Šis įdubimas uoloje, iš kurio ir susiformavo baseinas ant Viktorijos krioklio krašto, bet kuriam drąsiam plaukikui duoda galimybę atbristi prie pat krioklio krašto.

Tai galima padaryti tik tada, kai vandens lygis krioklyje yra pakankamai žemas – maždaug nuo rugpjūčio pabaigos iki sausio pradžios, ir tik iš Zambijos pusės. Daugelis akmeninių baseinų čia susiformavo po tūkstančius metų besitęsusios erozijos, o vienas susiformavo prie pat krioklio krašto. Tai yra baseinas, kuris iš tiesų sukelia begalybės įspūdį.

Kad pasiektumėte baseiną, jums reikės leistis į kelionę akmenuotu keliu ir plaukti Zambezės upe. Tada bebaimiai keliautojai įšoka į baseiną ir upės srovės būna nustumiami iki pat jo krašto. Akmeninė briauna juos sustabdo, o tuo metu įsisiautėjęs Zambezės vanduo nugarma uolomis žemyn. Galite būti ramūs: baseine budi vedliai, užtikrinantys, kad srovė jūsų nenuneštų žemyn.

Visus likusius metus, kai krioklyje būna žymiai daugiau vandens, bet kas pakankamai kvailas įlipti į šį baseiną, būtų tuojau pat srovės nuneštas žemyn į savo paties mirtį. Tačiau, kai vandens lygis sumažėja, natūraliai susiformavusios akmeninės „Velnio baseino“ sienos suformuoja barjerą ir apsaugo plaukikus nuo nugarmėjimo žemyn.

Vaizdas, atsiveriantis nuo šio baseino krašto, tuojau pat suteikia adrenalino pliūpsnį, kai jaučiate Zambezės srovę, plaukiančią pro jus ir nugarmančią žemyn. Vanduo krenta šimtus metrų.

Daugiau nei 500 milijonų litrų vandens per minutę krenta beveik 2 km pločio kriokliu, šitaip sukeliant kurtinantį ir vaizdingą purslų sprogimą, kurį galima matyti net už 48 km. Būtent todėl šis krioklys vietinių gyventojų pramintas „Mosi-oa-Tunya“ arba „Griaustinio dūmais“.

Galima rasti gidų, kurie palydės jus prie krioklio iš Zambijos pusės. Jums su savimi tereikia pasiimti maudymuką ir fotoaparatą.