Reklamuoti JAE Lietuvoje nebereikia. Po to, kai ten atostogavo garsiausios mūsų pramogų pasaulio žvaigždės, tokios kaip Karolina Meschino, Mantas Stonkus ir Gelminė Glemžaitė, Viktorija Siegel, Jonas ir Simona Nainiai, Natalija Bunkė su vyru Edgaru Eidėjumi, Inga Stumbrienė, Egidijus Dragūnas bei daug kitų, – šita arabų valstybė daug kam tapo svajonių atostogų vieta.
Tačiau yra viena bėda – kai žmonės ima skaičiuoti biudžetą, žiūrėti, kiek kainuoja nakvynė geresniuose viešbučiuose, kiek kainuoja pavalgymai restoranuose ir visokios pramogos, daug kas ne juokais nusigąsta. Dėl išaugusio populiarumo pastarąjį penkmetį lankomiausių JAE miestų – Dubajaus ir Abu Dabio – kainos nesustojamai pučiasi. Jeigu esate iš tų, kurie pasitikrinę kainas pasakė „mums ten keliauti per brangu“, nenusiminkite, vis tiek galite nuvykti atostogų pas arabus, tik ne pas šeichus Emyratuose, o į kaimyninę sultono valdomą šalį pavadinimu Omanas.

Juokinga, kad kalbėti apie pigumą arabų kraštuose visai nestilinga ir net, sakyčiau, nėra gero tono ženklas. Jie čia priešingai – varžosi, kas turtingesnis, kas labiau auksu žiba, kas daugiau sau gali leisti. Todėl oficialiose Omano reklamose tokio sakinio, kad „pas mus pigiau“, niekada nerasite. Iš jų juoktųsi visi kaimynai, smerktų vietiniai gyventojai, o ir nepridera prabangiam sultonatui su sultonu prieš akis dabar imti ir girtis pigumu.
Dėl to už juos tai padarysiu aš – jūsų ištikimas kelionių aprašinėtojas. Lygindamas įprastas kelionėse turistų patiriamas išlaidas, galiu patvirtinti, kad šitoje šalyje bent 20, o gal net ir visais 30 procentų pigiau.
Kai keliauju į užsienio kraštus, mėgstu paklausinėti vietinių, kuo jie mėgsta pasigirti. Tai padariau ir vos tik atvykęs į Omaną.
„Pas mus visada dviem laipsniais šilčiau nei Dubajuje“, – kai paklausiau, kodėl pas juos geriau nei pas kaimynus, man atsakė omanietis taksistas Samiras.

Vasaros karščių metu tai didelis minusas (temperatūra tada siekia net ir +50 laipsnių), bet štai žiemos sezono metu, kai lietuviai keliauja į tuos kraštus, tie keli laipsniai tikrai džiugina. Jeigu vidutinė sausio temperatūra Emyratuose būna apie 14–25 laipsnius šilumos, tai Omane tuo metu – 17–27 laipsniai. Ieškantiems vasaros tuo metu, kai Lietuvoje tikra ir pilka žiema, tai gali būti svarbu.
Palyginus Dubajų ir Omano sostinę Muskatą, pirmas ir labiausiai į akis krentantis skirtumas yra pastatų aukštis. Populiariausias Emyratų miestas Dubajus visame pasaulyje žinomas dėl savo dangoraižių, o tarp jų ir paties aukščiausio pastato pasaulyje. Tuo metu Muskatas garsėja savo senovine, arabų kraštams būdinga architektūra bei gana žemais pastatais. Minusas tai ar pliusas – čia jau, greičiausiai, kiekvienas sprendžia pagal savo skonį.
Pagrindinė mintis, kurią Omane transliuoja visi dirbantys turizmo srityje, yra tai, kad ši šalis daug tikresnė ir natūralesnė už kaimyninius Jungtinius Arabų Emyratus.
„Mes negalime pasigirti dangoraižiais, tačiau turime nuostabią gamtą. Be galo gražius kalnus, dykumas ir paplūdimius“, – įkasdamas Emyratams už jų dirbtinumą, savo šalį gyrė viename populiariausių Muskato restoranų „Rozna“ dirbantis padavėjas Muhamedas.

Jo nuomone, Dubajus, apskritai, yra viso arabų regiono gėda, nes ten vyksta daug nedorų, purvinų dalykų.
„Labai daug alkoholio ir kitų svaigalų, seksas už pinigus – visa tai, kas mūsų kraštuose yra didelė nuodėmė“, – kalbėjo pats ten niekada nebuvęs, bet iš turistų daug istorijų girdėjęs padavėjas.
Taip pat jį piktina, kad Emyratuose neliko tikros arabiškos kultūros – dideli pinigai viską iškraipė. „Neliko natūralumo, neliko istorijos“, – su konkrečiais pavyzdžiais kalbėjo Muhamedas, pabrėžęs, kad Omane jų šalies valdovas labai griežtai pats asmeniškai prižiūri, jog čia išliktų istorinis identitetas.
Kai Emyratuose jie stato stiklinius dangoraižius, Omane dygsta senovines pilis ir sultonų dvarus primenantys nauji pastatai. Puikus to pavyzdys yra mano jau minėtas restoranas. Atvykęs ten vakarieniauti, aš net atsilošiau iš nuostabos. Kažkokiame greitkelyje stovi smėlio spalvos akmeninė tvirtovė su išraiškingais arkiniais įėjimais, medinėmis durimis su raižiniais.
Iš išorės įspūdingas, bet viduje, atvėrus tas duris, dar įdomesnis. Ne veltui čia jie stengiasi atvežti visus turistus – antro tokio restorano nėra niekur pasaulyje. Palieka įspūdį, bet nebūtinai teigiamą. Ta arabiška didybė arba žavi, arba kelia juoką. Aš iš pradžių juokiausi, galvojau – nesąmonė. Bet kuo ilgiau sėdėjau tame restorane, tuo labiau jis man patiko. Galiausiai įsijaučiau, tarsi tai būtų tikras senas, autentiškas statinys.

Vis tik reikia pabrėžti, kad tokių įspūdingų restoranų Muskate nėra labai daug. Rinkdamas rekomendacijas, kur reikėtų „būtinai“ pavalgyti, aš pastoviai iš visų gaudavau tuos pačius pavadinimus, iš ko susidariau įspūdį, kad 1,6 mln. gyventojų turinčiame mieste veikia gal tik 10 įdomesnių ir rimtesnių maitinimo vietų. Kavinių, užkandinių, greitojo maisto restoranų – be galo daug, bet aukštosios kulinarijos – ženkliai mažiau nei Dubajuje. Tas miestas jau tikrai spėjo pagarsėti savo gastronomine puse.
Bet yra dar vienas didelis skirtumas – gauti laisvą staliuką geriausiuose Dubajaus restoranuose pasidarė velniškai sunki užduotis, tuo metu Muskato geriausiose maitinimo vietose staliuką gali užsirezervuoti kad ir kelias valandas prieš vakarienę. Turistų srautas šiuose miestuose yra nepalyginamas. Patiekalų kainos skiriasi maždaug 20 procentų. Nuo turistų dūstantis Dubajus gali sau leisti prabangius antkainius, o turistus dar tik bandantis prisivilioti Omanas neturi prieš ką pūstis. Vietiniai, kurie dažniausiai tuose restoranuose ir valgo, tikrai to nepakęstų.
Labai panaši situacija su viešbučiais – Emyratuose jie ten turi prisikvietę visus garsiausius vardus, garsiausius tinklus. Omanas dar tik eina šiuo keliu. Geri viešbučiai atsidarinėja, vienas po kito statosi, tačiau jų kiekis dešimtimis kartų mažesnis, nei kaimyninėje šalyje. Tik didelės problemos su tuo nėra – nors pasirinkimas, palyginus, nedidelis, vietų beveik visur galima rasti tai pačiai dienai. Tuo metu geresnėse Dubajaus ar Abu Dabio vietose kambariai rezervuojami kelias savaites ar net mėnesį iš anksto.
Kainos irgi skiriasi labai stipriai. Jeigu geriausiuose Emryratų viešbučiuose už naktį teks pakloti virš 1000 eurų dviem asmenims, tai geriausiuose Omano viešbučiuose mokėsite 500–600 eurų už naktį dviem. Jeigu norisi pigių variantų – sostinėje Muskate gana neblogą, tvarkingą viešbučio kambarį nakčiai dviem asmenims galima gauti už 60–80 eurų. Tuo metu už šią sumą Emyratuose vaizdelis gali labai nuliūdinti.

Turistinių pramogų kiekiu Emyratai ir Omanas gali net nepradėti varžytis – vien Dubajaus mieste veiklų tiek daug, kad mažai kas pasaulyje jų tiek gali pasiūlyti, nebent tik patys didžiausi bei populiariausi miestai. Tačiau Omane jie dėl to nei kiek nesijaudina ir lenktyniauti nesiruošia. Visada, kai su kuo nors pradėdavau šią temą, jie man kartodavo tą patį: o pas mus gamta gražesnė, o pas mus daugiau įspūdingų gamtos vietų. Tai dar vienas privalumas taupantiems.
Pramogos Emyratuose kainuoja daug, o štai gamtos vietos Omane nemokamos, net ir patys gražiausi kampeliai neapmokestinti. Reikia tik išsinuomoti automobilį ir jas apvažiuoti. Kas tikrai džiugins kiekvieną lietuvį – tai degalų kainos. Nafta turtinga šalis benziną parduoda beveik 2,5 karto pigiau nei mūsų šalyje. Muskate eilinėje degalinėje litrą benzino galima įsipilti už 50–60 euro centų.