Kartais nutinka taip, kad keliaujant lėktuvu ima ir pasiklysta lagaminai. Ir jie nukeliauja ne į tą šalį, kur skrenda keleivis, o visai kitur – kartais po kelionės Europoje bagažas atsiduria net ir už Atlanto. Apie keleivių bagažus ir kokiu būdu jie prapuola, sutiko papasakoti Vilniaus oro uosto atstovas.
Vilniaus oro uostas
© DELFI / Modesta Meškė

„Lėktuvai, pagal pakrovimą, yra skirstomi į dvi rūšis. Į vienus bagažas kraunamas rankomis. Tai tas pat, kaip krauti lagaminus į savo automobilio bagažinę, tik kaip įmanoma tvarkingiau. Į kitus orlaivius kraunami bagažo konteineriai.

Kai atskrenda lėktuvas, tuos visus konteinerius išima, o kitus įdeda. Labai paprasta, patogu, nereikia nieko krauti, bet šitas krovimo būdas turi vieną trūkumą – jeigu reikia surasti bagažą, tai jau tampa problematiška. Tada reikia konteinerį išimti, ieškoti jo, iškrauti ir tai yra sudėtinga“, – apie bagažo krovimo ypatumus papasakojo Vilniaus oro uosto darbuotojas, vedęs ekskursiją po oro uostą.

Oro uosto darbuotojas aiškino, kad krovikams labai svarbu teisingai suskaičiuoti bagažų skaičių. Kai baigiasi registracijos procesas, sistemoje yra užfiksuojamas tam tikras bagažų skaičius, tačiau registracijoje dirbantis žmogus nesako, kiek jis turi įrašytų bagažų sistemoje. „Jis tik klausia, kiek jų yra bagažų skyriuje. Tada jam atsakoma, kiek jis turi bagažų, o tada jau yra žiūrima – sutampa ar nesutampa“, – pasakojo Vilniaus oro uosto atstovas.

Vilniaus oro uostas
Vilniaus oro uostas
© DELFI / Modesta Meškė

Anot pašnekovo, kraunant bagažą – matematika paprasta. Jeigu sistemoje bagažų yra daugiau, o realiai jų yra mažiau, tai nėra labai didelės bėdos, reiškia, kad vienas bagažas liko kažkur užstrigęs ir net jeigu jo nebus, vis tiek lėktuvas išskris. „O tą bagažą vėliau atsiųs, greičiausiai netgi greitai“, – aiškino jis.

Pasirodo, yra buvę atvejų, kad bagažas atskrenda greičiau negu keleivis. Pavyzdžiui, jeigu keleivis turi sudėtingą skrydį su persėdimais, užsilikęs bagažas yra siunčiamas pačiu patogiausiu būdu. Tad nors lagaminas su keleiviu neišskrido, bet į vietą atskrenda greičiau.

„Visada, jei jūs nerandate bagažo, reikia kreiptis į tos oro bendrovės atstovą oro uoste. Juo rasite pagal kompanijos logotipą. Skyrius, kuriame reikia kreiptis dėl dingusių daiktų dažniausiai būna pavadintas „Lost and found“, – liepė įsidėmėti šią informaciją.

Bet jeigu sistemoje bagažų, tarkime, yra 120, bet skyriuje jų realiai yra 121 – tada yra blogai. Reiškia, kad iš kažkur tas bagažas atsirado, kažkas jį atnešė ir jo neturi būti. Čia yra bloga situacija, tada reikia aiškintis.

Vilniaus oro uostas
Vilniaus oro uostas
© DELFI / Modesta Meškė

Todėl čia dirbantys žmonės turi labai tiksliai susiskaičiuoti, kiek yra tų bagažų. Ir jeigu čia nesutampa, belieka paskutinis skaičiavimas – tiesiogiai kraunant į lėktuvą. Jeigu yra konteineriai, tai jau negali trečią kartą skaičiuoti – kiek susikrovei, kiek susižymėjai lipdukų, tiek turi. O jeigu kraunama po vieną, tai dar gali suskaičiuoti ir, jeigu sutaps, tai viskas tvarkoje. Bet jei nesutampa ir jų yra per daug, lėktuvas išskristi negali, kol nėra išsiaiškinama, kodėl įvyko tokie nesutapimai“, – bagažo surinkimo ypatumus aiškino oro uosto darbuotojas.

Ir štai, pasitaiko atvejų, kad dėl to vėluoja skrydis, bet jų Vilniaus oro uoste būna labai nedaug – vienas per metus. Todėl yra labai svarbu, kad tokių dalykų nebūtų, nes tai dažniausiai įvyksta dėl žmogaus klaidų.

Vilniaus oro uostas
Vilniaus oro uostas
© DELFI / Modesta Meškė

„Yra tokie bagažo lipdukai, kurie turi tokius mažus lipdukus, kurie nusiklijuoja ir klijuojami ant tokio popieriaus, o paskui tie lipdukai suskaičiuojami. O jeigu krauna, skaičiuoja tas, kas krauna.
Pirmiausia lagaminai į lėktuvą kraunami tie, kurie skrenda tiesiai į vietą, o ant viršaus užkraunami tie, kuriuos reikės išimti. Tai atlieka antžeminio aptarnavimo kompanijos žmonės. Jos nepriklauso oro bendrovėms, bet susijusios su jomis pagal sutartį“, – situaciją tikslino oro uosto darbuotojas.

Tačiau bėdų pasitaiko ne tik dėl lagaminų kiekio, bet ir dėl jų turinio. Lietuvos oro uostų komunikacijos vadybininkė Agnė Mažeikytė tikino, kad yra ir tokių žmonių, kurie lagaminuose bando vežtis tai, kas yra draudžiama.

„Jeigu yra kokie nelegalūs daiktai ir žmogus vežasi neregistruotą ginklą, mes perduodame visa tai policijai. Daiktus, kurie neatitinka saugumo nurodymų, žmonės juos palieka. Mes nieko konfiskuoti iš žmogaus tikrai negalime. Ir jeigu pas žmogų randamas kažkoks daiktas, jam neleidžiama skristi ir jis turi nuspręsti pats, ką jis su tuo daiktu darys – ar išmes, ar perduos kam nors, ar paliks saugoti. Mes nebent galime pasiimti tą daiktą, jei žmogus nusprendė jį išmesti. Mes paliekame žmogui pasirinkimą – arba paliekam jam tą daiktą ir jis niekur neskrenda, arba jis jau jo kažkaip atsikrato ir tada gali skristi. Dažniausiai žmonės nori rankiniame bagaže vežtis didesnius peilius negu galima, nes leidžiama tik 6 centimetrų geležtė“, – pasakojo A. Mažeikytė.

Vilniaus oro uostas
Vilniaus oro uostas
© DELFI / Modesta Meškė
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Wizz Air“ skelbia 24 valandų išpardavimą (12)

„Wizz Air“ skelbia 20 proc. pigesnius rugpjūčio 15 d. užsakytus skrydžius. Bendrovės...

Pilotas: jeigu norite atvykti į vietą laiku, važiuokite traukiniu (2)

Rinka auga, keleivių skaičius didėja, bilietų kainos svyruoja, o orlaivių pilotų vis stinga –...

Ekspedicijos dalyviai JAV lietuvių kilmės asmenų sutiko net indėnų rezervate (3)

Lituanistinė ir geografinė ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ savo misiją – nešti...

Poilsiaudami pamirštame saugumą: laivuose plukdoma dvigubai daugiau keleivių, nei leistina (5)

Jei lipant į laivą jums pasakytų, kad juo gali plaukti 12, o ne 22 keleiviai , ir nelaimingo...

Europą užkariaujant turistams baiminamasi dėl neigiamų pasekmių (14)

Smarkiai išaugus į Europą atvykstančių turistų skaičiui, labiausiai lankomos valstybės ir...

Top naujienos

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (41)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (177)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (172)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (225)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Gyvai / Supertaurės mačas Estijoje: „Real“ – „Atletico“ 0:1 (13)

Istorinis vakaras Estijoje – trečiadienį vakare Taline dėl UEFA Supertaurės titulo kaunasi...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (10)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...

Filipinai – šalis, kurioje kalbėti apie moteris reikia atsargiai (3)

Filipinai – tai balta varna tarp ryškiaveidžių Azijos valstybių. Vienintelė šalis katalikė...

„Sevilla“ dirbtinės dangos bijo labiau nei žalgiriečių – klausimas apie įtampą kėlė šypsenas (28)

Ne mėgėjai, bet vis dėlto – ne aukščiausios lygos komanda. Taip apie Vilniaus „Žalgirį“...

Pasipylė skundai: svajonių darbas iš tiesų nė iš tolo neprimena svajonės (7)

„Turi tylėti ir tiesiog mėgti savo darbą“, – tai Australijos aviacijos realybė. Iš šono...

Vilniuje neblaivus BMW vairuotojas taranavo merginos vairuojama automobilį (74)

Trečiadienio vakarą Vilniuje policija vyko į eismo įvykį su nukentėjusiais. Pasirodo, kad...