aA
Žemaičių Naumiesčio neįmanoma pralėkti. Šalia kelio Šilutė–Šilalė, prie Šusties upės išsidėstęs mielas ir jaukus miestelis vilioja stabtelėti, aplankyti daug įdomių vietų.
Žemaičių Naumiestis, "Gimtojo krašto" nuotr.

Gynybinės sistemos tinklas


Beveik miestelio centre esantis Vanagių piliakalnis byloja, kad čia jau I tūkstantmetyje gyveno žmonės. 6700 kv.m įtvirtintas piliakalnis – pats didžiausias tarp Minijos ir Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių.


Piliakalnių (Juodžių, Venckų, Šylių, Laukstėnų, Vanagių) sistema apie Žemaičių Naumiestį rodo, kad XIV a. čia atkakliai gintasi nuo kryžiuočių. Ši teritorija įėjo į lietuvių gynybinės sistemos pilių tinklą. 


XIV a. pabaigoje kryžiuočių kelių aprašymuose šios gyvenvietės jau nebeminimos.
Tik po Melno taikos, vykstant vidinei kolonizacijai, ši teritorija tapo Prūsijos pasieniu ir vėl buvo pradėta apgyvendinti iš naujo. Ji vystėsi kaip Kvėdarnos valstybinio dvaro dalis ir 1561 m. valakų inventoriuje įvardijama kaip Gardamo vaitystė.


Pirmą kartą Žemaičių Naumiesčio vietovė rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1650 m. .

Verta aplankyti


Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė – tai beveik puskilometrio ilgio, hektaro dydžio netaisyklingos trikampio formos teritorija, apstatyta mūrais ir trobesiais, grįsta akmenimis, kurios susmailėjime meistras, knygnešys ir stalius D. Markvaldas 1928 m. pastatė paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui.

Paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės – obeliskas su Gedimino pilies bokšto pavidalo viršūne – miestelio centre buvo pastatytas 1928 m. 1951 m. paminklas buvo nugriautas ir užkastas. 1988 m. spalio mėnesį atkastas ir vietos meistrų atkurtas.

Memorialas Tėvynės kančioms atminti pastatytas 1990 m. rugpjūčio 23 d. naumiestiškių rankomis. Simboliniai geležinkelio bėgiai primena tremtinių kryžiaus kelius.

Vandens malūnas pastatytas ant Vanagio upelio. 1909 m. dvarininkė E. Speranskienė pardavė malūną valstiečiui J.Paičiui. 1941 m. sovietinė valdžia malūną nacionalizavo. Po Antrojo pasaulinio karo J.Paičiaus šeima buvo ištremta į Sibirą.

Šv. Arkangelo Mykolo Romos katalikų bažnyčia Žemaičių Naumiestyje pastatyta 1782 m. miestelio valdytojo Mykolo Ronikerio iniciatyva.


Tai liaudies architektūros formų medinė bažnyčia, turinti neogotikos bruožų. Joje yra dailės požiūriu vertingų religinių paveikslų, skulptūrų. Dabartinis bažnyčios pastatas – kryžminio plano, su nedideliu bokšteliu stogo kryžmoje. Šventoriuje 1890 metais pastatytas medinis koplytstulpis su ornamentuotu geležiniu kryžiumi.

Sinagoga. Žemaičių Naumiestyje buvo gausi žydų bendruomenė, apie tai liudija ir išlikusi iki šiol didžiulė savo tūriu 1816 m. pastatyta mūrinė sinagoga. Sovietiniais metais joje buvo įkurdinti kultūros namai. Dabar apgriuvęs pastatas nenaudojamas.

Žydų genocido aukų kapinės yra Šiaudviečių kaime, išsidėsčiusiame į šiaurės rytus nuo Žemaičių Naumiesčio, prie kelio Žemaičių Naumiestis–Vainutas.


Antrojo pasaulinio karo metais, nacistinei Vokietijai užėmus Lietuvą, visi Žemaičių Naumiesčio žydai buvo išvežti į koncentracijos stovyklas Šilutėje ir Osvencime, uždaryti buvusiame gete (dabartinėje Žemaitės gatvėje) Žemaičių Naumiestyje.


1941 m. liepos 19 d. Šiaudviečiuose sušaudyta 220 žydų. Už šį nusikaltimą 1961, 1963 metais buvo teisiami: Šilutės daktaras Verneris Šojus, buvęs SS unteršturmfiureris, nacistinės valdžios SS vadas ir vietininkas Naumiesčio valsčiuje, Karlas Struvė – įgaliotinis Naumiesčio valsčiuje, nuteisti ir tiesioginiai jų vadai iš Tilžės gestapo ir saugumo.

Senosios žydų kapinės. 1952 m. Niujorke išleistoje B.Gordono knygoje ,,Between two worlds“ (,,Tarp dviejų pasaulių“) pateikta versija apie žydų atsiradimą ir gyvenimą Naumiestyje iki Pirmojo pasaulinio karo.
B.Gordonas, dar būdamas vaikas, bevaikščiodamas po kapines (dabartinėje Žemaitės gatvėje), priėjo prie vieno antkapinio paminklo su beveik išblukusiu užrašu ir perskaitė, kad čia palaidota Hana, Rabino Eliziejaus duktė, mirusi 5292 m., t. y. 1531 m. Ji pirmoji palaidota šiose kapinėse. Tarp senų paminklų buvęs paminklas ir XIX a. pradžios rabinui Abraomui Pijui, kurio brolis – žymus mokslininkas iš Vilniaus, pramintas Gaonu.

Žemaičių Naumiesčio kapinės. Dariaus ir Girėno gatvės gale esančios kapinės suskirstytos į penkias dalis. Pirmojoje dalyje yra evangelikų kapai, antrojoje – katalikų, trečiojoje – stačiatikių, ketvirtojoje dalyje – vėl katalikų ir naujosios kapinės. Senosiose katalikų kapinėse žmonės pradėti laidoti XVIII a. pabaigoje. Apie tai byloja ir įrašas ant kapinių tvoros akmens ties vartais „Kapai čionai pradėti metuose 1792. Apmūravoti, padidinti ir iš naujo pašventinti stolos metuose 1846“. Naujosios kapinės atidarytos prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Evangelikų kapinės įkurtos XVIII a. pabaigoje. Priekinė siena išmūryta1912 m. Tuo pat metu įsigyti ir kalvio daryti vartai. Kapinėse yra 147 paminklai. Seniausi paminklai kartu su tvorele pagaminti iš geležies, ant jų vokiški užrašai. Beveik ant kiekvieno paminklo iškalti žodžiai, paimti iš Evangelijos, ar žymaus žmogaus pasakyti žodžiai. Šiose kapinėse būdingas laidojimas šeimomis ir giminėmis.

Stogastulpis, skirtas Martynui Mažvydui ir pirmajai lietuviškai knygai atminti, pastatytas 2007 m.

Skaičiai ir faktai


• 1750 m. gyvenvietė gauna prekybines privilegijas, kuriomis pirmą kartą jai leidžiama turėti turgus ir prekymečius.
• 1779 m. Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausantį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Ronikeriui, kurio pastangomis pastatyta dabartinė Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1816 m. pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams.
• 1792 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises ir gyvenvietė tapo miestu. Herbo simbolika reiškia drąsą, jėgą, valdžią ir teisingumą. Liūto dantyse laikomas pistoletas simbolizuoja, kad jėga ir ginklu galima apginti miestą nuo išorės pavojų.
• 1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras atiteko carinei Rusijai, kaip ir didžioji dalis LDK. 1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsko pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas svarbiausių knygnešių kelių.
Jau nuo XVIII a. antros pusės Naumiestyje vyko du savaitiniai turgūs, keli metiniai prekymečiai, buvo muitinė ( prie Rusijos ir Vokietijos sienos), apie trisdešimt parduotuvių ir smuklių.
• 1910–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje.
1913 m. F.Megnius parengė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“.
• 1918 m. Lietuvai atkūrus valstybingumą, Naumiestis tapo valsčiaus centru ir buvo vadinamas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4-ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu.
• 1923 m. Žemaičių Naumiestyje buvo 237 sodybos, 1771 gyventojas. Miestelis buvo gražiai atstatytas, tvarkingiau išplanuotas, nutiesti šaligatviai, išgrįstas miestelio centras ir svarbesnės gatvės. Per Žemaičių Naumiestį ėjo autobusų susisiekimo linija. Buvo įkurdintas lietuvių kariuomenės Žemaičių kunigaikščio Būtigeidžio pulko bataliono štabas, pastatytos kareivinės. Miestelyje veikė pradžios mokykla, progimnazija, biblioteka, elektros jėgainė, garinė lentpjūvė, vandens malūnas, mezgykla, kepykla, smulkaus kredito draugija, knygynas, paštas, policijos nuovada, valsčiaus savivaldybė ir kt. įstaigos.
Kuriant Nepriklausomą Lietuvą, naumiestiškiai buvo aktyvūs įvairiuose frontuose. 1928 m., minint Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę – jame įrašyti žuvusiųjų vardai.
Antrojo pasaulinio karo metais Žemaičių Naumiestis per daug nenukentėjo. Po karo miestelis buvo priskirtas Šilutės rajonui. Pokario metais gyvenimas Žemaičių Naumiestyje niekuo nesiskyrė nuo daugelio kitų panašių vietovių. Vyko pasipriešinimo kovos, masiniai trėmimai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.8889

Daugėja gaudančių paskutinės minutės kelionių pasiūlymus: ar tikrai galima išlošti? (11)

Pasaulyje itin populiarus keliavimo būdas – neplanuoti atostogų iš anksto, o keliauti ten, kur...

Į Pakruojo dvarą sugrįžta didelio pasisekimo sulaukęs milžiniškų Kinijos žibintų festivalis (10)

Jau nuo lapkričio 23 dienos į Lietuvą ir Pakruojo dvarą sugrįžta ryškiaspalvis šviečiančių...

„Ryanair“ skraidins iš Vilniaus į Lvovą (7)

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo kitos vasaros skraidins keleivius iš Vilniaus...

Reikšmingas pokytis nelaikantiems savęs nei vyrais, nei moterimis – oro linijų bendrovės naikina kreipinį „ponios ir ponai“ (81)

Oro linijų bendrovė „Air Canda“ panaikins kreipinį „ponios ir ponai“ iš savo pranešimų...

Latvijos oro linijų bendrovė stiprina susisiekimą su Vilniaus oro uostu (5)

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ nuo 2020 m. vasaros sezono padidins skrydžių iš...

Top naujienos

Naujų technologijų era: piršto antspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (53)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų antspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (144)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (43)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (20)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...

Užkalnis: kuo kvepia laukinė laisvė ir runkeliai iš kioskų? (101)

Bjaurieji amžiai, dar žinomi, kaip pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis, viskas, kas prasideda...

Paaiškėjo pirmoji iš projekto „Šok su žvaigžde“ iškritusi pora ir favoritai

LRT projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviams šis vakaras tapo rimtu išbandymu. Laidos pabaigoje...

Apie troleibusą svajojo nuo vaikystės: kai atlyginimas – 500 eurų, jauni darbuotojai čia neužsibūna (58)

Vilniaus miesto gatvės neįsivaizduojamos be troleibusų. Vieni jų nemėgsta dėl prasto...

Ekspertai pateikė labiausiai pasiteisinančius patarimus sekso klausimais (8)

Sakote, kad intymus bendravimas jums nekelia jokių problemų? Net atvirkščiai – jis ypač vykęs...