Įkvėpkite gerbiamieji lietuviai, vairuojantys „BMW“, „Mercedes“, „Audi“ ir kitų markių automobilius. Nei jūsų automobilio galingumas, nei spalva, nei kokios nors dizaino ar techninės savybės Nyderlandų sostinėje Amsterdame niekam jokio įspūdžio nepadarys. Automobilistas čia niekam neįdomus. Čia dviratininkų miestas. Ir būtent dviratės transporto priemonės valdo kelius.
Dviratininkas kelyje yra Dievas – visi privalo trauktis ir dar nusilenkti šitam ponui galite. Šios taisyklės olandai mokina vieni kitus ir perduoda visiems turistams. Ne automobiliai, ne sunkvežimiai, ne taksistai, net ne policininkai, niekas kitas, tik dviratininkai valdo kelius. Kiekvieną akimirką visi kiti eismo dalyviai, pėstieji tame tarpe, privalo dairytis per petį, sukiotis į visas puses, ar tik nėra kur nors netoliese dviratininko.
Ir jeigu mato, kad atvažiuoja – reikia jam duoti kelią, jokiais būdais nesudaryti kliūties. Nes jeigu, ne duok Dieve, pasimaišysite, tiesiog žioplinėdami stovėsite tiesiai jam ant kelio – nudauš. Skaudžiai, negailestingai nudauš. Gal ir pats nukris, gal ir pats susižalos, bet patikėkite, klius ir jums. Nes dar ir dar kartą primenu: dviratininkai Olandijoje yra valdovai.
Nusileidžia lėktuvas tarptautiniame Amsterdamo Schipcholo oro uoste ir jau ten galite įsitikinti, kad čia visi su dviem ratais. Net personalas po skirtingus terminalus, koridoriais, kur vaikšto keleiviai, važinėja dviračiais. Nuo vienų vartų prie kitų su pluoštu visokių popierių – mina. Arba dar spiriasi paspirtuku, bet tokių yra mažuma.
Kai iš oro uosto pasieksite miesto centrą – akys ant kaktos iššoks. Prie centrinės traukinių stoties, pačioje Amsterdamo širdyje kasdien, bet kuriuo paros metu galima suskaičiuoti bent kelis tūkstančius dviračių. Ne tik važiuojančius, bet ir prirakintus prie visų įmanomų kampų. Jie ten stovi net ir naktimis, nes daug žmonių dirbančių Amsterdame, po centrą važinėja dviračiu, o gyvenantys užmiestyje važiuoja traukiniu.
Tad prie stoties palieka vieną dviratį, o kai išlipa savo stotelėje – pasiima kitą dviratį, skirta toms apylinkėms prie namų. Kodėl jie dviračio nesiveža traukiniu – paaiškinti negaliu, nes daugelis traukinių tikrai turi tam skirtas specialias vietas. Bet jeigu visi su savimi juos imtų, matyt dviratininkų būtų tiesiog per daug, tad žmonės susigalvojo savo sistemą ir turi ne po vieną dviratį.
Sakoma, kad Olandijos sostinėje dviračių yra daugiau nei žmonių, štai jums skaičiai: 827 tūkstančiams miesto gyventojų tenka 881 tūkstantis dviračių. Nors, žinoma, tai tik preliminarūs skaičiavimai, jie gana iškalbingi.
Ir tai nėra vien tik taupančių ar sportuoti mėgstančių žmonių transportas. Rieda visų socialinių sluoksnių atstovai. Niekas jau seniai nebesistebi matydami ant dviračių užsilipusias močiutes, mamas su vaikais, verslininkus su kostiumais, policininkus ar tiesiog keistuolius menininkus, kurie savo transportą mėgsta kuo nors apkarstyti – gėlėmis ar spalvotais balionėliais.
Dar gi įdomus dalykas, kad Nyderlanduose galite pamatyti tokių dviračių, kokių niekur kitur pasaulyje nebūna. Na, gal Danijoje, kuri taip pat yra dviračių šalis. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į modelius – nuo labai paprastų iki prabangių ir modernių, kaip iš kokio futuristinio filmo. Pažadu, prie kai kurių norėsite nusifotografuoti, kaip Lietuvoje prie gerų automobilių daug kas pozuoja.
Nesvarbu, kurioje Amsterdamo vietoje būsite – pastebėkite, kad net didžiausi užkampiai yra pritaikyti dviratininkams. Ties kiekvienu automobilių keliu, ties kiekvienu pėstiesiems skirtu šaligatviu – visur yra nutiestas erdvus dviračių takas, ir beveik visais atvejais – dviejų krypčių. Eismas toks intensyvus, kad kitaip jie tiesiog neprasilenktų. Dviratininkai Amsterdame turi specialius garažus, erdvias stovėjimo aikšteles, ir dažniausiai jos būna kelių aukštų – dviejų ar trijų, kad sutilptų tūkstančiai dviračių. Jos įrengtos pačiose svarbiausiose miesto vietose ir geriausias dalykas – jos nemokamos. Naudokis kiek nori.
Dviratininkų mieste prie kavinių, parduotuvių, degalinėse, kartais ir prie daugiabučių galima surasti nemokamas pompas, kad dviratininkai visur ir visada galėtų prisipūsti padangas. Daugelyje vietų duoda dar ir svarbiausius įrankius pasukti vairui, sėdynei, ar kažką rimčiau pataisyti.
Amsterdame veikia dviračių plovyklos, specializuoti servisai, net dviratininkams skirtos kavinės. Galėčiau šį sąrašą tęsti be galo.
Turistams svarbiausia žinoti, kad labai dažnai Amsterdame dviratį galima gauti nemokamai. Juos savo svečiams duoda daugelis viešbučių, tereikia pasiteirauti pas administratorių ir užsirezervuoti iš anksto, nes poreikis tarp svečių labai didelis. Dviračius galite gauti ir nuomodamiesi kambarį ar butą pas žmones, beveik visi siūlo šią paslaugą, bet ne kiekvienas turistas tą žino, todėl nepasinaudoja puikia galimybe. Arba eina ieškoti dviračių nuomos punkto mieste. Tokie, žinoma, irgi egzistuoja. Bet labai skiriasi jų kainos: nuo labai brangių, iki vidutinių ar pigių. Ką surasite – čia jau tikriausiai laimės dalykas. Žinau porą kavinių, kurios dviračius nuomoja už 5 eurus dienai, bet taip pat žinau dviračių parduotuvę, kuri už valandą ima 4 eurus. Tad patariu neskubėti, pasidairyti savo dviračio transporto bent keliose vietose.
Dar vienas patarimas – jeigu planuojate Amsterdame, ar kituose Olandijos miestuose užsibūti, na dviem savaitėms ar net mėnesiui – labiau apsimoka dviratį nusipirkti, o ne nuomotis. Senas, padėvėtas jis gali kainuoti nuo 30 iki 80 eurų. Tiesa, dažniausiai kuo mažiau mokate – tuo prastesnės būklės dviratį gaunate. Bet jeigu esate neišrankūs – tikrai tiks.
Dviratininkams sudaromi specialūs žemėlapiai, net yra paruošti įvairūs maršrutai po svarbiausias miesto vietas. Juos turizmo informacijos centruose galite gauti nemokamai. Be to, nebijokite paprašyti patarimų, kur važinėti įdomiausia, gražiausia. Pavyzdžiui, šiuo metu patariama vykti ten, kur žydi tūkstančiai tulpių. Balandis tam pats tinkamiausias laikas. Į kai kuriuos tulpių laukus net gi galima įvažiuoti dviračiu, tad pasidarysite puikių nuotraukų.
Bet ne viskas taip jau gražu. Ponai ir ponios, prieš lipdami ant dviračio dešimt kartų pagalvokite, ar esate tam pasiruošę. Ar sugebate išlaikyti dėmesį, ar žinote visas kelių eismo taisykles, ar mokate saugiai lenkti ir kitus dalykus. Nes perspėju: dažnam važiuotojui po to tenka raudoti, ar net ilgai gydytis. Nors šio miesto dviratininkai galvoja, kad juos privalo praleisti ir automobiliai, ir pėstieji, dažnai taip nenutinka, ir tada jau laukia liūdnos pasekmės. Dar dažniau, dviratininkas susiduria su kitu dviratininku. Taip nutinka kasdien. Vietiniai gyventojai dažnai pašaipiai žiūri į ant dviračių lipančius turistus, todėl lenkdami juos pypsi, keiksnoja, bara už ką nors, ko patys tikriausiai nesuprasite. Pavyzdžiui, kažkam gali pasirodyti, kad tiesiog per lėtai minate, arba kad krypuojate į šonus. Jų nuomone – jeigu mini, tai mink tobulai. O jeigu jau nesiseka – saugokitės, gali būti bumt.
Perspėjimas, kurį kartoja visi dviračių nuomotojai – tik nelipkite ant šios transporto priemonės apsirūkę „žolės“. Nors šis svaiginimosi būdas čia legalus, vairuoti po to – negalima. Būtent po svaigaus dūmo dažnam turistui susisuka galva ir jis patenka į nemalonius incidentus. Ir kasmet situacija blogėja.
Praėjusių metų statistika iki galo dar nesurinkta, todėl siūlau jums 2017-tų metų skaičius: tais metais pirmą kartą Nyderlandų eisme žuvo daugiau dviratininkų nei motorinių transporto priemonių keleivių. Viso 2017 metais kelyje žuvusiųjų dviratininkų skaičius sudarė 206 žmones, o tuo tarpu su automobiliais susijusiuose įvykiuose – 201. Sakoma, kad dėl tokių kraupių įvykių kalti ir elektroniniai dviračiai. Jais važiuojantieji nepasirenka saugaus greičio, o vyresniems vairuotojams sunku išlaikyti balansą ant tokio dviračio. Jie tiesiog nusiverčia į griovį, arba kur nors atsitrenkia.
Labai keista tai, kad nors Amsterdame tiek dviračių ir nemažai su jais susijusių eismo įvykių, čia suaugusiems nebūtina dėvėti šalmų. Toks reikalavimas taikomas tik asmenims iki 18 metų.
Kitas pavojus, kurio reikėtų saugotis – tai dviračių mafija. Visoje Olandijoje siaučia organizuotos grupuotės ir pavieniai vagys, kurie masiškai vagia dviračius. Pasak Amsterdamo dviratininkų sąjungos, kasmet mieste pavagiama nuo 50 iki 80 tūkstančių dviračių. Jei manote, kad tokie nusikaltimai vyksta kažkur tamsiose dviračių stovėjimo aikštelėse, klystate – net 58 procentai yra pavagiami prie namų durų ir daugiausia tokių nusikaltimų įvyksta vidury baltos dienos.
Jei išsinuomojote dviratį, reikia imtis saugumo priemonių, kad netaptumėte eiline vagišių auka. Pirmiausia, reikia pasirūpinti galinga spyna ar net keliomis. Jei tokios nedavė nuomos punkte ar ten, kur dviratį pirkote, pasirūpinkite patys. Spynas parduoda kiekvienoje parduotuvėje ar kioske.
Be to, gudriai užrakinkite dviratį. Pasitaiko atvejų, kai, prirakinus tik dviračio ratą, tik tiek iš jo ir telieka. Visos kitos dalys, ypač jei dviratis prašmatnus, būna seniai nugvelbtos.
Paprastas patarimas: saugiausia jį prirakinti specialiai tam skirtoje aikštelėje. Jos nuolat filmuojamos kamerų ir karts nuo karto ten patruliuoja pareigūnai. Tik būkite labai atidūs, įsidėmėkite arba net užsirašykite kur tiksliai statote dviratį. Dažnas atvykėlis tiesiog pamiršta, sumaišo vietas ir pradeda panikuoti.
Dar vienas triukas, kurį man rekomendavo naudoti vietiniai: jei Amsterdame esate ilgiau ir turite nuosavą dviratį, pasižymėkite jį – kuo nors apklijuokite, apkarstykite gėlėmis – kad niekam nekiltų abejonių, kad ši transporto priemonė turi šeimininką. Ir kuo labiau dviratis išsiskirs – tuo labiau jį bijos liesti vagys.
Vis dėlto, jei atėjote ten, kur palikote savo dviratį ir jo neradote, tai dar nereiškia, kad pasidarbavo ilgapirščiai. Kartais tai būna policija. Pavyzdžiui, jei priparkavote neleistinoje vietoje, palikote dviratį ten per ilgai, jei jis atrodo apleistas arba apsunkina pėsčiųjų ar kitų dviratininkų eismą, jis bus išgabentas. Apleistu dviratis laikomas, jei toje pačioje vietoje prastovėjo ilgiau kaip šešias savaites.
Visi tokie dviračiai patenka į ypatingą vietą, kurią olandai vadina dviračių kapinėmis, o oficialus jos pavadinimas yra „Fietsdepot“. 2017 metais ten buvo atgabenti 80442 dviračiai. Vis dėlto ne visi nelaimėliai lieka „Fietsdepot” amžinai – daugmaž penktadalis būna grąžinti teisėtiems savininkams.
Mieste veikia labai įdomi kontrolės sistema: kasdien į gatves išvažiuoja septyniolika pareigūnų, kurie keliauja po miestą šešiais sunkvežimiais. Viename sunkvežimių kasdien į „kapines” atvyksta apie 40 dviračių. Jei nustatoma, kad dviratis buvo pavogtas, jis grąžinamas savininkui be jokio mokesčio. Jei jūsų dviratis buvo pašalintas dėl nusižengimo ar nepriežiūros, variantai yra du: atvažiuoti pasiimti, arba pasirinkti pristatymo paslaugą. Šie reikalai, žinoma, nėra nemokami.
Jeigu per tam tikrą terminą niekas nepareiškia noro atsiimti dviračio, jis atiduodamas į metalo laužą, jei yra nebenaudojamas, į perpardavinėtojų rankas, jei yra geros būklės, ir į specialias organizacijas, jei jam tiesiog reikia remonto.
Labai patogu tai, kad jei Amsterdamo gyventojui nebereikia dviračio, jei jis paseno ar nepataisomai sugedo, žmogui nereikia jaudintis, kur jį išmesti ar padėti. Amsterdamo valdžia jį paima be jokio mokesčio.
Be dviračių „kapinių” yra ir kita vieta, kur neretai atsiduria dviračiai – tai 165 Amsterdamo kanalai. Pagal kai kuriuos skaičiavimus kasmet iš vandens jų ištraukiama nuo 12 iki 15 tūkstančių. Vaikščiodami gatvėmis nepatingėkite pasidairyti į kanalus, tikrai pamatysite ne vieną ir ne du skenduolius. Nors kai kurie ištraukti mums atrodytų dar puikiausiai tinkami naudotis, jie visi be išimties atsiduria metalo lauže. Be dviračių, sako, į kanalus kasmet įkrenta ir apie 100 žmonių ir 35 automobiliai.
Amsterdamas toks miestas – jame beprotiškai smagu, jeigu tik moki tinkamai elgtis. Tad naudokitės viskuo, ką šis miestas siūlo, tik neperženkite sveiko proto ribos. Tada viskas bus gerai.
Iš Lietuvos sostinės tiesioginius skrydžius į Olandijos sostinę siūlo tik aviakompanija „Airbaltic“. Skrydžiai į Amsterdamą vykdomi kiekvieną savaitės dieną, o jų kaina priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui šiuo metu pigesni, 84 eurus kainuojantys bilietai siūlomi vasaros pradžiai.
