Atrodo, tarsi visas kraštovaizdis su bangas primenančiais uolų dariniais būtų apibarstytas cukraus pudra. Kai kuriose vietose akmens sluoksniai yra taip susisukę, kad primena milžinišką marmurinį pyragą.
Paaiškinti, kaip susiformavo šie įspūdingi dariniai, nėra lengva. Kai kurie geologai teigia, kad „White Pocket“ yra „minkštųjų nuosėdų deformacijos“, kitaip tariant, kad šis banguotas kraštovaizdis susiformavo Juros periodu, kai smėlis buvo minkštas ir dar nevirtęs kietomis uolomis.
Pasak naftos geologo Marc Deshowitz, kuris kruopščiai tyrinėjo „White Pocket“, kraštovaizdį suformavo milžiniška smėlio nuošliauža, žemės drebėjimo metu atsiskyrusi nuo aukštos kopos. Žemyn besiritanti masė maišėsi su po ja esančiu smėliu ir galiausiai nusėdo dideliame tvenkinyje ar oazėje.
Ši didžiulė smėlio masė ir yra balsva „žiedinio kopūsto uola“, kurią matome šiandien. Sunki smėlio masė prislėgė apačioje buvusį drėgną smėlį, todėl atsirado banguotos formos ir vandens pasišalinimo struktūros, tokios kaip smėlio ugnikalniai. M. Deshowitz rado daugiau nei 25 tokius jo teoriją patvirtinančius darinius.
Dar prieš metus į „White Pocket“ užklysdavo tik vietiniai fermeriai ir keli smalsūs fotografai. Pasaulis apie šią vietą sužinojo po to, kai „National Geographic“ išspausdino straipsnį apie Vermiliono uolų nacionalinį paminklą, iliustruotą keliomis įspūdingomis „White Pocket“ nuotraukomis. Šiandien šį nuostabų gamtos kūrinį trokšta pamatyti daugybė keliautojų ir gamtos mylėtojų.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją