Keista tendencija: mūsų atžalos veržiasi kuo greičiau pabėgti iš vaikystės, suaugti, o štai jų mamos vėl prisimena lėles ir džiaugiasi iš naujo atradusios vaikiško naivumo, atviro žavesio kupiną pasaulį. Rankų darbo lėlės – tai nauja, visą šalį apėmusi „epidemija“, kurią išgydyti galima tik kūrybinių kančių džiaugsmu.
Vitos Kiseliūnienės lėlės
© E.Leonovienės nuotr.

„Jei paklaustų, kokia mano laimės formulė, atsakyčiau: „Kūryba plius sveikata!“ Arba pacituočiau vieno išminčiaus žodžius: „Laimė – tai nelaimės nebuvimas!“ Kurdama esu laiminga, negalėčiau visą dieną praleisti palinkusi ties buhalterinės apskaitos lapais“, – šypsosi viena iš rankų darbo lėlių pradininkių Lietuvoje Vita KISELIŪNIENĖ. Biržietė jas kuria jau šešiolika metų.

Lėlės iš seno albumo

Italija, Kanada, Prancūzija, Rusija, Latvija, Japonija, Amerika... Sunku išvardinti šalis, į kurias iškeliavo Vitos kūriniai, kur vyko jos darbų parodos. Ir šiandien moteris svarsto: vykti į pasaulinę lėlių parodą Maskvoje ar atidaryti personalinę parodą J. Žilėnienės galerijoje Vilniuje. Ji jau seniai nebeskaičiuoja, kiek yra sukūrusi lėlių, nebeduoda joms ir vardų. „Pradžioje bandžiau skaičiuoti, bet greitai pamečiau skaičių... Anksčiau vos pradėjusi daryti jas ir pakrikštydavau, o dabar man labiau rūpi sukurti savitą charakterį, scenografiją – būdą, kaip tą lėlę originaliau pateikti“, – sako kūrėja.

Fėjos, princesės, aristokratės, tetos ir nusivylusios ar nenusivylusios namų šeimininkės, moteriškaitės, sutiktos turgelyje, kiemo vaikai ir senberniai... Visi jie atkeliavę iš jaukaus miestelio gatvių, girdėtų istorijų, perskaitytų knygų, senų multiplikacinių filmų, svajonių ir pažįstamo vaikystės pasaulio su visomis nereikšmingomis smulkmenomis.

„Mano vaikystė – tai spalvotų stikliukų žiūronai, kurie tuomet dėjosi didžiuliu stebuklu, kvepiantys kramtomosios gumos popieriukai, išsikeisti su draugais. Mano vaikystėje pienas buvo pilstomas ne į plastikinius, o į stiklinius butelius. Jei labai norisi ledų, parduodi tuščią pieno butelį ir še tau porcija gardaus plombyro… Mano vaikystė kvepia senove ir daugybe įdomių niekučių, kurių rasdavau savo mamytės tetos Emilijos namuose. Man, vaikui, tie namai visada kvepėjo balinta mėtų arbata ir karamele… Gal todėl šiandien mano lėlės tarsi iš seno albumo, išblukusių spalvų, kruopščiai priderintais aksesuarais“, – atvirauja Vita Kiseliūnienė.

Drąsos įkvėpė angelai

Vitai nuo mažens buvo smalsu stebėti žmonės, analizuoti jų charakterius, įpročius – galbūt todėl mintis daryti lėles jai gimė dar vaikystėje. Savo sumanymus tada ji bandė įgyvendinti iš plastilino lipdydama žmogiukus, kurių vėliau nepamiršdavo dar ir aprengti.

Moteris prisipažįsta, jog nebaigė jokių aukštųjų mokslų, o jos talentas – Dievo dovana. „Kas iš to Dailės akademijos diplomo, jei neturi talento, pajutimo, meniškos gyslelės? Juk apie žmogaus kūrybinius sugebėjimus liudija jo darbai...“ – sako Vita Kiseliūnienė, savo pašaukimą atradusi 1993-iaisiais.

Būtent tada ji pirmą kartą draugės paskatinta nutarė dalyvauti Vilniuje Kaziuko mugėje. Vitai labai patiko gamta, deja, piešti ar kitaip perteikti jos grožio moteris nemokėjo ir ar išvis galima atkartoti gamtą, jos spalvas? Raganų, velnių kurti ji iki šiol negali ir nenori – tamsios jėgos, neigiama energija. O štai angelas simbolizuoja šviesą, gėrį, yra tarsi per mažą žingsnelį nuo lėlės – jam į kiekvienus namus durys atviros, tad Vita prisiuvo tikrų lietuviškų, itin primityvių, pilkų žemės spalvų drobinių angelų. Aplankiusi sėkmė įkvėpė moteriai drąsos ir angelėliai pamažu virto žmogeliukais su kepuraitėmis bei šalikėliais.

Padariusi pirmus savo personažus Vita vėl nuvyko pas draugę į Vilnių, kur „lyg netyčia“ lėles susodino ant vieno Pilies gatvės namo palangės. Nuo čia jos ir iškeliavo: viena į Ameriką, mat priminė senam amerikonui jo žmoną, antra – į Italiją, kitos į pradėjusias dygti meno galerijas...

Sava technika

Vita Kiseliūnienė rodo vis dar saugomą savo pirmąją lėlę: „Labai norėjosi padaryti baleriną Mają Pliseckają. Įsivaizdavau ją pasipuošusią prabangia organza, gracingą ir elegantišką, o išėjo... kojos kreivos, rankos žemiau kelių, nosis didelė... Tuomet dar nebuvo literatūros apie lėlių darymą, bet man iš tiesų visai nerūpėjo, kas ir kaip jas daro, – norėjau sukurti savo techniką, savo stilių. Žinojau, kad veidui naudoja sinteponą, bet man tai pasirodė kičas, todėl sugalvojau jį apsukti siūlais ir tik tada aptraukti kapronu. Lėlės figūrai suformuoti man nereikėjo įprasto metalinio korpuso – juk aš dar vaikystėje mėgau lipdyti...“

Vita išduoda, jog lėles lipdo iš „Lipale“ sudrėkintų popieriaus ir audinio skiautelių, apsukdama siūlais – būtent todėl jas vadina skulptūrinėmis. Kiekvieną kūno dalį daro atskirai, o vėliau suklijuoja klijais ir vėlgi apsuka siūlais. Veidui iš popieriaus ar audinio padarytą kamuolėlį apsuka drobiniais ar lininiais siūlais, adata ir siūlu suformuoja akiduobes, nosytę, smakrą ir paskui galvelę aptraukia kojine. Akis, lūpas moteris išpiešia, o plaukams naudoja pakulas.

Charakteris ir scenografija

Vitos Kiseliūnienės dirbtuvės – mažutėlė daugiabučio virtuvė, kurioje šeimininkauti vietos beveik jau nebeliko: du stalai su įvairiais darbe reikalingais įrankiais, maišai su spalvingais audiniais. Pasirodo, juose audiniai yra surūšiuoti: viename – tai, kas dera angelams, kitame – prabangūs audiniai aristokratams, trečiame spalvinga medvilnė kiemo vaikams... Pasak moters, kurdama lėlę ji jau iš anksto žino, kas tai bus – personažą padiktuoja įdomus charakteris, bet dažniausiai... tų plastikinių maišelių turinys! Ji parenka lėlei tinkamą audinių derinį, papildo jį įvairiomis detalėmis: puošniomis juostelėmis, nėriniais ir kt.

Vita prisipažįsta, jog drabužių iškarpas daro iš akies ir nieko nesiuva, o viską klijuoja klijais. Aprengusi lėlę, autorė jos įvaizdį labai atsargiai ištobulina aksesuarais: kam per petį pakabina rankinę ar uždeda kepuraitę, o kam kaklą apsuka ilgu šaliku ar papuošia karoliais, įveria auskarus.

Tačiau pastaruoju metu kūrėja ypatingą dėmesį skiria personažo scenografijai – sukuria tarsi mažą jaukią miniatiūrą, kurią pastatai namuose ir, atrodo, daugiau nieko nereikia! Lėlė sėdi ant skrynutės, o kartais remiasi į kėdę, veda šuniuką arba rankose laiko balionėlį...

Kurdama autorė su lėle kalbasi, tariasi, juokauja ir net jai niūniuoja daineles – nuo pačios Vitos nuotaikos priklauso būsimos lėlės charakteris. Moteris visiškai atsiduoda ją valdančiam kūrybos polėkiui ir kuria tik tada, kai gera nuotaika. Todėl ir pasakyti, kiek laiko daro vieną lėlę, ji negali: jei yra įkvėpimas, užtenka kelių dienų, o kartais kūrybinės kančios trunka kelias savaites.

„Mano rankos negali būti ramios – aš visą laiką ką nors darau. Jei neturiu įkvėpimo kurti lėles, darau seges, jei tai pabosta, imuosi restauruoti baldus ar dažyti sienas, o retsykiais pasiimu teptuką ir pradedu tapyti... Ką tapau? Tas pačias lėles, bet savitai, tarsi būčiau tik konkrečios situacijos stebėtoja“, – sako biržietė Vita Kiseliūnienė, kurios kūriniai pasakoja paprastų žmonių paprastą tiesą apie paprastą gyvenimą.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuva buvo ant gripo pandemijos slenksčio – daliai žmonių komplikacijų išvengti nepavyks (82)

Nors Lietuvoje bendras sergamumas grip u ir peršalimo ligomis pagaliau pradėjo mažėti,...

Prastos naujienos: vaiko pinigų kai kuriems teks laukti iki pavasario (173)

Dėl informacinės sistemos trikdžių, darbuotojų gretas išretinusių ligų ir kai kurių tėvų...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis egzotiškuose kraštuose privers susigėsti (76)

Verslininkas bei keliautojas Jokūbas Laukaitis , nuolat keliaujantis po egzotiškiausius pasaulio...

Kokiame amžiuje seksas teikia didžiausią malonumą (30)

Gera žinia: amžius čia visiškai nesvarbus. Amžius tėra tik skaičius, ypač kalbant apie...

Bumblauskas pažėrė kritikos mokytojams: priėjome iki kažkokio akligatvio (175)

Istorikas Alfredas Bumblauskas pažėrė kritikos istorijos mokytojams ir šio dalyko ugdymo...

Su 13 metų vyresniu sportininku laimę atradusi Karolina Liukaitytė prakalbo apie vestuves (176)

Su verslininku Arnu Jurskiu skirtingais keliais pasukusi orų pranešėja Karolina Liukaitytė...

Po paskutinių Čeponio „perlų“ – pastaba iš kolegos: kam peiliu į nugarą durti triuškinamos ekipos gerbėjams? (3)

Karaliaus Mindaugo taurės finale Kauno „Žalgiris“ nepaliko vilčių Vilniaus „Lietuvos...

Anonimiškai paviešinta Blac Chynos sekso vaizdajuostė tapo internautų pašaipų objektu kuria memus ir istorijas (5)

Pirmadienio rytą „Twitter“ tinkle buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota seksu...

Košmariškus prisiminimus išsklaidęs Juškevičius – apie naują karjeros stotelę ir ypatingą Brolio vaidmenį (14)

Šis sezonas Adui Juškevičiui yra išties išskirtinis. Į Panevėžio „Lietkabelį“ rugsėjo...

Kaip žmonės reaguotų į nežemišką gyvybę? (24)

Žmonės aktyviai kitose planetose ieško gyvybės. Šiuo metu dėl šio didingo tikslo dirba net...