Rašytojo, neseniai atšventusio 45 metų mažąjį jubiliejų, gyvenimas domina skaitytojus ne mažiau, nei jo mintys, ir autorius netikėtai dosniai pamaitina juos uždraustais vaisiais.
„Rašiau apie keliones, gavosi autobiografija“, sako A.Užkalnis. „Užkalnio kelionės. Pavyduolių glamonės ir smalsiųjų gundymai“, sako pavadinimas.
Tai jau antroji Andriaus kelionių knyga ir jo šeštoji knyga apskritai. Kryptys, veidai ir nuotraukos, nuo Vilniaus iki Saporo, yra, kaip visada jo tekstuose, primakaluotos, perpintos, fragmentiškos ir siutinančios daugelį skaitytojų, pratusių prie sovietinių vadovėlių arba mamyčių kelioninio rašymo apie puošnius čiabuvių apdarus. Andrius rašo kitaip ir savaip: jam svarbus tik galutinis rezultatas. Kad knygą imtų tūkstančiai, skaitytų ir nepadėtų į šalį iki paskutinio puslapio, ir kad jis būtų labiausiai skaitomas lietuviškai rašantis autorius pasaulyje.
Užkalnis – ir tai knygoje gerai matyti – šiais laikais labai daug ką gali sau leisti. Leksiką (jei reikia, necenzūrinę), apibendrinimus ir išvadas, kokie tik ant seilės užeina, skaitytojo erzinimą ir provokavimą. Autorius žino, kad skaitytojas nervinsis ir sakys, kad ne taip reikia rašyti apie Ispaniją arba Japoniją. Žino, ir tyčia rašo taip, kad skaitytoją pastūmėtų link norimos reakcijos. Jis mėgsta manipuliuoti.
Manipuliavimo gausu ir autobiografiniuose elementuose. Švelnumas ir nepakartojama Užkalnio pagieža ir pašaipa susilieja ir atsako į daugelį klausimų, ir čia pat pasėja daugybę naujų.
Knyga iliustruota Andriaus nuotraukomis, pratarmę parašė Algis Ramanauskas, o išskirtinį, akimirksniu įsimenamą viršelį kūrė dailininkas, fotografas ir muzikantas Algis Kriščiūnas.
„Užkalnio kelionės“ (leidykla „Obuolys“) pasirodys vasario mėnesį ir bus pristatyta Vilniaus tarptautinėje knygų mugėje. Portalas DELFI netrukus pradės publikuoti ištraukas iš šios knygos.
