Miestų, miestelių, kurortų aplink yra be galo daug, bet Nica yra visa ko pagrindas – čia viskas prasideda: yra oro uostas, daugiausia gyventojų, kavinių, viešbučių ir t. t.

Nicoje galima rasti daug mažų, jaukių šeimos viešbutukų, kuriuos labai mėgstu. Visgi čia taip pat yra daug didelių, modernių viešbučių. Šį kartą noriu jums parodyti kai ką išskirtinio – viešbutį-muziejų, kuris yra šio miesto legenda.

Įtakingiausi ir garsiausi viešbučių apžvalgininkai šitam skyrė pačius solidžiausius titulus. Noriu atkreipti dėmesį į ekraną, kuriame surašytos kainos. Mažiausiai kambarys čia kainuoja 900 eurų, brangiausiai – 5,7 tūkst. eurų nakčiai. Aš pasirinkau kukliausią sumą. Parodysiu, ką čia už tiek galima gauti – visą mėnesio atlyginimą vienai nakčiai.

Viešbutis Nicoje

Pirmas dalykas – prestižas. Bet kam Prancūzijoje pasakius, kad nakvoji šiame viešbutyje, iš karto žmonės pajaučia pagarbą. Antra, įžymybės, kurias čia kartas nuo karto galima sutikti. Trečias dalykas – eilė įvairiausių titulų, kuriuos viešbutis yra surinkęs per visą savo veiklos laikotarpį.

Svarbi akimirka – už užuolaidų yra tai, dėl ko kai kurie žmonės alpsta, nes ten yra toks grožis. Verta čia apsistoti vien dėl galimybės pasigrožėti mene. Visas dėmesys luboms – jos yra tikras meno kūrinys, kurį sukūrė tas pats žmogus, padovanojęs pasauliui Eifelio bokštą. O įspūdingas šviestuvas turi savo istoriją – jį atvažiuoti pamatyti labai mėgsta rusai, nes tokie šviestuvai pasaulyje yra tik du: vienas kabo čia, o antras – Maskvoje.

Liftas šiame viešbutyje neįtikėtinas – visai kaip iš filmų. Didžiausias stebuklas, kad jis vis dar veikia ir visai greitai važiuoja.

O dabar keliauju į savo kambarį – įėjimas prabangus, ne veltui kainuoja 900 eurų. Jausmas kaip patekus į seną močiutės butą. Vonioje yra keli įdomūs eksponatai – senovinės svarstyklės, čiaupas su viešbučio inicialais. Kambaryje yra auksinių detalių, paveikslų. Langas su tragišku vaizdu į sieną. Galima prisėsti pagalvoti, ar vertėjo mokėti tiek pinigų. Tiesą sakant, kambarys kiek tamsokas ir senokas: lova patogi, o tualetas kiek pakleręs. Visai nepamaišytų renovacija.

Jeigu nusprendėte, kad 900 eurų viešbučiui yra per daug, bet norite jį aplankyti, yra dar vienas pasirinkimas – kavinė, kurioje galima išgerti kavos, pavalgyti. Atsiverčiau meniu, kuriame matau kavos kainas, ir man darosi šiek tiek silpna – kapučinas čia kainuoja 12 eurų, juoda arbata – taip pat 12. Verčiu puslapius link maisto ir, man atrodo, mane turės iš čia išnešti, kai pamatysiu kainas. Jos prasideda nuo 17 ir kyla iki 400 eurų – tiek kainuoja užkandis su ikrais.

Daugiau įspūdžių iš Nicos galite pamatyti naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt