„Šv. Kalėdų tradicijos Kolumbijoje yra panašios kaip ir Lietuvoje – siekiame dalintis džiaugsmu, meile ir šiluma su artimaisiais. Kai vaikštau po Kauno miesto centrą ir matau visas šventines dekoracijas, jaučiuosi kaip namie. Galbūt vienintelis skirtumas tarp mūsų šalių yra maistas, kurį valgome Šv. Kalėdų dieną“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas iš Kolumbijos Gerson David Pinto.
KTU studentė iš Kazachstano Assemzhan Kunsakova žavisi tuo, kaip lietuviai švenčia Šv. Kalėdas, nes jos gimtajame krašte ši šventė nėra populiari – gruodžio mėnesį jie ruošiasi Naujųjų metų sutikimui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Man patinka, kad čia žmonės laukia Šv. Kalėdų. Laisvės alėjoje ir senamiestyje skamba kalėdinė muzika, viskas papuošta. Tai rodo, kad žmonėms ši šventė labai brangi. Taip pat pastebėjau, kad lietuviai vieni kitiems dovanoja kalėdines dovanas ir žaidžia „slaptą“ Kalėdų senelį – tai kelia šiltus jausmus”, – sako Cheminės inžinerijos ir technologijos studentė A. Kunsakova.
Nikaragviečiai Šv. Kalėdų laikotarpiu eina į paplūdimį
Studentė iš Nikaragvos Alejandra Gutierrez stebisi, kad Lietuvoje tiek daug sniego ir šalta. Jos gimtojoje šalyje gruodžio mėnesį termometro stulpelis viršija 10 laipsnių. Pasak merginos, pagrindinis skirtumas tarp dviejų šalių yra tas, kad nikaragviečiai Šv. Kalėdas švenčia labai triukšmingai – gatvėse, namuose muzika skamba itin garsiai. Tuo tarpu Lietuvoje – gerokai tyliau.
„Nikaragvoje Šv. Kalėdų prasmė yra dalintis viltimi, džiaugsmu ir meile, branginti ir vyresniuosius, ir jaunus šeimos narius – tai diena, kai visi susiburia, kai vėl galime pasijausti vaikais“, – sako A. Gutierrez, Architektūros studentė.
Ji prideda, kad maistas jos šalyje taip pat yra didelė Šv. Kalėdų dalis – juo vaišinama visur. Pagrindiniai Kalėdų patiekalai: kalakutiena, salotos, bulvių košė, kalėdinė duona su sėklomis, vynuogės ir desertas – tradicinis vanilinis pyragas su gėlių formos vaisiais. Per Kalėdas valgomas tradicinis nikaragviečių patiekalas „Relleno“, gaminamas iš trijų mėsos rūšių: kiaulienos, jautienos ir vištienos, razinų, kaparėlių ir daugybės daržovių.
„Tai – slaptas receptas, o jo paruošimas paprastai užtrunka keliolika valandų, todėl su mama jį pradedame gaminti dvi dienas prieš šventę. „Relleno“ – tai patiekalas, kuris mums simbolizuoja Šv. Kalėdas“, – sako A. Gutierrez.
Be to, šventiniu laikotarpiu dauguma žmonių eina į paplūdimį. Žmonės pradeda švęsti gruodžio 24-osios rytą. Pasak KTU studentės, ryte šeiminykščiai padeda močiutėms ruošti maistą, o mamoms – papuošti namus. Vakare žmonės leidžia laiką su šeima ir draugais, keičiasi dovanomis, maistu ir aplanko kapus.
„Ant kapų padedame rožių ir meldžiamės. Vakare susirenkame ir užkandžiaujame, juokiamės, fone skamba kalėdinė muzika, viskas išpuošta. Įsivaizduokite namus, kuriuose gausu žmonių, visi juokiasi, šoka, jaučiasi mylimi. Ore tvyro šiluma, meilė ir žinoma, garsi muzika. Gruodžio 25-ąją ilsimės arba važiuojame ant kapų. Taip pat žmonės eina į bažnyčią arba visą dieną miega“, – pasakoja A. Gutierrez.
Kolumbiečiai miestus puošia dirbtiniu sniegu
Kolumbijoje Šv. Kalėdos yra laukiamiausia metų šventė. Pasak G. D. Pinto, jau rugpjūčio mėnesį vaikai skaičiuoja dienas iki Kalėdų. Kolumbijoje šventinis laikotarpis prasideda dar gruodžio 7 dieną – visoje šalyje uždegamos žvakės. Kaip ir Lietuvoje, šventinis laikotarpis čia pasibaigia Trijų Karalių švente sausio 6-ąją.
„Paskutinę gruodžio savaitę šeimos nariai susirenka pasidalyti džiaugsmu ir šiluma su savo artimaisiais. Žmonės, gyvenantys toli nuo savo šeimos, švęsti Šv. Kalėdas arba sutikti Naujuosius metus grįžta namo“, – sako KTU mechatronikos studentas G.D. Pinto.
Kolumbijoje miestai Kalėdų laikotarpiu ypatingai išpuošiami – kiekvienais metais stengiamasi papuošti vis gražiau. Dar viena tradicija – gruodį ruošiami ypatingi patiekalai, ispaniškai vadinami „Comidas Navideñas“: kremas, pyragaičiai, tamalės ir kiti. Pasak kolumbiečio, Lietuvoje labiausiai jį nustebino sniegas. Kolumbija – atogrąžų kraštas, čia niekada nesninga. Dauguma miestų gatvių papuošimui naudoja netikrą sniegą iš medvilnės: „Lietuvoje viskas atrodo kaip viena puošmena. Man tai labai patinka.“
Jis sako, kad Šv. Kalėdos jo gimtojoje šalyje reiškia džiaugsmą, meilę, susitaikymą, vienybę, spalvingus miestus, meditaciją ir, svarbiausia, laiką, kuris suburia šeimas, kuomet visi pamiršta nesutarimus. G. D. Pinto yra šešerius metus gyvenęs Tanzanijoje, Afrikoje. Anot jo, ten žmonės šventinį laikotarpį skiria kelionei namo, susitikimams su artimaisiais.
„Miestai ten nepuošiami, tačiau juk Šv. Kalėdų esmė yra praleisti laiką su šeima“, – teigia kolumbietis.
