Ieškant pigių atostogų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, įvairios paieškos sistemos ir kelių agentūros pirmiausiai jums pasiūlys ne pasaulyje plačiai žinomą Dubajų ir ne kiek mažiau populiarų Abu Dabį. Pigiausiai šioje arabų valstybėje pailsėti galima Šardžoje. Taip vadinasi trečiasis pagal dydį emyratas, esantis vos už 8 kilometrų nuo Dubajaus. Nors jie ir labai arti vienas kito – lyginti šių dviejų vietų jokiu būdu negalima. Tai kaip du atskiri pasauliai, kuriuose turistai gauna kardinaliai skirtingas patirtis. Tik jau nuo kiekvieno individualiai priklauso, kaip priimsite tam tikrus, savitus dalykus, kurie čia jūsų laukia. Apie tai paruošta ir naujausia, šios savaitės „Orijaus kelionių“ laida iš Šardžos.

Dubajus yra rojus turistams, tikras nuodėmių miestas, kuriame liejasi alkoholis, vyksta audringi vakarėliai, klesti prostitucija ir viskas blizga auksais. Iš esmės vyksta viskas, ko neturėtų būti religingame musulmonų pasaulyje. Todėl labiau Alachui atsidavę tikintieji Dubajaus nemėgsta ir net prakeikia jį visais pasaulio prakeiksmais.

Šardža

Šardža – visai kitas variantas, labiau orientuotas į vietinius žmones, kurie gyvena pagal Korano mokymus. Tai pats ramiausias emyratas, nes jame galioja griežti musulmoniški įstatymai ir draudimai, kuri iš vakarų atvykusius turistus gali stipriai erzinti. Erzinti tai dar nieko, tačiau jeigu tų draudimų ir taisyklių nepaisysite – gali grėsti ir labai skaudžios pasekmės.

Savaitę pailsėti Šardžoje du žmonės gali už 350-400 eurų, trijų-keturių žvaigždučių viešbučiuose, už 400-600 eurų savaitei galima apsistoti penkių žvaigždučių erdviuose apartamentuose. Ir tai nėra jokia speciali akcija, tokios kainos šiame emyrate laikosi nuolat, nes konkurencija čia nepalyginamai mažesnė nei Dubajuje. Turistų atvyksta nedaug, bet pastoviai atsidaro nauji viešbučiai. Norint visus juos užpildyti – nelieka nieko kito, tik kaip mušti per įkainius.

Kai kurie šaltiniai skelbia, kad tarp šių dviejų kaimyniškų emyratų kainų skirtumas turizmo srityje siekia net apie 30 procentų. Tai apima viešbučius ir kitokias apgyvendinimo įstaigas, taksi ir kitas transporto rūšis, maitinimo vietas, lankytinų vietų bilietų kainas. Būtent dėka Šardžos emyrato, daugybė kelionių agentūrų visame pasaulyje drąsiai gali savo klientams pasiūlyti itin pigių paketų. Tik pardavinėjant juos dažniausiai paminimas tik valstybės pavadinimas. Nes Jungtiniai Arabų Emyratai skamba gerai, daug kam iškart atrodo, kad tai bus atostogos Dubajuje. Ir tik įsigilinus supranti, kad visai ne.

Šardža

Pirmas dalykas, kas daugeliui krenta į akis, tai, kad Šardžoje gyvena itin pamaldūs musulmonai, kurie meldžiasi penkis kartus per parą. O tai reiškia, kad penkis kartus per parą mieste sutrinka įprastas gyvenimo ritmas. Užsidaro daugybė mažų parduotuvėlių, kavinukių, užkandinių ir kitokių įstaigų, nes jų darbuotojams tiesiog skubiai reikia pasimelsti. Vos tik iš mečečių pasigirsta kvietimas maldai – į jas ima plūsti minios, tūkstančiai tikinčiųjų, į maldos namų vidų visi norintys net netelpa, todėl jie klaupiasi visur aplinkui. Ant šaligatvio, ant važiuojamosios kelio dalies, tuo pačiu stabdydami eismą aplinkinėse gatvėse. Tikintiesiems nelabai svarbu kur suklupti, svarbu kuo arčiau mečetės. Savo akimis mačiau, kad maldininkais piktinasi netikėtai jų kelyje pasimaišę turistai. Mes buvome vienoje didžiausių stovėjimo aikštelių Šardžoje, ten pastatėme automobilį, kaip ir olandų draugų kompanija. Staiga iš visų pusių ėmė lįsti vyrai su kilimėliais, jie klaupėsi vienas po kito, užtvėrė išvažiavimą iš aikštelės. Olandai norėjo skubiai išvykti, bet kol vyko maldos – teko palaukti. Užsieniečiai nepabijojo pradėt burnotis, kažką rėkavo, piktai gestikuliavo, bet tai jiems nepadėjo. Malda yra malda, daug svarbiau už kažkokius pikčiurnas iš Europos.

Šardža

Tokių situacijų, kai malda trukdo nepakantiems turistams, Šardžoje būna labai daug. Tačiau gerbiamiems turistams reiktų suprasti, kad prie jų niekas nesitaikys, nebent tik viešbučiai, kur dalis darbuotojų visada budi ir yra pasiruošę padėti. Tačiau kitose įstaigose tokios prievolės nėra, todėl jeigu tik reikia, pamaldūs žmonės laisvai gali daryti pertrauką po pertraukos. Ramiau būna po paskutinės dienos maldos, vėlai vakare – gyvenimas juntamai laisvėja.

Šardža save pelnytai tituluoja Jungtinių Arabų Emyratų kultūros sostine, čia tikrai labai daug muziejų, galerijų ir atskirų, laikinų parodų: Islamo Civilizacijos muziejus, akvariumų muziejus, kaligrafijos muziejus, klasikinių automobilių muziejus, mokslo muziejus, archeologijos ar laivybos muziejai, ir taip toliau. Kaip patį įdomiausia meno centrą išskirčiau visame pasaulyje žinoma Lietaus kambarį (angl. „Rain room“) - tai didelis tamsus pastatas, kurio pagrindinėje salėje visuomet lyja lietus, o nusipirkę bilietą žmonės gali po juo pasivaikščioti. Gal tekste ir neskamba viliojančiai, tačiau realybėje tikrai labai įdomi patirtis, verta kiekvieno cento.

Muziejų ir meno daug, o štai linksmybių Šardžoje galima sakyti visai nėra. Šiame emyrate niekada nevyksta vakarėliai, šou programos ar koncertai. Čia visų prašoma laikytis rimties ir gerbti religija paremtas musulmonų tradicijas. Vietoj trankių šokių turistams siūloma pasivaikščioti gražiai sutvarkytomis Šardžos krantinėmis ar šio miesto parkais ir skverais. Tiesa, derėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurie iš jų turi visokių ribojimų. Pavyzdžiui tam tikros valandos skirtos tik mamos su vaikais, arba atvirkščiai – tam tikros valandos tik vyrams.

Šardža

Panaši tvarka galioja ir Šardžos paplūdimiuose, kuriuos akylai prižiūri apsauga ir didžiuliai skydai su valdovo-šeicho portretais, kurie tarsi primena, kad visur yra kameros ir jis viską mato, viską žino. Tai beje yra tiesa, nuo šeicho-valdovo čia tikrai nieko nenuslėpsit.

Būtent šeicho administracija įvedė tokią tvarką, kad paplūdimiai turėtų griežtai sužymėtas zonas. Vienose gali ilsėtis tik moterys su vaikais, kitose kiti. Yra ir keli bendri paplūdimiai, bet jie skirti tik turistams, vietinių ten nebūna. Tačiau ir turistinėje zonoje negalima per daug išsinuoginti, rekomenduojama dėvėti kuklesnius maudymosi kostiumėlius, kurie pridengtų kuo daugiau kūno ir jokiu būdu neišryškintų to, kas galėtų sukelti interpretacijų. Taip pat privalomas dalykas, vos tik palikus paplūdimio zoną – apsirengti. Pavyzdžiui, vyrai po šį miestą negali vaikščioti atvira krūtine, tarkim atsisegę marškinius. O moterims derėtų užsidengti pečius ir vilkėti kuo ilgesnius sijonus arba kelnes.

Labiausiai turistams nepatinka, kad Šardžoje visiškai uždraustas alkoholis, tai vienintelis toks emyratas šalyje, kur neparduoda nei alaus, nei vyno, nei stipriųjų velnio lašų. Būtent dėl „sausojo įstatymo“ čia nerasite ir nei vieno baro. Aš prisipažinsiu, kad keliose maitinimo įstaigose bandžiau užsisakyti alkoholio, patyliukais padavėjų klausiau, ar šie galėtų suveikti pavyzdžiui alaus, tačiau visų atsakymas buvo vienodas – Šardžoje tuo jie neužsiima! Ir tai labai rimta. Už girtavimus, už viešą alkoholinių gėrimų demonstravimą (pavyzdžiui laikymą rankose) ar tuo labiau už tvarkos drumstimą išgėrus, kai tai įrodo policija - gresia didžiulės baudos, deportacija ir net sulaikymas. Jeigu norisi išgerti – geriau jau keliaukit į Dubajų, o ten vartokite saikingai, kad sugrįžus į Šardžą to niekas nepastebėtų.

Vaikštant po šį miestą galima pamatyti nemažai draugų kompanijų ir daugelis kažką gurkšnoja. Iš pradžių pamaniau, kad taip vietiniai maskuojasi ir slapčia vartoja alkoholinius gėrimus, kaip pas mus Lietuvoje dažnai dar paaugliai parkuose. Persipila gėrimus į kitą tarą ir juos gurkšnoja, tarsi nieko nepažeisdami.

Tačiau mane maloniai nustebino, kai tiesiai šviesiai žmonių ėmiau klausti, ką jie geria Šardžos parkuose. Viena bičiulių kompaniją, trejetas vaikinų iš Pakistano atvykusių padirbėti, pasiūlė paragauti jų gėrimo. Ir tai buvo – pienas su rytietiškais prieskoniais. Jie namuose jį gerokai pakaitina, suberia kardamono, cinamono, pipirų, keletą kitų prieskonių. Tada supila į termosą ir nešasi su savimi. Vyrai sako, kad toks gėrimas labai atgaivina ir tuo pačiu pasotina.

Nors daug kas arabiškus kraštus sieja su kaljano rūkymu, tai jūs laisvai galite daryti Dubajuje, bet ne Šardžoje. Daugybėje miesto vietų galima rasti ženklus su įspėjimu, kad šiame emyrate rūkyti draudžiama. Nei parkuose, nei gatvėse, nei prie viešbučių, o tuo labiau maitinimo įstaigose. „Svaigintis čia ne vieta“, - perspėjama taisyklėse.

Daugiau apie Šardžos skirtumus žiūrėkite naujausioje „Orijaus kelionių“ laidoje. Ir keliaudami į šią arabų šalį – emyratą rinkitės atidžiai, nes kiekviename iš jų – kitos taisyklės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)