Naujausioje „Orijaus kelionių“ laidoje pasakoju apie Bruklino rajoną Niujorke, tarp daugybės ten rodomų vietų – vienoje lankausi jau daug metų, kiekvieną kartą, kai tik nuvykstu į didžiausią Amerikos miestą. Tai „Smorgasburg“ – pats įtakingiausias ir svarbiausias gatvės maisto turgus pasaulyje. Sakoma, kad kiekvieną šeštadienį Williamsburgo kvartale, ant Rytų upės kranto vykstantis turgus yra tarsi maisto kultūros diktatorius. Kas atsiranda čia ir išpopuliarėja – netrukus pasklinda po visą pasaulį. Šio turgaus aktualijas atidžiai stebi pagrindinių pasaulio žiniasklaidos priemonių korespondentai, taip pat visokie maisto blogeriai ir vlogeriai, kurie vos tik pasirodo, kas nors įdomesnio – supuola to išbandyti ir aptarti su savo skaitytojais bei sekėjais.
„Smorgasburg“ turgus veikia nuo 2011 metų, iš pradžių jis buvo žymiai mažesnis ir kuklesnis, tačiau sulaukęs didžiulio susidomėjimo iš lankytojų – metai iš metų plėtėsi ir tapo dar įdomesnis. Čia neparduoda maisto produktų – sūrių, kumpių, varškės ar bulvių, šio turgaus išskirtinumas – jau paruošti patiekalai. Tarsi daugybė, koks penkiasdešimt skirtingų restoranų vienoje erdvėje, po atviru stogu. Šio turgaus principu vėliau atsidarė daug panašių vietų įvairiose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, mes Lietuvoje turėjome gatvės maisto turgų Vilniuje, tarp Užupio ir Paupio.
Ir pats „Smorgasburg“ sulaukęs tokios sėkmės ėmė plėstis. Mažesnius padalinius atidarė tame pačiame Niujorke Prospekto parke, netoliese esančiame Džersi Sityje ir net Los Andžele.
Parodyti savo sugebėjimų į šį turgų atvyksta gatvės maisto ruošėjai iš visos Amerikos: kepsnių specialistas iš Čikagos, azijietiško maisto gamintoja iš San Francisko, sriubos virikas iš Arizonos, desertų šou meistrai atskrenda net iš Havajų. Būti šioje mugėje garbė ir atsakomybė. Geriausia, kad į „Smorgasburg“ nepapuola prastus ar eilinius patiekalus gaminantys šefai. Šio turgaus kartelė užkelta taip aukštai, kad norint tapti jo dalimi – privalai būti įdomus, kokybiškas ir svarbiausia – labai skanus. Jeigu sulauksi daug blogų atsiliepimų, skundų ir kritikos, deja, bet šiame turguje vietą prarasi. Priežastis paprasta – norinčių jame prekiauti tūkstančiai, bet vietos visiems neužtenka. Tas pats ir su valgytojais. Kartais, gražesnio oro dienomis, „Smorgasburg“ būna toks pilnas, kad apsaugai tenka riboti srautus prie įėjimo. Net buvo paskleistos kalbos, kad atsiras lankytojo bilietas, tačiau taip iki šiol nenutiko.
Būtent šiame turguje aš pirmą kartą paragavau patiekalų, vėliau išpopuliarėjusių visoje planetoje. Pavyzdžiui, azijietišką burbulinį vaflį. Iš pradžių jis būdavo populiarus tik Pietų Korėjoje, Kinijoje, Japonijoje, bet kai šis desertas pasirodė „Smorgasburg“ – apie jį sužinojo ne tik visa Amerika, bet ir mūsų senučiukė Europa.
Kai 2016-ų pavasarį atvykau čia paragauti tų metų naujienų – mane labiausiai nustebino desertas iš lietaus. Beveik beskonis, nesaldžią žėlę priminantis „Raindrop cake“ buvo toks didelis hitas, kad jo užsimanė net ir pati įtakingiausia madų diktuotoja pasaulyje, žurnalo „Vogue“ vyriausioji redaktorė Anna Wintour. Tik nežinau, ar į turgų ji atvyko pati, ar atsiuntė savo asistentę.
Dar tais pačiais metais pirmą kartą čia paragavau Ramen burgerio. Vietoj bandelės juos sukūręs ir turguje gaminęs japonas virėjas Keizo Shimamoto naudojo į apvalią formelę sulipusius, prieskoniuose virtus, po to apkeptus ramen makaronus. Tarp dviejų tokių „bandelių“ šefas dėjo visus klasikinius mėsainiams būdingus ingredientus: kotletą, padažus, svogūną, pomidorą, salotos lapą. Tikrai labai skanus patiekalas, vėliau išplitęs ir į kitas šalis. Va tik Lietuvos burgerinėse kažkodėl nepasirodė.
Šiemet naujienos ne ką mažiau įdomios. Prieš keliaudamas į garsųjį gatvės maisto turgų, pas įvairius blogerius skaičiau apie šį pavasarį čia pasirodžiusį ir labai daug dėmesio sulaukusį vaivorykštinį sumuštinį. Jį sukūrė ir „Smorgasburg“ turguje ruošia „Toastieland“ komanda iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Tai įprastas, „toast“, baltos forminės duonos sumuštinis, kurio viduje vaivorykštės spalvų sūris. Tu jį lauži per pusę, ar kandi, o tas sūris labai gražiai tysta. Žmonės fotografuoja, filmuoja, patys su juo pozuoja. Kaip ten sakoma: tobulumas slypi paprastume. Atrodo: na ir kas čia tokio ypatingo? Bet prie tokio sumuštinio stovi eilės, už jį moka 11,95 dolerių. Ir esu tikras, mokėtų dar daugiau, nes poreikis žvėriškai didelis.
Kitas, šių metų atradimas – spagečių spurga „spaghetti donut“ arba „pasta donut“. Dar viena šiame turguje atsiradusi makaronų interpretacija, man šiek tiek primenanti jau minėtą ramen burgerį. Iškart, labai atvirai sakau: nepaprastai skanu ir kas įdomiausia – neįtikėtinai patogiai valgomas daiktas. Tai su įvairiais padažais ruošti spagečiai, suformuoti į spurgos formą. Tam, kad makaronai susiklijuotų į vieną formą, jų paruošimui šefai naudoja labai daug sūrio, kuris šiuo atveju veikia kaip klijai. Dar vienas natūralus standiklis – kiaušiniai, kai kurioms spurgoms naudoja juos.
Prieš paduodant tokią spurgą pirkėjui, pardavėjai ją šiek tiek pašildo, bet ne per daug, kad jokiu būdu nesukristų forma.
Tai vienas iš populiariausių šių metų patiekalų, žmonės tokias spurgas ne tik valgo vietoje, bet ir ima išsinešimui. „Spaghetti donut“ jau spėjo užsitarnauti žiniasklaidos dėmesį, apie tokias spurgas rašė visi didžiausi Amerikos laikraščiai bei žurnalai, rodė televizijos laidos. Pavyzdžiui, labai populiaraus „NBC“ ryto šou „Today“ vedėjai spurgas atsigabeno į televizijos studiją ir ten jas degustavo milijonų žiūrovų akivaizdoje. Taip pat apie Amerikoje išpopuliarėjusią naują makaronų patiekimo rūšį straipsnį išspausdino ir italų dienraštis „La Repubblica“. Va jums ir tarptautinė šlovė, laukiam šio patiekalo Lietuvoje.
Iš įdomesnių, egzotiškesnių patiekalų šiemet „Smorgasburg“ turguje atkreipiau dėmesį į japonus, kurie čia kepa tradicinius, japoniškus daržovių blynus okonomiyaki. Niekur pasaulyje, išskyrus Japoniją šio patiekalo dar neteko matyti, bet šefai pasivadinę „Oconomi“ nori šį skanėstą išpopuliarinti Amerikoje, o vėliau ir už jos ribų. Iš kvapo ir išvaizdos okonomiyaki daugeliui lietuvių gali priminti mūsų mylimus bulvinius blynus, tačiau jų sudėtis kiek netikėta. Daug kas, net ir paragavęs iš pirmo karto neatspėja. Tešlai pagrinde naudojami... kopūstai. Todėl jeigu reiktų juos apibūdinti paprasčiau, tiesiog sakyčiau, kad tai kepti kopūstų blynai. Gal ir skamba keistai, bet tikrai labai skanu. Suformuojami blyneliai, kepami keptuvėje, o tada, prieš patiekimą valgytojui gardinami įvairiais priedais. Japonai šį patiekalą lygina su pica ir sako, kad kiekvienas žmogus okonomiyaki gali valgyti su tuo, ką jis mėgsta labiausiai. Su žuvimi, su mėsa, su sūriu, su salotomis. Labai universalus blynas, Niujorko turguje vieneto kaina svyruoja nuo 11 iki 13 dolerių, priklauso kokius priedus pasirinksite.
Be tokių, keistesnių valgių, „Smorgasburg“ galima paragauti daug klasikinių patiekalų ruoštų pagal naujas tendencijas. Šonkauliukų, picų, dešrelių, vištienos sparnelių, tailandietiškų sriubų – norėdami daugiau dėmesio iš pirkėjų, prekeiviai juos kaip nors atnaujina, tarkim priderindami įdomesnius padažus. Arba iškepa pagal naują technologiją, kartais ir to pakanka, kad patiekalas taptų skanesnis.
Kiekvieną kartą, kai apsilankau „Smorgasburg“ – noriu tapti verslininku ir įdomesnius patiekalus pradėti gaminti Lietuvoje. Šio turgaus prekeivių sėkmės istorijos tikrai labai užkrečia, todėl siūlau čia apsilankyti kiekvienam dirbančiam maitinimo sektoriuje, ar valgyti labai mėgstančiam keliautojui.
