Šiuo metu, kai iš energetikos sektoriaus girdime tik apie tarifų didinimą, tikrai norisi užmigti žiemos miegu kaip lokiui ir atsibusti gegužės mėnesį. Arba galima viską išjungti, palikti ir pabėgti į šiltesnius kraštus, kur nereikės galvoti, kaip šildytis. Tačiau būkime realistai: energijos kainos kyla ne tik visoje Europoje. Be to, Europos šalių vyriausybės sutarė dėl įvairių kompensacijų, nustatė energijos kainų viršutines ribas. Todėl, kol negausime pirmosios tikros „žiemos sąskaitos“, neįmanoma pasakyti, kiek galiausiai mokėsime už šildymą, dujas ir elektrą.
Žiemojimas šiltuosiuose kraštuose nėra nauja tendencija pasaulyje, ji pamažu formuojasi ir Baltijos šalyse. Ji tapo aktuali pandemijos metu, kai pamokos vaikams vyko nuotoliniu būdu, o daugelis įmonių nustojo dirbti ofisuose. Dabar, kai vaikai eina į mokyklą, o darbo vietos yra atviros, padėtis yra kitokia. Tai viena iš priežasčių, kodėl žiemoti šiltuose kraštuose yra sunkiau, nes ne visus darbus galima atlikti nuotoliniu būdu, o mokymasis namuose tinka ne visiems vaikams. Jei tokių kliūčių nėra, žiemojimui šiltuosiuose kraštuose net ir dabar nėra jokių apribojimų, todėl belieka tik peržiūrėti pasirinkimus ir galimybes.
Pirmenybė teikiama Azijai
Šią žiemą latviai Una Baufala ir Kaspars Misiņš vėl pasirinko keliauti į Aziją. Jie abu gali dirbti nuotoliniu būdu, o naujausi skaičiavimai rodo, kad, pavyzdžiui, žiema Azijos šalyje dabar gali kainuoti pigiau nei žiema Latvijoje, kur jie abu turi nuomojamą butą su autonominiu – briketų – šildymu.
