Taip pat skaitykite: Kinijos gidas „žaliems“
Keliauk į Pekiną su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.
Apjuostas daugiau nei 10 m aukščio sienos ir 49 m pločio vandens pripildyto griovio, Pekine esantis Uždraustasis miestas laikomas įspūdingiausiu Kinijos imperijos biurokratinės architektūros pavyzdžiu.
Nuo 1421 m. iki 1911 m. (tais metais įkurta Kinijos Respublika) čia gyveno imperatoriaus vyriausybė. Šis miestas buvo tapęs ir 24 Mingų dinastijos (paskutinės etninių kinų dinastijos) imperatorių – nuo Jong Le iki paskutiniojo, Pu Yi.
Šis 178 akrų plotą užimantis miestas mieste buvo skirtas imperatoriaus šeimai ir jo dvariškiams, o paprastiems mirtingiesiems drausta tarti net jo vardą. Kita vertus, sunku įsivaizduoti, kad tokia vieta galėjo būti visiškai atskirta nuo išorinio pasaulio – juk 9000 kambarių gyveno nuo 8000 iki 10 000 žmonių.
Ant akmens platformų suręstos medinės sienos uždengtos gelsvai auksinės spalvos čerpėmis nuklotais šlaitiniais stogais. Jų apjuostoje teritorijoje stovintys pastatai dalijami į du sektorius.
Pietiniame sektoriuje vykdytos politinės funkcijos, šiaurinis buvo skirtas asmeniniam gyvenimui. Iš išorinio pasaulio lankytojai patekdavo pro ketverius vartus, iš jų pro trejus – į pietinį sektorių.
Pro vienerius, šiaurinėje pusėje atsiveriančius Dieviškojo karinio genijaus vartus, atvykėliai patekdavo iš karto į gyvenamąjį rajoną. Svarbiausi pastatai išdėstyti šiaurėje – pietų ašyje ir pavadinti itin poetiškais vardais.
Įžengęs pro pietinius vartus (kadaise jais naudotis galėjo tiks pats imperatorius), lankytojas žingsniuodavo pirmuoju kiemeliu, per kurį tekėjo Aukso vandenų upė. Praėjęs Aukščiausios harmonijos vartus, žmogus patekdavo į antrą, labai didelį kiemą, kuriame tilpdavo mažiausiai 9000 asmenų. Iš šio kiemo kilo laiptuota Trijų didžiųjų paviljonų terasa.
Pirmasis iš trijų – Aukščiausios harmonijos paviljonas buvo didžiausias visame Uždraustajame mieste. Sėdėdamas šio pastato centre esančiame Drakono soste, imperatorius valdė savo imperiją ir stebėjo oficialias ceremonijas.
Centrinės harmonijos ir Harmonijos saugojimo paviljonai taip pat buvo ištaigingi, o pro Dangiškojo tyrumo vartus būdavo patenkama į tikrą paviljonų, rūmų ir sodų labirintą – visu tuo naudojosi tik imperatoriaus šeima. Privačių imperatoriaus apartamentų širdimi galima vadinti kompleksą, sugrupuotą aplink trejus rūmus – Dangiško tyrumo, Vienybės ir Žemiškosios ramybės – kuris suprojektuotas tarsi veidrodinis trijų didžiųjų paviljonų atspindys.
Kitapus jo, kaip įprasta, plytėjo dviejų akrų dydžio Kinijos imperatoriaus sodas, o jo centre stovėjo Imperatoriškosios taikos paviljonas. Rytuose ir vakaruose yra pastatų grupės kuriuose įsikurdavo eunuchai, sugulovės ir tarnai. Čia taip pat netrūko šventyklų, bibliotekų, teatrų ir sodelių.
Kompleksui žavesio teikė ryškių spalvų deriniai. Baltas terasų, laiptų ir baliustradų marmuras kontrastavo su dažytos medienos raudoniu, gelsvai auksine čerpių spalva ir įvairiomis kronšteinų papuošimų spalvomis.
Kronšteinai dažniau turėjo dekoratyvinę nei konstrukcinę paskirtį, tačiau stogų kraigai būdavo taip gausiai išpuošti medžio skulptūromis, kad prireikdavo kolonados jų svoriui laikyti. Dauguma pastatų, kuriuos šiandien mato lankytojai, atsirado XIX a.
1664 m. miestą apiplėšė ir apgriovė įsibrovę mandžiūrai, be to, medinius pastatus neretai niokojo gaisrai. Jie kildavo atsitiktinai, įpusti iš Gobio dykumos atpūtusių vėjų, o kartais miestą padegdavo nesąžiningi dvariškiai, troškę pasipelnyti iš būsimų atstatymo darbų. Kartu sudegdavo ir didžiulės istorinės bei meninės vertės knygos, tapybos darbai ir baldai.