Jeigu startuoti, tai startuoti triukšmingai. Kad visi apie tai kalbėtų, kad keliautojai susidomėtų, o svarbiausia, konkurentai pavydėtų. Taip nusprendė Turkijoje daug metų veikiančios kelionių organizavimo kompanijos „Anex Tour“ lietuviškas padalinys. Į aršią konkurencinę kovą dėl būsimų keliautojų jie žengė nusiteikę labai rimtai – panaudojo tokį triuką, kokio niekas kitas iki šiol nebandė.
Užsakė dvigubai didesnį lėktuvą, nei visos kitos keliones į Turkiją organizuojančios kompanijos. Tokį, kokie skraido į labai tolimus ir ilgus skrydžius. Tarkime, nuo Europos iki Azijos, nuo Amerikos iki Europos ar iki Afrikos. Mūsų šalies kelionių versle dirbantys žmonės sako apskritai tokio lėktuvo Vilniuje nėra niekada matę ir vadina šį bendrovės ėjimą savotiška sensacija.
Kad labiau suprastumėte, kokia rimta ir sudėtinga konkurencija vyksta tarp keliones į Turkiją organizuojančių bendrovių, reikia paminėti kelis faktus. Pirmasis – šiuo metu į tuos pačius Antalijos ir Alanijos kurortus keliones siūlo net penki skirtingi organizatoriai. Kaip tokiai mažai šaliai, tai tikrai itin didelė pasiūla. Velniškai didelė!
Antrasis faktas – į tuos pačius Turkijos kurortus vien tik iš Vilniaus oro uosto per dieną vasaros sezonu skrenda apie 5–6 lėktuvai. Kai kuriomis dienomis jų būna net aštuoni. Pavyzdžiui, šį ketvirtadienį, birželio 8 dieną, bus aštuoni reisai. Galite įsivaizduoti? Iš Vilniaus į Klaipėdą per dieną būna viso labo tik šeši traukiniai. O čia iš Vilniaus į Turkijos kurortus – net aštuoni lėktuvai!
Birželio 6-osios naktį oficialiai skraidinti lietuvius iš mūsų sostinės Vilniaus į Turkijoje esantį Antalijos kurortą pradėjusi kompanija visų pirma išsiskyrė itin ankstyvu savo organizuojamų užsakomųjų skrydžių laiku. Kai nuo seno rinkoje dirbančios, lietuvių pamėgtos bendrovės „Novaturas“ ir „Tez Tour“, užsakomuosius skrydžius ta pačia kryptimi siūlo ketvirtą, penktą, šeštą valandą ryto, naujokai iš Turkijos sako: mes skraidysime anksčiau už visus kitus – pusę trijų nakties.
Tai reiškia, kad į oro uostą keliautojai turi rinktis maždaug vidurnaktį. O Antalijos kurortą, jeigu skrydžiai vyks be trukdžių, turėtų pasiekti tarp penktos ir šeštos valandos ryto. „Pradėsite atostogas anksčiau už visus kitus“, – kaip privalumą šį naktinį laiką pateikia naujoji bendrovė. Kaip man pavyko išsiaiškinti, panašų naktinį laiką, maždaug apie trečią nakties ar šiek tiek po trijų, savo keliautojams siūlo ir praėjusiais metais Lietuvoje startavusi ukrainiečių kompanija „Join Up“.
Nors kai kurios kelionių organizavimo kompanijos į Antaliją ir Alaniją skrenda kiekvieną dieną net po kelis kartus, naujokai iš Turkijos tiek apžioti kol kas nesiruošia. Į rinką jie ateina lėtesniais žingsniais ir siūlo tik du reisus per savaitę. Anot šios kompanijos atstovų, skrydžiai suplanuoti slenkančiu grafiku kas savaitę pasislenkant per vieną dieną. T. y., jeigu šią savaitę pirmasis reisas vyko naktį iš pirmadienio į antradienį, tai kitą savaitę jis vyks naktį iš antradienio į trečiadienį, o dar po savaitės iš trečiadienio į ketvirtadienį. Taip pat bus ir su antruoju savaitės reisu – jis taip pat slinksis.
Grįžtamieji reisai iš Turkijos į Lietuvą, pasak bendrovės Baltijos šalių padalinio vadovo Giedriaus Ribakovo, bus vykdomi vėlais vakarais, poilsiautojai sugrįžti į tėvynę turėtų apie pirmą valandą nakties.
„Mūsų pasirinktas kelionių grafikas naudingas tiems turistams, kurie nori kuo ilgiau mėgautis turkišku klimatu, jūra, paplūdimiu ir kitais malonumais. Atostogas žmonės pradės anksti ryte taip išnaudodami visą dieną nuo pat pirmų saulės spindulių, o užbaigs vėlai vakare taip pat išnaudodami visą tos dienos saulę iki paskutinio spinduliuko“, – savo siūlomų kelionių privalumus dėsto ponas Ribakovas.
Dabar pereikime prie įdomiausios dalies – ypatingo, pirmojo turkiškos kompanijos reiso iš Vilniaus. Likus maždaug savaitei iki šios kelionės, Lietuvos padalinio darbuotojai gavo džiugią naujieną iš motininės kompanijos biuro. Jiems buvo pranešta, kad pirmieji bendrovės paslaugas pasirinkę lietuviai į Antaliją skris ne įprastu populiariausiu pasaulyje vidutinio nuotolio komercinių skrydžių lėktuvu „Boeing 737“ – tokie iš mūsų šalies skraido po visą Europą ir dar toliau, – o ypatingu, bene dvigubai didesniu Lietuvos oro uostose nematytu „Boeing 777-3ZG (ER)“.
Toks laineris talpina net 340 keleivių. Be to, turi ir daugiau privalumų, priklausomai nuo eksploatuojančios kompanijos. Na, vienas iš tokių ryškesnių – keleiviai gali sėdėti skirtingų klasių krėsluose. Įprastuose – ekonominės klasės, kiek patogesniuose, erdvesniuose – „premium“ ekonominės klasės ir, žinoma, odiniuose, minkštuose ir išsitiesiančiuose kaip lova – verslo klasės.
Tokį išskirtinį dalyką turkiška kelionių agentūra galėjo pasiūlyti, nes tai itin turtinga bendrovė, viena iš turizmo rinkos lyderių Turkijoje. Jai priklauso ne vienas viešbutis, o taip pat ir užsakomuosius reisus vykdanti privati aviacijos kompanija „Mavi Gok Airlines“, sutrumpintai vadinama tiesiog MGA. Būtent šios įmonės lėktuvais ir bus skraidinami keleiviai iš Lietuvos. Ateityje – mažesniais, mums įprastais laineriais, o kelis pirmuosius kartus – didžiuoju „Boeing 777-3ZG (ER)“.
Tai keleiviams nieko papildomai nekainavo, kompanija šį lainerį lietuviams, o taip pat ir estams (kelios dienos prieš tai), atsiuntė kaip dovaną, o gal labiau reiktų sakyti – kaip reklaminės kampanijos įrankį.
Buvau liudininkas pirmųjų keleivių reakcijų. Žmonės aikčiojo pamatę tokį didelį sparnuotį, vieni kitų klausinėjo, ar tikrai jis atrodo didesnis už kitus Vilniaus oro uoste esančius lėktuvus, o gal tai tik po dienos susikaupusio nuovargio pasekmės?
„Didesnis didesnis, čia toks, kaip skridome iš Vokietijos į Indiją“, – savo vyrui aiškino kaunietė Reda. „Dar niekada nemačiau tokio gigantiško lėktuvo, net kojas pakirto“, – įspūdžiais dalinosi du kartus į Turkiją atostogauti jau vykęs vilnietis, nesutikęs viešai minėti savo vardo. „Esu „ant biuletenio“, negaliu dabar keliauti, bet nusibodo sėdėti namuose, jau trečia savaitė eina, norisi prasiblaškyti. Radome labai pigius kelionių paketus, net 400 eurų žmogui už savaitę nekainavo“, – didžiavosi pašnekovas.
Pirmajame reise buvo užimtos visos verslo klasės vietos. Kaip man aiškino šios bendrovės atstovai, jos buvo pasiūlytos verslo partneriams, įvairių lietuviškų kelionių agentūrų vadovams. Tiršta buvo ir „premium“ ekonominės klasės krėsluose, kur daugiausia įsikūrė šeimos su mažais vaikais. Daugiausia laisvų vietų matėsi ekonominės klasės salonuose, ypač lėktuvo gale, kur buvo net kelios laisvos eilės. Kiekvienas norintis keleivis galėjo išsidrėbti ir gulėti per tris kėdes – tolimuose, ilgai trunkančiose reisuose tai nuolat vyksta, tačiau į Antaliją skridę lietuvaičiai buvo kuklesni, užsiimti laisvų eilių nepuolė. Šeimos nariai nesiskyrė nuo saviškių.
Vienas įdomiausių didžiojo lėktuvo akcentų – baras, prie kurio kelionės metu sėdėjo ir stoviniavo verslo klasės keleiviai. Įdomumo dėlei reikėtų pastebėti, kad barai būna toli gražu ne visuose dideliuose lėktuvuose, tad tai daug kam sukėlė nuostabą.
Pirmojo reiso į Antaliją metu stiuardesės keliautojams nesiūlė karšto maisto, jos turėjo tik šaltų užkandžių ir gėrimų – gaivių ir alkoholinių. Verslo klasės keleiviai galėjo viskuo vaišintis nemokamai, o ekonominėje klasėje sėdintiesiems teko susimokėti. Nors didelės puotos lėktuve tikrai nebuvo, dauguma keliautojų nakties valandas paskyrė miegui.
Keli kalbinti žmonės apgailestavo, kad lėktuve neveikė kėdžių atlošuose įrengti ekranai. Tačiau džiaugėsi, jog dideliame lėktuve itin daug tualetų, tad nesusidarė įprastos eilės. „Labai daug komforto, ir pasivaikščioti yra kur, ir pažioplinėti įdomu. Lėktuvas tai čia jau visos kelionės topas mums tapo“, – sakė ponia Irena, atostogauti išvykusi su šeima. Ji stengėsi telefonu įamžinti visus lainerio kampus.
Anot mane konsultavusių aviacijos ekspertų, toks didelis komercinis keleivinis lėktuvas nei iš Vilniaus, nei iš jokio kito Lietuvos oro uosto su keleiviais dar niekada iki šiol nėra pakilęs. Tad birželio 6-oji visiems laikams įeina į mūsų istoriją. Dabar telieka laikyti kumščius, kad tokie lėktuvai atskristų vis dažniau ir dažniau.
Nusileidus tarptautiniame Antalijos oro uoste dauguma lietuvių tikėjosi pamatyti visiškai tuščius koridorius, tylą ir ramybę. Tačiau naktimis skraido ne tik turistai iš Lietuvos. Čia jau buvo nusileidę du lėktuvai iš Vokietijos miestų Niurnbergo ir Kelno, lėktuvas iš Moldovos sostinės Kišiniovo, lenkų lėktuvas iš Katovicų, užsakomieji reisai iš įvairių Rusijos vietovių – Maskvos, Novasibirsko, Jekaterinburgo, Čeliabinsko. Tačiau tik lietuviai buvo pasitikti su balionais ir gyva muzika, vis tik – ypatingas, pirmasis reisas.
