„Jeigu nori sukelti pavydą likusiems Lietuvoje – varyk į Oranžinę pakrantę. Ten darytos nuotraukos sukels sprogimą“, - man rekomenduoja kaunietė Milda, kurią sutikau viešbutyje, Hurgados kurorte. Ji jau trečią kartą atostogauja šiame mieste, išbandžiusi daugybę ekskursijų ir pramogų. Daug kuo buvo nusivylusi, tačiau ne šia vieta, kurią primygtinai rekomenduoja visiems lietuviams. „Šiemet jau buvome vieną kartą, bet gal dar kartą plauksime“, - sako su drauge ir dukromis atostogaujanti moteris.

Kiekvienas nuvykęs į Hurgadą iš vietinių gidų ar viešbučio personalo išgirsta pasiūlymą nuplaukti iki Mildos paminėtos Oranžinės pakrantės, angliškai vadinamos Orange bay. Anot turizmo srityje dirbančių – tai Hurgados apylinkių perlas, pati gražiausia ir nuotraukoms tinkamiausia vieta. Žinoma, panaudojama ir klasikinė turistų vilionėms skirta frazė: „Jeigu nebuvai Oranžinėje pakrantėje – tai nebuvai Hurgadoje“. Mano galva, tai ne visai teisingas pasakymas, bet tebūnie, kas kaip išmano, tas taip reklamuojasi. Egiptiečiai verslūs žmonės, pardavimo paslapčių jų mokyti tikrai nereikia.

Septyniolika metų su turistais iš Rytų bei Šiaurės Europos šalių dirbantis vietinių kelionių organizatorius Muhamedas Soliman pridėjęs ranką prie širdies sako, kad per savo karjerą dar neturėjo nė vieno svečio nusivylusio Oranžinės pakrantės grožiu ir pramogomis. „Lietuviai mano pastovūs klientai, kas pabando dirbti su manimi – visada grįžta. Turiu daug draugų iš jūsų šalies. Rūta iš Šiaulių, Darius iš Kauno. Žinai juos?“, - klausia kelionių pardavėjas. Ir toliau giria mūsų šalies keliautojus: „Labai noriu nuvykti į Lietuvą. Ten pačios gražiausios moterys. Labai patrauklios moterys, uch. Jos labai mėgsta fotografuotis, todėl visada manęs klausia, kur geriausios vietos“.

Ponas Muhamedas kasdien dirba prie pagrindinės Hurgados prieplaukos, ten aktyviai parduoda ekskursijas jas siūlydamas kiekvienam praeiviui. Po 20-30 pardavimų kiekvieną dieną! Jis gyvena iš komisinių, todėl kiekvienas sumedžiotas klientas – tiesiogiai papildo jo kišenę.

Bandydamas užmegzti pokalbį su pro šalį slampinėjančiais turistais, sakinį Muhamedas visada pradeda kreipiniu „labas, mano drauge“, žinoma, angliškai. O tada pasiklausia, iš kur turistas atvyko. Jeigu išgirsta pažįstamos šalies pavadinimą, tuoj pat bando prisiminti, ką žino apie tą kraštą. Dar geriau – jeigu tik yra turėjęs klientų iš paminėtos šalies – būtinai apie tai pasisako. Pasirodo, tai puikus būdas pelnyti palankumo taškų. Kaip man aiškino Muhamedas, turistų psichologija tokia. Pavyzdžiui, lietuviams labai patinka išgirsti mūsų šalies miestų pavadinimus, būtent todėl Muhamedas ir stengiasi įsiminti, iš kokių vietovių buvo ankstesni jo klientai. Dar geriau – jeigu paminėtas miestas sutampa su tuo, iš kurio atvyko viliojamasis klientas. „Jeigu paminiu Šiaulius, o tas žmogus būna iš Šiaulių – jis tikrai pirks ekskursiją pas mane ir dar paliks arbatpinigių“, - aiškina pardavėjas.

Lietuvius ekskursijų pardavėjas vadina gana tingiais keliautojais, kurie atostogų metu privengia aktyvios veiklos. Jis mus lygina su norvegais ir švedais, sako, kad anie tokie pat – nori kažko ramesnio, kur nors pagulėti, pasėdėti ir panašiai. Štai kodėl pirmu numeriu Muhamedas visiems mūsų tautiečiams siūlo plaukti į Oranžinę pakrantę. Jo teigimu, tai magiška vieta, kuri net papuola į pačių gražiausių Afrikos paplūdimių sąrašą. Nežinau, kuriuo tiksliai šaltiniu remiasi ekskursijų ekspertas, tačiau tokios informacijos aš niekur neradau. Gal ir atsidurtų tame sąraše, jeigu Afrikai nebūtų priskirtos tokios vietovės kaip Seišelių salos, Zanzibaras, Mauricijus. Tai jos pirmauja šiame žemyne. Bet ir Egiptas nepamirštas, tik gaila, ne Hurgados regionas, o kito garsaus kurorto – Šarm el Šeicho – apylinkės.

Bet dėl to nereikėtų nuvertinti Oranžinės pakrantės, kuri taip pavadinta, nes kaip ir nesunkiai galima suprasti – ten Raudonosios jūros pakrantė padengta oranžinės spalvos smėliu. Tai jis taip visus pakeri, kad aplankius pakrantę vieną kartą – tikrai norėsis sugrįžti dar ir dar. Tuo įsitikinęs ekskursijų pardavėjas. Nuplaukti iki pakrantės jis siūlo už 40 dolerių asmeniui. „Tai pusės dienos kelionė po Raudonąją jūrą. Į kainą įskaičiuoti pietūs laive, paviršutinis nardymas, ir svarbiausia – poros valandų vizitas į Oranžinę pakrantę“, - vardija jis.

Nuplaukti iki visų giriamo paplūdimio galima ir užsisakius individualią motorinę valtį, arba net jachtą, tačiau tai bus daug brangiau. Kainos svyruoja nuo 30 iki poros šimtų dolerių, priklausomai kokią vandens transporto priemonę išsirinksite. Ir tai tik mokestis už kelionę, atvykus į Oranžinę pakrantę savarankiškai, be organizuotos ekskursijos grupės, teks susimokėti už dienos bilietą. Suaugusiam žmogui kainuoja 26 Eur, vaikui nuo 4 iki 12 metų – 16 Eur. Dar galima pirkti dvigubai brangesnius bilietus, į jų kainą įskaičiuotas pasiplaukiojimas aplink pakrantę, pietūs ant jūros kranto esančiame restorane.

Visus atvykusius į garsiąją pakrantę tikrina apsaugos pareigūnai. Turistai sustatomi į eilę, panašiai, kaip oro uosto patikroje, tikslas patikrinti ar niekas nebando įsinešti gaiviųjų arba alkoholinių gėrimų. Tai Oranžinėje pakrantėje griežtai uždrausta, nes tokiu būdu šią vietą valdantys verslininkai nori padidinti savo barų apyvartą. Jeigu ką nors troškina – prašome pirkti vietoje, su specialiu antkainiu. O jeigu tokios taisyklės turistų netenkina – į pakrantės teritoriją įleisti jie nebus, teks palaukti prieplaukoje.

Pakrantės barai veikia tikrai sėkmingai, šalia jų nuolatos driekiasi eilė pirkėjų. Nors ne visi ten atrodo laimingi, štai turistai iš Ukrainos, ponas Dimitrijus su nesutikusiu prisistatyti bičiuliu piktinosi, kad tokių kainų, kokias išvydo turistų mėgstamame pliaže – jie dar niekur nematė. „Čia skandalas, sukčiavimas vidury baltos dienos“, - žvelgdami į kainas piktinosi jie. Atvykę atostogauti su „viskas įskaičiuota“ maitinimo programa turistai apskritai Hurgadoje už nieką nėra linkę mokėti, todėl tikrai nesitikėjo, kad nusipirkę privačią ekskursiją negalės už tą kainą išgerti alučio. „Jeigu normaliai čia pagerti – tai gausis pusė atostogų kainos“, - toliau burbuliavo nepatenkintas ponas Dimitrijus. Alaus buteliukas Oranžinėje pakrantėje kainuoja 5,50 Eur, limonadai po 3,50 Eur, picų kainos nuo 5 iki 7 Eur. Mano kalbintų vyrų nuomone, Egipte – tai didžiulė prabanga, skirta nebent tik dideliems turtuoliams.

Bet juk ne baras ir ne gėrimai svarbiausia. Į paplūdimius reikia keliauti dėl saulės ir jūros. Specialiai poilsiautojams pakrantėje sukalta didžiulė medinė pavėsinė, o joje penkiomis eilėmis išdėlioti sėdmaišiai. Daug atvykusiųjų labai tuo džiaugiasi ir stebisi komfortu. Štai ponios iš Lenkijos, Anna ir Magda tokių dalykų dar nebuvo mačiusios nė viename pasaulio pliaže. „Prabangu ir labai komfortiška, tikrai daug geriau už tradicinius gultus“, - džiaugėsi turistės. Svajojo moterys įgriūti į sėdmaišį ir pasnausti, bet to, deja, nepadarė.

Mažai kas į Oranžinę pakrantę atvyksta savarankiškai, be turistinės grupės. Todėl dauguma žmonių šioje vietoje pabūna labai trumpai, vos dvi, daugiausiai tris valandas. Tik tiek laiko skiria ekskursijų organizatoriai. Todėl turistai per jiems skirtą laiką stengiasi pamatyti ir išbandyti kuo daugiau dalykų. O štai poilsiui skirtų sėdmaišių – beveik nenaudoja. Ant jų dažniausiai tik pasideda asmeninius daiktus, lyg parodydami, kad užsiėmė vietą, bet taip tos vietos ir nepanaudoja. Taip ir lenkės Anna bei Magda, pasidėjusios ten daiktus, nuskubėjo darytis fotosesijos pakrantėje.

Kad lankytojams norėtųsi kuo daugiau fotografuotis – čia sukurta daug skirtingų erdvių, kurias kiekvienas gali išnaudoti taip, kaip išmano. Juk nėra geresnės reklamos, nei pačių lankytojų nuotraukos, kurias jie mielai, savo noru platina socialiniuose tinkluose ir taip kelia pavydą draugams bei giminaičiams. Pakrantę administruojantys asmenys smėlyje įkasė banglentę. Nuo mažyčių vaikų, iki vyresnio amžiaus asmenų – visi stoja prie jos ir pasidaro bent vieną asmenukę. Tarsi Egipte išmoko gaudyti bangas ir tapo tikrais banglentininkais. Dar populiaresnis yra smėlyje įkastas didžiulis žiedas, galima įlysti į jo vidų ir taip pat pasidaryti nuotrauką.

Na, o labiausiai Oranžinės pakrantės lankytojai eina iš proto dėl sūpynių jūroje ir dėl širdies formos arkos, kurios viduje galima pasėdėti. Nusidriekia eilės norinčių pozuoti ir net kyla konfliktai, jeigu kas ilgiau užtrunka. Prie širdies arkos tapau vieno įvykio liudininku: vidutinio amžiaus lietuvių pora, vyras ir moteris penkias minutes bandė sukurti gražią kompoziciją nuotraukai, moteriškė sėdėjo, po to stovėjo, galiausiai atsiklaupė. Vyras iš visų pusių stengėsi rasti tobulą kampą, gražiai krintančią šviesą. Bet vis neišėjo. Jie tiek ten pozavo, tiek daug pastangų dėjo, kad netrukus rusiškai kalbanti trijulė – dvi merginos ir vaikinas ėmė priekaištauti mūsiškiams turistams. Įvyko nedidelis konfliktas su keliais keiksmažodžiais, galiausiai lietuvių pora pasitraukė iš širdies, užleido vietą jaunimėliui.

Į populiariausią Hurgados paplūdimį turistai dažnai atvyksta švęsdami kokią nors jiems svarbią sukaktį, todėl čia įrengta daugiaaukštė medinė terasa, su balkonėliais. Tarsi vienas didelis restoranas, bet su daug privačių, erdvių, kur nepatenka pašaliniai. „Pas mus žmonės švenčia vestuves, gimtadienius, įmonių vakarėlius. Rezervuokitės iš anksto, padarysime nuolaidą“, - siūlo vietinis padavėjas ir žada, kad šventei suorganizuos daug šviežios žuvies. Nusistebėjau, kad visi staliukai laisvi, tądien nebuvo nė vieno kliento, išskyrus kelis alų geriančius vyrus. Padavėjas paaiškino, kad dėl koronaviruso pandemijos šiais metais švenčiančių būna itin mažai, todėl vadovai leidžia daryti nuolaidas. „Dieną ramu, pas mus daugiau žmonių susirenka vakarais, kai leidžiasi saulė“, - paaiškino.

Kaip didelis privalumas Oranžinėje pakrantėje išskiriami staliukai jūros vandenyje. „Būtinai išbandykite staliukus, labai gera vieta“, - giria svečius pasitinkantys darbuotojai. Atsisėdę ant jų, žmonės vienu metu gali ir degintis, ir kojas laikyti vandenyje ir dar gurkšnoti tai, ką nusipirko bare. Tačiau tai, kas administracijai atrodo privalumas – nebūtinai patinka lankytojams. Staliukais turistai naudojasi vangiai, daug mieliau ilgai stovi eilėje prie sūpynių jūroje. Oranžinė pakrantė – tai socialinių tinklų kartos vieta. Nuotraukų mėgėjų rojus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt