Savo rašiniuose iš Tailando jau ne kartą pasakojau apie čia paplitusią ir itin atvirą prostituciją, apie tai, kad daug europiečių vyrų atvyksta čia ieškodami vienos nakties nuotykių, o kartais ir ilgalaikių romanų. Dažnai į visą tai būna įsivėlusios ne tik prostitutės merginos, bet ir lytį pasikeitę vaikinai, kuriuos čia vadina „ladyboy“, arba vietine tajų kalba „Katoey“. Taip pat jau minėjau, kad dažnam „klientui“ iš užsienio kraštų išbandyti meilę su lyties keitimo operaciją atlikusiu asmeniu būna tik dar įdomiau, kaip jie išsireiškia „egzotiškiau“. Tad pasisamdyti nakčiai „ladyboy“ dažnu atveju būna brangiau, nei permiegoti su įprasta mergina. Kai kurie sekso turistai net ir neslepia, kad Tailando kryptį pasirinko būtent dėl naujų potyrių.
Matyt, dėl tokių nešvankių istorijų lytį pasikeitusių tailandiečių įvaizdis yra stipriai sušlubavęs. Dažnam, Tailande niekada nesilankiusiam asmeniui atrodo, kad visos „ladyboy“ vienaip ar kitaip yra susijusios su prostitucija. Nors tai toli gražu nėra tiesa. Spėju, kad ir perskaičius šio rašinio pavadinimą ne vienam skaitytojui kilo mintys būtent apie nepadorius dalykus. Tačiau noriu paaiškinti, kad lyties keitimo operacija – nei Tailande, nei kur nors kitur pasaulyje – savaime nėra tas pats, kas noras užsiimti seksu už pinigus. Jokiu būdu! Kaip ir ne visos pasaulyje moterys užsiiminėja prostitucija, taip ir ne visos „ladyboy“ tą daro.
Gaila, bet didelei daliai turistų vyrų tokie dalykai nėra savaime suprantami. Ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje spaudoje galima paskaityti, kaip kai kurie pasiturintys ponai atvykę į Tailando kurortus, taip savimi pasitiki, kad kabinėjasi absoliučiai prie bet ko, šventai įsitikinę, kad už savo pinigus gali gauti ko tik jie užsigeistų. Tai didžiausia nesąmonė, iš tokių pasipūtusių veikėjų tailandietės juokiasi, arba juos paskundžia teisėsaugos pareigūnams ir apkaltina seksualiniu priekabiavimu. Ir tai daro ne tik tradicinės merginos, bet ir tos, kurios merginomis tapo. Prieš kelis metus Tailande net buvo kilęs „ladyboy“ ginantis judėjimas su tikslu edukuoti neišprususius turistus. Tačiau neatrodo, kad jis davė daug naudos. Tos pačios problemos vis dar stipriai paplitusios.
Su gašliu ir įžūliu vyrų elgesiu kasdien susiduria specializuotuose translyčių kabaretuose dirbančios „ladyboy“ merginos. Į savo šou vakarus norėdamos pritraukti kuo daugiau žiūrovų, dažnai jos klientus „medžioja“ vaikščiodamos gatvėse ir švelniai flirtuodamos su praeiviais. Jos merkia akį, siunčia oro bučinius, kartais gali apkabinti, ar net pabučiuoti į žandą. Kitaip sakant – visais būdais bando atkreipti į save dėmesį. O kai pavyksta, puola pardavinėti šou programos bilietus. „Ateikit pažiūrėti, kaip „ladyboy“ linksminasi, kaip mes šokame, kaip dainuojame“, – kviečia jos praeivius ir prašo jų susimokėti. Kai kurie vyrai, ar nemokėdami anglų kalbos, ar tiesiog nenorėdami girdėti, ką „ladyboy“ panelės jiems sako, – iškart puola gašliai liesti, kiša rankas, kur nederėtų, arba tiesiai šviesiai klausia, kiek kainuoja viena ar kita intymi paslauga. Tokiems nesusipratėliams „ladyboy“ puola aiškinti, kad tai ne prostitucijos programa, o linksmas šou, be intymių dalykų.
Translyčių kabaretai vykta beveik visuose turistų lankomuose Tailando miestuose ir miesteliuose. Bankoke „Mirinn Cabaret“, „Calypso Cabaret“, „Golden Dome Cabaret Show“ ir kiti, Puketo saloje „Simon Cabaret“, Samui saloje „Paris Follies Cabaret“, Krabi regione „Bluedragon Cabaret“ ir t.t. Bilietų kainos į daugelį jų svyruoja nuo 15 iki 30 Eur žmogui. Drąsiai sulyginsiu, bet ėjimas į tokį šou, Tailande nėra nieko ypatingo, tai maždaug tas pats, kas Lietuvoje nueiti į kino teatrą, ar į dramos teatrą. Skirtumas tik tas, kad patys vietiniai žiūrėti šokančių ir dainuojančių „ladyboy“ beveik nevaikšto, ši „kultūrinė programa“ sukurta specialiai turistams.
Kažkodėl, prieš eidamas į pirmąjį tokį šou savo gyvenime, įsivaizdavau, kad pagrindinė „ladyboy“ publika bus išskirtinai vyriška. Bet pasirodo – klydau. Daugiausiai žiūrovių buvo vyrų ir moterų poros, daug kas ėjo šeimomis – suaugę vaikai ir jų tėvai. Ėjo ir nemažai mišrių draugų kompanijų: vaikinai ir merginos. Na, visiškai neišskirtinė, teatro lankytojų publika. Labiausiai mane nustebino, kad tokį šou renkasi kuklios lietuvių šeimos. Prie įėjimo į garsų ir labai gerai vertinamą „Bluedragon Cabaret“ sutikau nemažai mūsiškių. Ir šeimą iš Šiaulių, ir kauniečius, ir vilniečius. Daugelis į tokį pasirodymą ėjo pirmą kartą, išskyrus klaipėdietį Darių, kuris pats jau buvo, liko patenkintas, o dabar į šou vedėsi savo draugų porą Eglę ir Vitoldą.
Lietuviai neslepia, kad savo akimis pamatyti gyvus „ladyboy“ yra vienas iš tų dalykų, ką jie pasižymėjo dar prieš atvykdami į šią šalį. Žmonėms nepaprastai smalsu, todėl bilietus į šou užsisako iš anksto, dar būdami Lietuvoje. Nors tam tikrai nėra būtinybės, kiekvienas kabaretas šou programas rodo bent po kelis kartus per dieną. Juos tikrai pamato visi norintys, nes bilietais prekiaujama net ir prieš pat šou. Na, o tie, kas geidžia pažiūrėti į „ladyboy“, bet neturi pinigų bilietui ar tiesiog labai taupo – keliauja į tas gatves, kuriose vyksta intymių paslaugų siūlymas. Bet tam irgi reikia drąsos, kuklesnis žmogus gali likti šokiruotas. Tuo tarpu kabareto programa – tinkama net ir dievobaimingiems seneliams.
Daugelis „ladyboy“ kabareto žiūrovų eina pasidomėję, ką pamatys ir puikiai žino, kad programa bus padori, be per didelių nuogybių ir be galimybės liesti artistes. Tačiau tai žino ne visi, todėl bilietų tikrintoja atėjusius įspėja, kad kabinėtis, negražiai vadinti, nurenginėti ar kitaip liestis prie programos atlikėjų – griežtai negalima. O jeigu bus tokių mėginimų – nepaklusnūs žiūrovai bus išprašyti iš salės.
Programa beveik visose vietose labai panaši. Skamba žinomi kūriniai, mirksi šviesos, būna paleidžiama dūmų užsklanda. Scenoje viena po kitos pasirodo gražiai išsipusčiusios artistės. Daugelis jų – tikros divos, kaip kokios princesės, karalaitės – blizga nuo deimantukų, karoliukų ir kitokių papuošaliukų. Kai kurios „ladyboy“ artistės žiopčioja pagal fonogramą, kai kurios dainuoja gyvai. Yra ir tokių, kurios tik šoka, roko akrobatinius triukus. „Ladyboy“ programoje labai populiaru parodijuoti žinomas dainininkes ir aktores. Net jeigu ir nebūtinai gerai pavyksta, jos stengiasi įkūnyti dainininkes Madonną, Marilyn Monroe, Cher, Britney Spears ir kitas.
Nors programa ne intymi, bet tikrai audringa, išjudinanti visus. Būna tokių pasirodymų, kuomet publika atsistoja ir bando šokti pagal artisčių judesius, atkartoti tai, ką scenoje daro lytį pasikeitusios gražuolės.
