čia nuomoja. Tačiau dažniausiai pasirenkamas transportas vietinėms grožybėms apžiūrėti – kojos. Jeigu nesate žiaurūs tinginiai, tikrai įmanoma viską apeiti. Atstumai tiesiog juokingi.
Skaičiuojama, kad sezono metu Komino salą kasdien aplanko apie 5000 vienadienių turistų. Žinoma, didžioji jų dalis čia atvyksta ir laiką leidžia būtent prie Mėlynosios lagūnos vandenų, pakrantėje. Paplūdimys – tikrai nedidelis, siaurutėlis, išsidėstęs salos pakalnėje. Tad kiekvienas laisvas lopinėlis – nepaprastai geidžiamas ir per sekundės dalį užimamas.
Jau pernai vasarą socialiniuose tinkluose buvo atsiradęs judėjimas, kur daugybė aplinkai, Maltos grožiui ir gerovei neabejingų žmonių reikalavo riboti turistų, kuriems leidžiama atvykti į salą, skaičių. Įvesti kažkokį dienos limitą. Vis dėlto, kol kas niekas nepasikeitė. Mėlynosios lagūnos pakrantėje verslaujantys žmonės išsigando supykdyti turistus, todėl priima visus, kas tik sugalvoja atplaukti.
Keltai ir privatūs laiveliai iš Maltos čia atkeliauja ryte, o iškeliauja apie 18-18:30 val. vakaro, tad didžioji tų žmonių dalis pliaže būna vienu metu. Nieko čia jau nepadarysi. Nors, yra kelios gudrybės mėgstantiems ramybę ir privatumą. Viena jų – užsisakyti laivelį savo šeimai ar draugų kompanijai labai labai anksti ryte. Pavyzdžiui, 6 valandą. Tada bent tris valandas tikrai turėsite ramaus laiko ir visą tą žydrą vandenį vien tik sau. Didžioji dauguma turistų atplaukia maždaug 9-10 val., ir vėliau pildosi kas pusvalandį. Pats pikas būna vidurdienį.
Patys maltiečiai juokauja, jog nemėgstantiems keltis per daug anksti yra ir kitas būdas Comino saloje mėgautis privatumu. Reikia atplaukti tada, kai stipriai lyja arba ne sezono metu.
Visais kitais atvejais pateksite į tikrą žmonių jūrą. Deginimosi gultai stovi kur tik bežengtumėte, ant kiekvieno kampo. Nuo smėlio pakrantėje iki akmenų pakalnėje. Kai pirmą kartą Maltoje lankiausi prieš septynerius metus, regis čia buvo kiek ramiau, bet turizmas stipriai paaugo. Daugiausiai atvykstančių į Mėlynąją lagūną – tai britai, italai ir vokiečiai. Galima sutikti ir nemažai rusų. Esu tikras, kad tarp lyderiaujančių tautų esame ir mes – lietuviai. Bet kiek teko susipažinti, pagrinde atvyksta ne iš pačios Lietuvos, o iš Anglijos bei Skandinavijos. Ten gyvenantys ir dirbantys mūsų tautiečiai. Pasirodo, daug emigrantų būtent Maltoje organizuoja šeimų susitikimus. Vienu metu jie atskrenda iš Londono ir artimieji, iš kokios Plungės. Na ir atostogauja kartu.
Ką turiu omenyje sakydamas, kad už kiekvieną centimetrą Mėlynojoje lagūnoje reikia kovoti? Na, papasakosiu savo nevykusį pavyzdį. Į salą persikėliau per vėlai, beveik vidurdienį, kai laisvų gultų tiesiog nebebuvo. Išgraibsto visus, tiesiog per sekundę. Ir visai nesvarbu, kad jų kainos šioje pakrantėje kandžiojasi. Svyruoja nuo 7 iki 10 eurų dienai. Gultų kaina, kaip koks valiutos kursas šokinėja. Dienos pradžioje ji būna aukščiausia, popiet šiek tiek nukrenta, o vakare dar labiau atpinga. Svyravimus galima puikiai matyti, ant lentų su kainomis nuomotojai vis priklijuoja lipnios juostelės ir ant jos rašo tą sumą, kurios tą akimirką pageidauja. Įdomu, ar ne?
Bet tai dar ne viskas. Prie gulto nemokamai negaunate nieko. Norite skėčio nuo saulės? Prašom papildomai susimokėti. Ryte vėl gi kaina didžiausia – 10 eurų, vėliau atpinga per pus iki 5 eurų.
Tarp skėčių ir gultų nuomotojų bei Maltos valdžios nuolat kyla nesutarimai. Žmonės reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad neturi galimybės žengti ant smėlio – skėčiai prasideda prie pat vandens. Tvarką reguliuojantys pareigūnai paskaičiavo, kad aplink visą Mėlynąją lagūną buvo pririkiuota net 1500 gultų. Keliais šimtais per daug. Liepta juos panaikinti, ir net įvesta skėčių reguliavimo tvarka. Liepta neskleisti jų tol, kol nėra klientų. Nenaudojamas skėtis net negali būti įbestas į žemę, jis turi gulėti kažkur nuošalėje. Tokios taisyklės, bet į jas neatsižvelgiama. Regis, gultų bei skėčių nuomotojai vis dar valdo Mėlynosios lagūnos reikalus kaip patys nori. Jiems skiriamos nemažos baudos, bet kas iš to.
Jeigu skėčių ir gultų varžytuvėse sudalyvavote nesėkmingai kaip ir aš – labai nenusiminkite. Mėlynojoje lagūnoje verslauja rankšluosčių nuomotojai, tad galite kreiptis į juos. Susimokėję 10 eurų gausite ne tik švarų rankšluostį, bet ir suteiks specialią paslaugą – pirštu parodys žemės lopinėlį, kur galėtumėte prisiglausti. O jeigu ten guli didelė kompanija žmonių ir tarpusavyje padarė per didelius tarpus – ponas rankšluostininkas tuoj pat įves tvarką, eis visus pabarti ir paaiškins, kad tuoj pat padarytų vietos jo klientui. Žodžiu, rankšluostininkai kaip pliažo policininkai. Šaunuoliai!
Bet gi žinote visi, nesame mes lietuviai labai aršūs. Net nepalyginsi su italais. Tad dažnai liekame ir be gultų ir be rankšluosčių. Ką daryti Mėlynojoje lagūnoje tada? Ačiū ten sutiktai porai iš Vilniaus, jie man parodė labai paprastą, bet unikalų būdą degintis. Tereikia išsirinkti patį didžiausią, vis dar laisvą akmenį ir gultis ant jo. Svarbu neapsibraižyti nugaros ir šonų, per daug nesimuistyti, bet žinokit, įmanoma ir taip degintis.
Būtent akmenys yra paskutinė turistų galimybė, kurią renkasi visi pavėlavę. Tokių dešimtys, jeigu ne šimtai. Ir sutapk tu man taip, beveik visi lietuviai, kuriuos sutikau tame gražiame paplūdimyje būtent ant akmenų ir ilsėjosi. Nežinau taupė tokiu būdu, ar vis tik negavo laisvo gulto. Bet atrodė patenkinti.
Dar vienas patarimas, kaip Mėlynojoje lagūnoje gauti daugiau laisvos erdvės – briskite per vandenį! Nutolusi vos 100 metrų nuo Komino salos yra dar mažesnė Kominotto, kuri taip pat turi paplūdimį, žiūrinti tiesiai į Mėlynąją lagūną. Ten, jei jūra sekli, galima net nueiti, tačiau tikėtina, kad mažesnio ūgio žmogeliui teks ir paplaukti. Nemažai žmonių tokiam žygiui pasiryžta, norėdami išvengti šurmulio. Ir teisingai daro. Ten, kitame krante žmonių ženkliai mažiau, bet gultų ir kitų patogumų niekas nepasiūlys. Kominotto – tai visiškai laukinis paplūdimys, kur deginimuisi telieka akmenys.
Kitas panašus variantas – šalia esanti Kristalų lagūnos salelė. Ten mažiau vietos pasimaudyti, tačiau ir žmonių beveik nėra. Į ją patekti galite per vandenį eidami pėsčiomis, bet kelyje nemažai akmenų, tad ne visi tam pasiryžta. Kelionė trunka 10-20 minučių, priklausomai nuo to, kiek kartų stosite fotografuotis. Ten populiaru šokinėti nuo uolų, nors ir yra draudžiama.
Dauguma žmonių į Mėlynąją Lagūną atsigabena savo maistą pirktą Maltos parduotuvėse, tačiau, jei pageidaujate restorano aplinkos ir kokybės, galite užsukti į salos viešbutį. Jus pamaitins net jei nesate jų svečias. Beje, viešbučio svečiai – tie laimingieji, kurie gali mėgautis dviem privačiais paplūdimiais. Jei norite apsistoti, galite rinktis iš Komino Bungalows, Komino viešbučio ir kempingo.
Maistą ir gėrimus neretai pardavinėja ir šalia paplūdimio prišvartuotos valtys bei jachtos. Bet gausiausia prekyba vyksta pakrantėje išrikiuotuose kioskuose. Mėsainiai, sūrainiai, picos, submarinai, pyragaičiai su įvairiais įdarais, salotos, suktinukai. Kainos – panašios kaip Lietuvoje.
Labai svarbu plaukiant į Mėlynąją lagūną su savimi pasiimti grynų pinigų, nes beveik niekur negalima atsiskaityti kortele, na nebent už viešbutyje teikiamas paslaugas. Paplūdimyje rasite mokamų spintelių, kur galėsite saugiai pasidėti daiktus prieš lįsdami į vandenį. Tik už grynuosius čia teikiama mobilaus telefono pakrovimo paslauga. Be to, pinigų prireiks maistui, gėrimams, gultams ir skėčiams. O svarbiausia – kokteiliams ananase, kurie anot maltiečių čia yra tiesiog privalomi. Yra vaikiškų ir suaugusiems skirtų. Neaišku kodėl, bet kokie 70 proc. turistų iš čia neišplaukia nenusipirkę savo ananaso. Nusiperka, tada puola fotografuoti žydro vandens fone. Tai kaip kokia vietos tradicija. Visi taip daro, lietuviai taip pat ne išimtis.
Mėlynojoje lagūnoje žmonės ne tik deginasi ir maudosi, bet ir užsisako įvairiausių čia siūlomų pramogų. Nardymas su kauke, gilusis nardymas (pradedantiesiems vienas panėrimas nuo 45 Eur.), vandens slidės, vandens motociklai (apie 35 Eur., 15 min.), „banana boat“ pramoga (apie 10 Eur., 10 min.), parasparnis virš jūros (apie 55 Eur., 12 min.). Beje, Maltoje nardyti galima visus metus, mat vandens temperatūra nenukrenta žemiau 13 laipsnių.
Šioje saloje yra specialių vakarėlių kruizų ypač tinkamų bernvakariams ir mergvakariams, kuriuose siūloma „Open Bar“ paslauga – geri kiek nori. Tokių kruizų išplaukimas yra 19 val. vakaro, o kaina – 39 Eur., asmeniui.
Nors Mėlynoji lagūna vadinama viena gražiausių vietų Viduržemio jūroje – ji turi ir savo tamsiąją pusę. Maltiečiai sako, kad daugelis turistų pernelyg atsipalaiduoja ir padaugina paplūdimyje parduodamų stiprių alkoholinių kokteilių. Tada ir nutinka nelaimės. Per metus čia registruojama daugiau nei 1000 nelaimingų atsitikimų, 2014 metais jų buvo rekordiškai daug - net 1314. Tarp jų – ne tik skenduoliai, tačiau ir medūzų įkandimai, stuburo traumos šokant nuo uolų ir supanikavę plaukikai, manantys, kad skęsta.
2015 metais gegužę Mėlynojoje lagūnoje nuskendo du britų turistai, kuriems buvo po 35 metus, o tų pačių metų birželį – dar vienas britas, kuriam buvo 58-eri. Visus juos vienijo vienas bendras bruožas – saugos reikalavimų nepaisymas. 2017 metais čia nuskendo 61-erių Lenkijos pilietis.
Nuo birželio iki spalio paplūdimyje budintys gelbėtojai sako, kad Mėlynoji lagūna nėra pavojinga vieta, tačiau problemos kyla būtent dėl milžiniško turistų skaičiaus. Žmonės stengiasi rasti atokesnį kampelį, kad nereikėtų trintis su dar dvidešimčia žmonių kvadratiniame metre vandens, ir nuplaukia ten, kur jūra yra be galo audringa ir pavojinga. Sako, kuo daugiau žmonių – tuo daugiau tokių incidentų.
Minių išvengti čia neįmanoma, jei atplaukiate su viena iš „taksi“ vadinamų valčių. Jei už brangiai išsinuomosite privačią, galėsite iššokti bet kur ir iki lagūnos nuplaukti. Kitu atveju brausitės pro skėčių, gultų, pardavėjų ir aliejuotų kūnų minią.
Kainos: pavyzdžiui, su ne pačiu prabangiausiu laivu iš Maltos, aplankant Kristalų lagūną valandai, tada Mėlynąją lagūną keturioms valandoms kainuoja 20 dolerių. Trunka nuo 10:30 val. iki 18:00val. su maudynėmis, sustojimais. Pridedant dar ir šalia esančią Gozo salą, kainuos truputį daugiau – 25 dolerius.
Brangiau bus jeigu rinksitės prabangą. Maltoje yra laivų stiklinėmis grindimis, kad galėtumėte stebėti povandeninį pasaulį.
