„Kalnapilio“ vyriausiojo aludario Ričardo Barakūno teigimu, apsilankymas šioje šalyje paliks neišdildomą įspūdį tiek mėgstantiems kokybišką alų, tiek sočiai pavalgyti.

Vyriausojo aludario pirmtakas – abatas

Įdomu tai, kad Senovės Vokietijoje išskirtinai tik moteriškosios lyties atstovėms buvo patikėta kepti duoną ir virti alų. Iš pradžių susidomėję tik mokslinių eksperimentų tikslais, vėliau šį amatą perėmė vienuoliai, kurių verdamas alus pranoko gretimose apylinkėse siūlomo alaus skonį ir kokybę. Vien Bavarijoje buvo apie 300 vienuolynų, turinčių nuosavus bravorus!

„Vienuoliai alaus gamyboje naudojo tik kokybiškus produktus, kurie tuo metu buvo sunkiai prieinami paprastiems miestelėnams. Taip pat pamažu ėmė rastis kvalifikuoti aludarystės meistrai, išmanantys užsienio kalbas, leidusias jiems semtis žinių iš senovės autorių „aludarystės“ rankšraščių“, – pasakojo R. Barakūnas.

Išskirtinę teisę žinoti misos receptą turėjo tik vienuolyno viršininkas – abatas, kuris duodavo nurodymus aludariams ir kontroliuodavo visą alaus gamybos procesą. Greičiausiai jo vaidmuo tapo dabartinio vyriausiojo aludario profesijos ištakomis.

Nuo kanapių iki medžių žievės

Dar XVI amžiuje, Bavarijos kunigaikščio Viljamo IV-tojo valdymo metais, Vokietija pirmoji priėmė įstatymą, kuris lėmė, jog šiuose kraštuose verdamas taurusis gėrimas tapo alaus etalonu visame pasaulyje.

„Įstatyme buvo griežtai apibrėžta, kad alus privalo būti verdamas tik iš trijų sudedamųjų dalių: miežių, apynių ir vandens. Todėl bavariškas alus pasižymėjo aukšta kokybe, o apyniai, ankščiau turėję prastą reputaciją, tapo neatsiejamu alaus ingredientu“, – sakė R. Barakūnas.

Kiek vėliau be įprastai salyklui naudojamų miežių, vertinga alaus pramonės žaliava tapo kviečiai, avižos, kiti krakmolingi augalai: lęšiai, pupos, šakniavaisiai. Dažniausiai naudojami prieskoniai alui pagardinti – pelynai, pankoliai, kadagio uogos, gvazdikėliai, šalavijai, kraujažolės, vyšnių žiedai ir netgi kanapės. R. Barakūno teigimu, vokiečiams aluje derėjo viskas, todėl kartais netgi buvo dedama ąžuolo, pušies arba beržo žievė.

Festivalyje – vienetinės alaus rūšys

Būtent Bravarijos regione, kuris garsėja giliomis aludarystės tradicijomis, dabar vyksta geriausi alaus festivaliai, iš kurių – ir antrą gyvavimo šimtmetį skaičiuojantis „Oktoberfest“. Alus čia patiekiamas ne mažesniais nei 1 litro bokalais, tiesiai iš nacionaliniais bavarų kostiumais pasipuošusios padavėjos rankų.

„Jau 183 kartą vyksiantis festivalis kasmet prasideda tuo pačiu metu – trečią rugsėjo šeštadienį, o palapinių skaičius taip pat tradiciškai vienodas – 14 milžiniškų ir 15 mažesnių, talpinančių vos 200 tūkst. alaus mėgėjų. Specialiai šiam festivaliui alus verdamas šešiose vietinėse alaus daryklose, kur visus metus tobulinama jo receptūra ir skonis, o paragauti pasitaiko tik vieną kartą – festivalio metu“, – intrigavo R. Barakūnas.

Neatsiejamas šventės malonumas – tradiciniai vokiškos virtuvės patiekalai, garsėjantys milžiniško dydžio porcijomis, įveikiamomis ne kiekvienam valgytojui.

„Vokiška virtuvė neįsivaizduojama be dešrelių, kurių skirtingų rūšių suskaičiuojama apie 1500. Jų pavadinimai dažniausiai parenkami pagal regionus, tačiau bene geriausiai žinomos – Frankfurto dešrelės, išpopuliarėję dar viduramžiais“, – pasakojo R. Barakūnas.

Restorano-bravoro „Prie Katedros“ virtuvės šefė Rūta pateikia receptą, kaip pasigaminti naminių kiaulienos-veršienos dešrelių, tinkančių kepti grilyje.

--------------------------------------------

Grilyje keptos kiaulienos-veršienos dešrelės

Jums reikės:
250 g veršienos dešrelių
130 g virtų bulvių su lupena
30 g svogūno
30 g mėlynojo svogūno
60 g marinuoto agurko
30 g sviesto
50 g alaus
50 g raudonojo vyno
20 g šaldytų spanguolių
100 g mėlynojo kopūsto
1 a. š. garstyčių grūdeliais
60 g krienų
Skiltelė česnako
Šakelė rozmarino
Druska, juodieji pipirai, cukrus pagal skonį
Aliejaus kepimui

Gaminimo eiga:

Dešreles dedame kepti ant griliaus.

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir sudedame susmulkintą česnaką, svogūną, rozmariną ir bulves. Palaukiame, kol viskas apkepa, dedame marinuotą agurką ir supilame alų. Tuomet dedame garstyčias grūdeliais, apibarstome druska ir pipirais. Troškiname apie 4 minutes.

Kitoje keptuvėje išlydome sviestą ir apkepame svogūną, mėlinąjį kopūstą, spanguoles ir įpilame raudono vyno. Pagardiname druska, pipirais, cukrumi ir čiobreliu. Paliekame apie 10 minučių troškintis ant lėtos ugnies.

Guten Appetit! Gero apetito!

--------------------------------------

RIČARDO BARAKŪNO dosjė:
Vyriausias „Kalnapilio“ aludaris nuo 2002 m.
Daugiau nei 15 metų patirtis verdant alų ir kuriant naujus alaus receptus.
2002 metais baigė Skandinavijos aludarių mokyklą Danijoje (dabar sujungtą su Kopenhagos universitetu).
10 metų Kopenhagos universitete būsimus aludarius iš viso pasaulio moko alaus virimo meno.
Sertifikuotas alaus someljė nuo 2015 m.