Vandenų rojus: Nemuno deltos regioninis parkas

Susipažinkime su vandenų rojumi vadinamu pamario kraštu, apie kurį turbūt žino kiekvienas. Kas nėra girdėjęs apie kiekvieną pavasarį čia užliejamas pievas ir kelius, o pavasarį ir rudenį pro čia migruojančius būrius paukščių? Tai – Nemuno deltos regioninio parko teritorija.

1992 m. įsteigto regioninio parko plotas – 29 013 ha. Parke saugomas Nemuno deltos kraštovaizdis, gamtos ir kultūros paveldo vertybės. Parko kraštovaizdį formuoja vanduo: tai susipynusios upių vagos, senvaginiai ežerai, Krokų Lanka (ežeras-lagūna), pelkės ir liūnai.

Kiekvieną pavasarį čia siautėja gamtos stichijos, vanduo užlieja deltos pievas, užliejamos teritorijos plotas kasmet siekia maždaug 600 kv. metrų. Gausybė vandens telkinių nulėmė didelę vandens paukščių koncentraciją: čia sutinkamos 294 paukščių rūšys, per parko teritoriją driekiasi Arkties–Europos–Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias, tad parke įrengti trys paukščių stebėjimo bokšteliai.

Keliaujant po Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, įdomu sustoti čia esančiuose kaimuose ir miesteliuose, kurie žavi pamario architektūra ir savitu gyvenimo būdu.

Minija (Mingė)

Vienas unikaliausių Lietuvos kampelių – Lietuvos Venecija vadinamas Minijos (Mingės) kaimas. Tai abiejuose Minijos upės krantuose įsikūręs kaimelis – įdomu tai, kad kaimynai vienas pas kitą dažniausiai plaukia valtele. Kaimelis išlaikęs autentišką struktūrą, žvejų namelius ir sodybėles.

Minijos (Mingės) kaimelis apsuptas pačių žuvingiausių vandenų, todėl ši vietovė – viena svarbiausių žvejų susibūrimo vietų. Tad čia lankantis tiesiog būtina paragauti tikros kuršiškos žuvienės!

Rusnė

Rusnė – gražus Mažosios Lietuvos miestelis, įsikūręs saloje, Rusnės, Skirvytės ir Atmatos upių apsuptyje. Rusnės vietovė žinoma nuo XIII amžiaus. XIX a. miestelis garsėjo kaip žvejų uostas, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu čia buvo įkurtos spaustuvės, veikė knygrišykla, biblioteka. Dar ir dabar istorinėje Rusnės miestelio dalyje, paskelbtoje urbanistikos paminklu, galima išvysti etnografines sodybėles, kurios senovėje sudarė gatvinį kaimelį.

1997 m. Rusnėje įkurta etnografinė sodyba-muziejus, vaizduojanti tradicinę XIX–XX a. pr. žvejo sodybą. Ją sudaro gyvenamasis namas, tvartas su daržine ir malkinė. Muziejus supažindina su senolių lietuvininkų kasdieniu gyvenimu, puoselėja gamtosaugos idėjas.

Uostadvaris

1907 m., norint apsaugoti Rusnės ir aplinkinius gyventojus nuo dažnų Nemuno vandenų potvynių, Uostadvario kaime buvo pastatyta vandens kėlimo stotis, kuri išsiurbdavo vandenį iš apsemtų plotų. Ši stotis yra išlikusi iki šių dienų – restauruotame statinyje įrengtas mažas muziejus, kuriame stovi senas garo variklis. Muziejus, deja, uždarytas, neveikia.

Prie Minijos žiočių stovintis Uostadvario švyturys – kultūros paveldo objektas, pastatytas 1873–1876 metais. Tai plytinis, briaunotų formų švyturio bokštas, į kurio apžvalgos aikštelę viršuje veda įviji laiptai. Dabar 18 m aukščio švyturys nebeveikia, tačiau yra naudojamas kaip apžvalgos aikštelė.

Ventės ragas

Atklydus į žemės pakraščiu vadinamą Ventės ragą tiesiog būtina užkopti į čia stovinčio švyturio viršūnėje įrengtą apžvalgos aikštelę (Ventės rago švyturys – vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti), o nusileidus žemyn galima aplankyti ornitologijos stotį, kurioje kasmet sužieduojama 60–80 tūkst. paukščių.

Pirmasis švyturys Ventės rage buvo pastatytas 1837 m. Medinis švyturys buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis 11 metrų aukščio raudonų plytų švyturys pastatytas 1852 metais.

Į jo apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, ornamentais papuošti laiptai. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje esančią Nidą ir auksines kopas bei į vakarus nutolusią Preilą.

Apsilankius Ventės rage įkurtoje paukščių žiedavimo stotyje galima stebėti vieną unikaliausių gyvūnijos reiškinių – paukščių migraciją. Čia paukščių stebėti susirenka ne tik tūkstančiai smalsuolių, bet ir ornitologai iš Lietuvos ir užsienio šalių, nes Ventės ragas laikomas vienu geriausių paukščių stebėjimo punktų Europoje: pro čia driekiasi pagrindinis paukščių migracijos kelias.

Šioje vietoje reguliariai žieduoti paukščius pradėta 1929 m. Kasmet Ventės rage paženklinama apie 70 tūkst. sparnuočių.