Pavyzdžiui, pirmą kartą mane ištiko šokas dėl aukštų kainų, dar vieną sukrėtimą patyriau pamatęs, koks beprotiškas jų naktinis gyvenimas. Kitą kartą mane be galo sužavėjo šio miesto paplūdimiai ir veiksmas juose, tarsi vyktų vienas didelis, nesibaigiantis festivalis. Trečias kartas buvo apie maistą – aš labai daug visko valgiau ir mėgavausi neįtikėtinai gera jų virtuve. Kai buvau ketvirtą kartą – pamačiau, kokių neįtikėtinai gerų viešbučių jie čia turi. O štai dabar – mano penktas kartas Tel Avive. Mieste, kuris turi labai ryškią dvasią. Netrukus ir jūs tuo įsitikinsite.
Kai manęs paprašo apibūdinti Izraelį, aš visuomet sakau kad tai ne tik saulėtas ir šiltas kraštas, bet ir labai, labai skani šalis. Kai tik lėktuvas nusileidžia Tel Avive, aš visuomet stengiuosi pirmiausia nuvažiuoti į gerą restoraną. Šį kartą nuvykau į vieną geriausių pusryčių restoranų Tel Avive, kuris vadinasi labai lietuviškai ir labai romantiškai – Bučkė („Bucke Cafe“). Čia ruošia tikrus izraelietiškus pusryčius. Šiame restorane niekada negausi staliuko iš karto, čia visada reikia palaukti eilėje, nes populiarios vietos visada sulaukia daug lankytojų. O pusryčiai čia duodami visą dieną, iki 11 vakaro. Na, o pasistiprinus galima leistis į tolimesnę pažintį su miestu.
Vasaros sezono metu visas pagrindinis veiksmas vyksta ant Viduržemio jūros kranto, kaip ir kurortuose Graikijoje, Italijoje ar Ispanijoje.
Šalia paplūdimių įrengta labai plati alėja, bulvaras, promenada, kurioje ištisą dieną nuo ryto iki vakaro vaikšto žmonės, bėgioja, labai daug sportininkų. Čia rasite daug pavėsinių su suoliukais, gulėjimo zonomis, kur galite degintis. Čia dar yra Wi-Fi zona, jūs galite visiškai nemokamai prisijungti prie miesto Wi-Fi.
Nors Tel Avivas yra brangus miestas, iš tikrųjų čia yra ir visiškai nemokamų dalykų, pavyzdžiui, paplūdimyje stovi tokios nedidelės priekabos – tai yra nemokamos, viešo naudojimo bibliotekos. Jūs galite tiesiog prieš eidami degintis ateiti į tokią bibliotekėlę, išsirinkti knygą, eiti, paskaityti, ir tada ją grąžinti. Ir knygos čia ne tik hebrajų kalba, bet ir vokiškos, angliškos, rusiškos.
Jeigu vis tik netaupot pinigų ir norite didesnio komforto – Tel Avivo pakrantėje veikia labai daug paplūdimio klubų, kuriuose aš taip pat aplankiau. Svarbu nepamiršti, kad Izraelyje viskas rašoma atvirkščiai. Tai itin svarbu aiškinantis paplūdimių darbo laiką. Negalvokit, kad jis dirba nuo 6 vakaro iki 7 ryto. Ne, paplūdimys atsidaro 7 ryto ir dirba iki 6 vakaro.
Ir galiu pasakyti, kad lyginant su populiariais Europos kurortais, kainos čia visai nesikandžioja. Skėtis arba kėdutė čia kainuoja šiek tiek daugiau nei 2 eurus, o gultas, toks jau prabangus šezlongas, čia kainuoja šiek tiek daugiau nei 4 eurus.
Pats populiariausias, madingiausias paplūdimys Tel Avive yra „Hilton beach“. Čia yra paplūdimio klubas, kuriame gali užsisakyti sau vietą, gultą, ir degintis, ilsėtis. Čia taip pat galite prisižiūrėti labai prabangių automobilių, kurie dažniausiai stovi neįgaliųjų vietose, nes turtuoliai nori vietos arti jūros. Ir štai mersedesai, teslos, poršai, stovi ten kur nederėtų. Čia galima būtų pastatyti gėdos kamerą visiems. Gėda.
Lietuvoje mes turime vyrų paplūdimį, moterų paplūdimį, nudistų paplūdimį, o Tel Avive pas juos yra ir LGBT paplūdimys. Ką tai reiškia? Tai yra paplūdimys, kuriame galima laisvai rodyti savo jausmus. Čia bučiuojasi vyrai, bučiuojasi moterys, ir gali bučiuotis visi, kas tik nori. Žodžiu, laisvė meilei.
Daugiausiai čia ilsisi būtent vyrų poros, merginų porų yra mažiau. Gražiai sau poilsiauja, deginasi.
LGBT paplūdimyje dažnai vyksta audringi vakarėliai, visokios šokių šventės ir kitokios linksmybės. Įdomu, kad šią vietą beprotiškai mėgsta vyresnio amžiaus damos, matyt, ateina ieškoti draugų.
Miesto paplūdimio ruožas iš tikrųjų yra labai ilgas, todėl viena populiariausių transporto priemonių čia, Tel Avive, yra paspirtukai. Jų galima rasti pačių įvairiausių, labai daug kompanijų juos nuomoja tuo pačiu principu, kaip ir Lietuvoje.
Tačiau yra keli skirtumai, kuo šie paspirtukai skiriasi nuo lietuviškų. Visų pirma, nuomos kompanijos prie paspirtuko duoda ir šalmą. Kai Lietuvoje pasigirdo kalbos, kad šalmai taps privalomi paspirtukininkams, sakė, kad viskas, paspirtukai išnyks, nes niekas su savimi šalmų nenori tampytis.
Tai čia šalmų niekas ir nesitampo su savimi: išsinuomoji paspirtuką, atsirakina speciali vieta, kur yra pritvirtintas šalmas, jį užsidedi, pasivažinėji, kai grąžini paspirtuką į vietą, prisegi šalmą į vietą ir palieki. Žodžiu, šalmas nuomojamas kartu su paspirtuku.
Ir dar vienas išskirtinumas – kiekvienas paspirtukas čia turi savo valstybinį numerį, kaip automobiliai ar motociklai. Paspirtukininkai čia yra pilnateisiai eismo dalyviai ir jiems lygiai taip pat galioja kelių eismo taisyklės. Tad jeigu važiuojantis padaro kažką negero, žmonės ir policija mato jo valstybinį numerį, ir labai paprasta atsekti, kas tą akimirką toje vietoje vairavo paspirtuką ir kam skirti baudą. Tai genialu! Manau, tokia tvarka tikrai praverstų Lietuvoje.
Kaip atrodo Tel Avivo paplūdimiai ir audringas gyvenimas pamatysite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.
