1812 m. į Vilnių užklydo Napoleono kariuomenės metraštininkas Marie-Henri Beyle (1783-1842), geriau žinomas kaip Stendhalis. Vieni šaltiniai teigia, kad jis gyveno Didžiosios g. 36 name, tuo tarpu Prancūzų ambasada Vilniuje giriasi, kad jis gyveno dabartiniame prancūzų kultūros centre Didžioji g. 1.
Kaip bebūtų, Stendhalis vėliau gyrėsi, kad žygio metu nukovė 20 priešų. Tikėkimės, kad nė vieno – Vilniuje.
Vakarų ir Rytų vėjų nugairintas Vilnius buvo daugelio istorinių procesų kryžkelė. 1812 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas svajojo paimti Šv. Onos bažnyčia ant delno ir išsinešti į Prancūziją, tais pačiais metais Rusijos caras Aleksandras I iš vieno vienuolyno išsivežė į Peterburgą keletą gailestingųjų seselių. Pro miestą prajojo ir caras Petras I, ir rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis, o komunizmo apologetas Leninas, važiuodamas traukiniu pro Lietuvą, išlipo Vilniuje ir nubėgo į tualetą.
Eliyahu ben Shlomo Šalman Vilna Gaon (1720–1797), viso pasaulio religingų žydų žinomas kaip Vilniaus Gaonas. Tarptautinė žydų bendruomenė vadina jį didžiausiu XVIII a. išminčiumi, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriumi. Jo vardas, susietas su legenda, kad Vilniuje buvo 333 žydai, atmintinai mokantys Talmudą, išgarsino miestą kaip Lietuvos Jeruzalę. Vilniuje Gaonas laikėsi visiško asketizmo principų, taip pat buvo aršus kovotojas prieš ortodoksišką žydų judėjimą chasidizmą, kurį vadino judaizmo išdavyste.
Vladislavas Starevičius (1882-1965) dirbo Kauno gamtos muziejaus direktoriumi ir susuko keturis dokumentinis filmus. Penktajame filme jis norėjo nufilmuoti vabalų kovą, tačiau jam nesisekė: vos įjungdavo apšvietimą, naktiniai vabalai užmigdavo. Tuomet V. Starevičius pašalino galūnes negyviems vabalams, pritvirtino jas vašku, ir judindamas juos prieš kamerą susuko pirmąjį animacinį filmą. Taip prasidėjo vieno iš animacijos pionieriaus karjera – net dešimt metų anksčiau už Waltą Disney'ų!
Toksikologijos tėvas, alchemikas, gydytojas, astrologas ir okultistas Paracelsus (1493 -1541) dėl arogancijos ir kontraversiškų domėjimosi sričių nepritapo daugelyje Europos miestų. Pavyzdžiui, jis pirmasis pradėjo naudoti opiumą ir mineralus žmonių gydymui, taip pat teigė, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė.
XVI amžiaus pradžioje jis patraukė į Vilnių. Tačiau miestiečiai, sužinoję apie jo reputaciją, atvykstantį keistuolį pasitiko prie miesto vartų ir jo neįleido. Galbūt Vilniuje būtų iš švino išgautas auksas?
Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje 2007 m. vasarą išdygo paminklas, vaizduojantis mažą berniuką, prie širdies spaudžiantį kaliošo liekanas ir žiūrintį į dangų. Jis yra skirtas prancūzų rašytojo Romaino Gary, vaikystę praleidusio Vilniuje (1914 - 1980) garbei. Pasirodo, norėdamas atkreipti įsimylėtos mergaitės dėmesį, rašytojas vaikystėje sukramtė gabalą kaliošo. Šiuos ir kitus Basanavičiaus gatvėje patirtus nuotykius rašytojas aprašė 1961 m. išleistoje knygoje „Aušros pažadas“ (La promesse de l'aube).
Vilnių gimtuoju miestu laikė du žymūs lenkai. Poetas Adomas Mickevičius (1798-1855) Vilniuje ne tik studijavo, bet ir beveik metus sėdėjo kalėjime už anticarinę veiklą. Tuo tarpu Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas (1911-2004), studijavęs Vilniaus universitete, vėliau, profesoriaudamas Berkeley, Kalifornijoje universitete pasakodavo anekdotus apie vietos literatų lėbavimus, pasibaigdavusius virtimu iš koto.
Ignas Domeika (1802-1889) Čilėje žinomas kaip Ignacio Domeyko, keturiolikos metų įstojo į Vilniaus universitetą, vėliau dalyvavo 1831 m. lenkų-lietuvių sukilime prieš rusus, o vėliau tapo Santjago universiteto rektoriumi. Atrado 27 mineralus.
Jo vardu pavadintas kalnagūbris Anduose, miestelis ir uostas Čilėje, lapių atmaina, augalas ir asteroidas. Tuo tarpu kitas lietuvis Pietų Amerikoje, Antanas Mockus, buvo Kolumbijos Bogotos miesto meru, ir išgarsėjo parodęs nuogą užpakalį studentams.
“Vilnius yra tikrai smagus, kultūrinis miestas. Tačiau vietiniai restoranai veganams negamina”, - žurnalui „Time“ teigė prisiekęs veganas Woody Harrelsonas. Holivudo aktorius, vaidinęs filmuose “Natural Born Killers”,”The People vs. Larry Flint”, “No Country for Old Man”, Vilniuje praleido porą 2007 m. žiemos mėnesių ir mielai leisdavo laiką klube „Woo“. Amerikoje pagarsėjusio akcijomis už marihuanos legalizavimą ir paparacių užfiksuoto su suktine rankoje, traukiančio svaigų dūmą Vilniuje jo nematėme.
Vilnius tapo prakeikimo sinonimu prancūzų roko žvaigždei Bertrandui Cantat. 2003 m. čia atlydėjęs meilužę, penkis kartus prestižinį prancūzų César apdovanojimą pelnusią aktorę Marie Trintignant viešbučio kabaryje jis kelis kartus jai sudavė. M.Trintignant po kelių dienų komos mirė, o Cantat, beveik po metų, praleistų nykiame Vilniaus Lukiškių kalėjime, buvo nuteistas aštuoneriems metams nelaisvės.
