aA
Keliaudami pro Anykščius, būtinai užsukite į Niūronis ir čia įsikūrusį unikalų Arklio muziejų. Per žaidimus ir praktines užduotis lankytojai gali pamatyti, kaip mūsų senoliai kepė duoną. Muziejaus darbuotojos Nijolė Kačkuvienė ir Rita Vasiliauskienė beveik kasdien po kelis kartus aukštaitiškose muziejaus trobose kūrena krosnis ir kepa duoną, kurią ragauja lankytojai - ir vaikai, ir suaugusieji, ir svečiai iš užsienio.
Duona
Duona
© DELFI (V.Pakalkaitės nuotr.)
Norint pamatyti, kaip muziejuje kepama duona, reikia iš anksto susitarti su muziejaus darbuotojais ir į kelionę pasikviesti bičiulius. Mat šviečiamoji pamoka vedama ne mažesnei nei keliolikos žmonių grupei.

Atvyksta ir užsieniečių

Kelione arkliu per Lietuvą išgarsėjusio žinomo profesoriaus Petro Vasinausko įsteigtas Arklio muziejus šiemet minės 30 metų jubiliejų.

Prieš aštuonerius metus muziejus atgijo ir žiemą. Čia pradėtos rengti šviečiamosios programos, dabar ištisus metus pritraukiančios tūkstančius lankytojų iš visų šalies kampelių, vis daugiau atvyksta užsieniečių.

Autentiškoje aplinkoje lankytojai supažindinami su lietuviškomis tradicijomis, šventėmis, patys išbando įrankius, skudučiuoja, lieja žvakes, margina margučius, kepa duoną. „Kartu čia bandėme ir sviestą mušti, ir sūrius daryti. Tačiau labiausiai išpopuliarėjo šviečiamoji programa „Duonelė kasdieninė“, - pasakojo programų rengėja muziejininkė Nijolė Kačkuvienė, duonos kepimo paslaptis perėmusi iš mamos.

Ne tik stebėti duonos kepimą, bet ir savo rankomis suformuoti nedidelį duonos kepaliuką į Arklio muziejų atvažiuoja ir moksleivių, ir suaugusiųjų grupės. Autentiška aplinka į muziejų traukia vestuvininkus, krikštynų, gimtadienių rengėjus.

Pastatė dar vieną trobą

Pirmosiose „Duonelės kasdieninės“ pamokose buvo pasakojama apie rugio kelią, apeigas, duonelę. Vėliau muziejininkė N.Kačkuvienė pradėjo kepti duoną ir kiekvienam įdėdavo po kepalėlį. Duonelės kepimas ir kitos šviečiamosios programos pasidarė tokios populiarios, kad muziejininkams prieš keletą metų teko statyti dar vieną sodybą, kurioje grupes priima muziejininkė Rita Vasiliauskienė.

Dabar muziejininkės dažniausiai nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro sukasi aukštaitiškose trobose prie krosnies, minko tešlą, kepa duoną ir lankytojams pasakoja, koks nelengvas buvo duonelės kelias iki stalo.

Moksleiviai kepa pagrandukus

Kai moksleiviai 10 valandą atvažiuoja į pirmąją pamoką, krosnis jau būna iškūrenta, duonkubilyje tešla iškilusi. Aprodžiusios sodybas ir supažindinusios su senolių gyvenimo būdu, muziejininkės pakviečia dalyvauti duonos kepimo procese. Viena smagiausių akimirkų, kai vaikai patys minko tešlą, formuoja nedidelius duonos kepaliukus – pagrandukus, juos pažymi savo sugalvotu ženklu. Kad duonelė būtų skalsesnė, moksleiviai raginami duonelę formuoti labai švelniai ir su didelė meile.

Būtent šitaip duoną – pagrindinį maistą - kepė mūsų senolės. Supykusių ar sergančių šeimininkių prie tešlos neprileisdavo. Dažniausiai duoną kepdavo kartą per mėnesį, o jeigu šeimyna buvo didelė – tai ir du kartus. Kamaroje, ant lentynos, drobiniu rankšluosčiu pridengta duona gardi išsilaikydavo visą mėnesį. Kryžiumi pažymėtas kepalas būdavo valgomas paskutinis.

Nederliaus metais mūsų protėviai kepdavo bėralinę duoną. Iškultus nevėtytus rugius supildavo į aruodus, džiovindavo, grūsdavo piestoje, sumaldavo ir kepdavo.

Duonai iškepus, moksleiviai šurmuliuodami ieško savo ženklu pažymėto kepaliuko. Suaugusiems siūlomas žaidimas – daina, šokiu, patarle, mįsle ar gražiu linkėjimu „išsipirkti“ pagranduką. Kartu su duona lankytojams pasiūloma paskanauti ir krosnyje keptų bulvių, troškintų kopūstų, kaimiškų dešrelių, atsigerti žolelių arbatos.

Atotrūkis tarp kartų

Kaip pastebi muziejininkė R.Vasiliauskienė, vaikams įdomios duonos kepimo pamokėlės senose trobose, tačiau suprasti, kodėl taip buvo branginama duona, jiems darosi vis sunkiau. O duonos kepimą lydinčios apeigos mokiniams sukelia daug smagaus juoko.

Vaikams jau nesuprantamas paprotys ant žemės nukritusį duonos gabalėlį pakelti, pabučiuoti ir suvalgyti. Taip senoliai atsiprašydavo duonos už neatsargumą, bijodami, kad ji neišeitų iš namų. Mokiniams sunku paaiškinti, kodėl garbingiausia vieta prie stalo (krikštasuolis) buvo skirta tik šeimos galvai – tėvui. Dar sunkiau jiems suprasti, kad valgyti šeimyna pradėdavo tik visiems susėdus, pasimeldus ir šeimos galvai leidus laužti duoną.

„Atotrūkis tarp kartų, taip pat ir vertybių – didžiulis. Dabartinė karta nori visko daug ir greitai, todėl jiems ir nesuprantama mūsų protėvių gyvensena“, – sakė muziejininkė.

Duona – ir vaistas, ir maistas

Neįtikinamai jaunimui atrodo ir tai, kad senoliams duona buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Mūsų močiutės žino, kad duona buvo plačiai naudojama liaudies medicinoje. Ja iki šiol gydoma nemažai ligų. Radikulitą, skaudančius sąnarius, rožę ligi šiol kaimo senolės gydosi ruginės tešlos raugu.

Kartu sukalba ir tik joms žinomus užkalbėjimus. Duona dažnai gydydavo išgąsčiu sergantį, naktimis nemiegantį, krūpčiojantį vaiką. Moteris imdavo gabalėlį duonos, apsukdavo tris kartus apie vaiką ir, įmetusi į dubenėlį su vandeniu, pastatydavo ant slenksčio šuniui suėsti. Buvo tikima, kad šuo suėda išgąstį. Paskui vandeniu išplaudavo vaikui burną.

Duona taip pat gydydavo žaizdas, šunvotes. Ji buvo naudojama ir užkalbėjimuose nuo gyvatės įkandimo. Mūsų senoliai duona gydydavo ir susirgusius gyvulius.

Į natūralią duoną, medų ir kitus valgius kaip į stebuklą žiūri ir į muziejų atvykę kai kurie užsieniečiai. Produktų natūralumas ypač stebina amerikiečius.

Gerai muziejuje jaučiasi skandinavai, atpažįstantys savo protėvių namų apyvokos daiktus, gyvensenos panašumus. Visada sužavėti lieka japonai, ypač vertinantys tautos tradicijas, buities minimalizmą. O į muziejų užsukę anglai neslepia apgailestavimo, kad jų šalyje beveik neišliko kaimo paveldo.

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Populiarią pramogą Vilniuje pamėgo ne tik užsieniečiai: kaip gidai suvilioja lietuvius? (4)

Ne tik svečiai iš užsienio, bet ir lietuviai vis dažniau iš naujo atranda sostinę, todėl čia...

Įdomūs faktai: ką lėktuvais siunčia lietuviai ir kada danguje daugiausiai orlaivių? (1)

Ar žinote, koks krovininis lėktuvas gali pelnytai didžiuotis didžiausio pasaulyje titulu? Kokiomis...

Pratęsiamas didelio susidomėjimo sulaukęs projektas „Surink Lietuvą“: ne visi geri dalykai turi greitai baigtis

„Ar tikrai viskas baigsis liepos 12 dieną?“, „Ar verta pradėti?“ tokie ir panašūs...

20 šalių per metus aplankęs ir pasaulį apkeliauti ketinantis lietuvis pasidalijo patarimais, kaip žvejoti pigius skrydžius (20)

Praėjusiais metais prodiuseris ir aistringas keliautojas Mantas Bertulis užsienyje praleido 120...

Romantiškas skrydis Valentino dienos proga: kokios kryptys siūlomos iš Lietuvos (12)

Išsiilgusiems romantikos ir mėgstantiems keliauti, Valentino dienos savaitgalis gali tapti puikia...

Top naujienos

25 kilogramų atsikratęs Kauno medikas merginai padovanojo nepaprastą meilės dovaną - pavydėtų kiekviena (22)

Koks pats romantiškiausias dalykas, kurio gali tikėtis mergina? Vienai romantiškai atrodo...

Maskoliūno debiutas ir D-Mo sugrįžimas: Belgija – Lietuva (30)

2021-ųjų Europos krepšinio čempionato atrankos varžybas penktadienio vakarą pradeda Lietuvos...

Perspėja dėl Putino bendražygio Prigožino lėktuvo: Lietuva taptų fronto linija (247)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ( NSGK ) planuoja kreiptis į Užsienio reikalų...

Netikėtumas Lietuvos lengvosios atletikos čempionate – Palšytė prarado titulą (31)

Klaipėdoje prasidėjusiame Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate užfiksuotas...

ES vadovams nepavyko susitarti dėl biudžeto, Nausėda sprendimo tikisi per mėnesį (43)

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto...

Šokiruojantys patyčias kenčiančio berniuko žodžiai sujaudino pasaulį: vaiko ašaros sulaukė garsenybių paramos (81)

Devynmetis berniukas iš Australijos , kuriam dėl mažo ūgio mokykloje tenka kęsti patyčias ,...

Valerijus Katkauskas

Netarnavęs – ne vyras. Apie nesavanaudišką meilę savo antrai pusei (5)

Pasakysiu šviesiai tiesiai – vyras, kuris netarnavo kariuomenėje yra nepilnavertis. Jis nemoka...

Vyrui diagnozuotas itin retas sutrikimas – jo lytinis organas sukaulėjo

Kartais kūne kaulai ima formuotis ne ten, kur reikia. Taip nutiko vyriškiui, kuriam buvo...

Jurijus Smoriginas kirto iš peties: netiki #metoo istorijomis ir kritikuoja „The Roop“ (266)

Choreografas Jurijus Smoriginas tvirtina, kad jo komentarai nėra tokie jau kandūs. Esą kalti...

Po renovacijos gyventojai neranda ramybės: pigiausios medžiagos – dar ne blogiausia (144)

Panevėžio rajone, Liūdynėje esančio daugiabučio gyventojai turėtų džiaugtis po renovacijos...

|Maža didelių žinių kaina