Pačioje rugpjūčio pabaigoje pavėžėjimo programėlės „Bolt“ vairuotojas Aleksandras atvažiavo manęs paimti iš Rygos oro uosto. Į automobilio bagažinę įsidėjau lagaminą, atsisėdau ant galinės sėdynės ir pajudėjome į Jūrmalą, netoli Rygos esantį populiarų kurortą. Po kelių minučių vairuotojas atsisuka į mane ir gestais rodo, kad nusiimčiau veidą dengiančią kaukę. Numoju ranka, sakau jam, kad tegul būna – juk apsauga nuo COVID-19.

Netinka Aleksandrui mano atsakymas, pradeda aiškinti, kad pas juos šalyje niekam tų kaukių nereikia ir jeigu nusiimsiu ją – manęs niekas nenubaus. Padėkoju vairuotojui, kad paaiškino latviškas taisykles, bet nieko nekeičiu, važiuojame toliau. O mintyse tuo metu jaučiuosi gudresnis už jį, juk elgiuosi taip, kaip mūsų Sveikatos ministras su savo komanda patarė – kaukę naudoju kaip skydą nuo ligos. „Matosi, kad lietuvis esi, visi jūs su tomis kaukėmis“, - repliką numeta vairuotojas Aleksandrs.

Į panašią situaciją buvau įsivėlęs ir netoli mūsų Palangos esančios Liepojos centre, birželio viduryje. Vienas turistinėje vietoje dirbantis vyras užsipuolė aiškindamas, kad jo nuomone – kaukės ne padeda, o tik kenkia. Įsijautęs jis reikalavo pateikti argumentus, kodėl aš nešioju tą medžiaginį veido uždangalą. Nenorėjau pykdyti latvio, todėl tiesiog išėjau iš ten, kaip koks pralaimėtojas.

Šią vasarą kaip niekada dažnai keliavau po Latviją. Artimiausią mūsų kaimynę aplankiau net šešis kartus, buvau visuose įmanomuose regionuose, važinėjau po miestus, miestelius, kaimus ir kurortus. Kai kurios vietovės yra labai arti Lietuvos, tačiau skirtumai pas juos ir pas mus – akivaizdūs. Pavyzdžiui, degalinėje Lietuvos teritorijoje privaloma kaukė, degalinėje už dvidešimt kilometrų, Latvijos teritorijoje, – kaukės nereikia.

Nuo pat birželio pradžios, kai pradėjome laisviau judėti – broliai latviai pašaipiai žiūrėjo į koronaviruso įbaugintus lietuvius su veido kaukėmis. Mes buvome su jomis, o jie be jų. Stebėjosi kaimyninės šalies gyventojai, kai išgirsdavo, kaip griežtai mes namuose saugomės. Tuo tarpu lietuviai atvirkščiai – baisėjosi, kad latviai per daug atsipalaidavę. Kai kurie tautiečiai net mokė kaimynus, kaip reikėtų elgtis, ragino į situaciją žiūrėti rimčiau.

O dabar pažiūrėkite, kaip viskas pasisuko, sakyčiau – labai netikėta linkme. Tie, kas buvo be kaukių – skelbia, kad užsidarys nuo mūsų – kaukėtųjų. Latvijos premjeras Krisjanis Karinis trečiadienį paskelbė, kad Baltijos šalių kelionių burbulas bus nedelsiant susprogdintas. Nes Lietuvoje bei Estijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių – nuo rugpjūčio pradžios užsikrėtimų COVID-19 itin padaugėjo. O štai pas latvius – situacija yra stabili ir daug geresnė.

Įdomu, kad nuo pat koronaviruso protrūkio pradžios kaimyninėje šalyje nuspręsta gyventi kiek laisviau nei pas mus ir taikyti mažiau apribojimų, mažiau draudimų žmonėms. Pavyzdžiui, tuo metu, kai Lietuva buvo užsidariusi karantinui ir mūsų šalyje jau neveikė kavinės bei restoranai – latviai vis dar galėjo eiti valgyti ten, kur nori. Valgytojų buvo daug mažiau, tačiau kai kurie žmonės savo įpročių nekeitė, maitinosi pamėgtose vietose, kaip įprastai.

Dar vienas pavyzdys: prisimenate kovą ir balandį, kai Lietuvoje neveikė kirpyklos, manikiūro salonai ir visos kitos grožio procedūras atliekančios įstaigos? Verkė mūsų gražuoliai ir gražuolės, kad negali padažyti ataugančių šaknų, pasitvarkyti trupančių nagų ir nusidepiliuoti intymių vietų. Buvo tokių, kurie negalėjo išlaukti ir įvairias procedūras darėsi nelegaliai, į salonus eidami pro galines duris. Juos gaudė įvairios tarnybos ir žiniasklaida, viešino nedorėlių veidus ir kalė prie gėdos stulpo.

Tuo tarpu šalia esančioje Latvijoje tuo pačiu laikotarpiu žmonės toliau sėkmingai sau ėjo kirptis ir visaip kitaip gražintis. Rygoje keletą pastarųjų metų gyvenanti lietuvė Ieva pasakojo, kad daugelis latvių taip ir darė.

„Su draugu labai atsakingai laikėmės karantino, niekur nėjome iš namų, nebent tik nusipirkti maisto produktų. Todėl kai atsirado pirmieji atlaisvinimai ir pagaliau nuėjau pas manikiūrininkę – ji stebėjosi, kur buvau dingusi, puolė mane barti, kad apleidau nagus, juk tiek laiko buvo per karantiną, klausė kodėl neatėjau anksčiau“, - pasakoja Ieva.

Kai mudu susitikome ir nuėjome į vieną populiarią Jūrmalos bandelių kepyklėlę – su Ieva buvome vieninteliai kaukėmis prisidengę pirkėjai. „Pastebėk, kad į mus žiūri keistai, lyg sirgtume ir keltume kitiems pavojų“, - nusijuokė mano bičiulė. Anot jos, kaukėtų latvių galima pamatyti tik viešajame transporte ir oro uostuose. Nei viešose įstaigose, nei parduotuvėse ar turguje – šios apsaugos priemonės niekas nenaudoja. Taip pat ir kavinėse, kol sėdi ir nieko nevalgai – gali būti atsidengęs burną, niekas neprisikabins.

Tie lietuviai, kurie šiemet važiavo į Rygą ar į kitus Latvijos miestus pastebėjo, kad ten pas juos dėl koronaviruso neliko naktinio gyvenimo. Liepos pradžioje įsitikinau tuo pats – po dvyliktos nakties nedirbo nė viena įstaiga, nebuvo įmanoma nei pavalgyti, nei išgerti. Baiminantis ligos protrūkio barų ir naktinių klubų darbo laikas apribotas iki vidurnakčio. Naktinė Jūrmala atrodė labai liūdnai, kaip ne sezono metu. Tuo tarpu Palangoje visą liepos mėnesį naktimis kilnojosi Basanavičiaus gatvėje esančios „Vila Gražina“ stogas. Kasnakt – vis kitas garsus muzikantas ir šokiai.

Latvijoje taip pat buvo įvesta taisyklė, kad prie vieno staliuko gali sėdėti ne daugiau 8 žmonių, kitaip sakant – jokių didesnių pasisėdėjimų ir švenčių. Nukentėjo ir renginių rinka, įvesti ribojimai: renginyje pastato viduje daugiausiai gali susirinkti 1000 žmonių, o lauke 3000.

Tiesa, reikia pastebėti, kad patys latviai nori mažiau būriuotis ir net gi viešojo maitinimo įstaigose jų šiemet matėsi daug mažiau, nei pernai. Kai latviams parodžiau nuotraukas, kas šią vasarą darėsi Vilniaus senamiestyje, kaip nuo žmonių kiekio lūžo terasos – jie negalėjo patikėti. „Niekas nebijo?“, - klausė jie manęs.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (377)