Straipsnio komentaruose rašyk savo įspūdžius ir pastebėjimus apie šią šalį - geriausiam dovanosime termo puodelį! Nugalėtojas paaiškės balandžio 18 dieną. Jeigu norite dalyvauti konkurse, prie komentaro nepamirškite nurodyti savo el. pašto adreso, kad galėtume su jumis susisiekti.
Plotas. 783 562 kv. km.
Sostinė. Ankara, 4,751 360 mln. gyventojų.
Geografija. 97 % teritorijos yra Azijoje ir 3 % Europoje. Europietišką šalies dalį juosia Juodoji ir Egėjo jūros ir siena su Bulgarija, Graikija. Azijoje esančią Turkijos dalį skalauja tos pačios jūros, dar ji ribojasi su Gruzija, Armėnija, Iranu, Iraku, Sirija, Azerbaidžanu. Šias skirtinguose žemynuose esančias Turkijos dalis skiria Bosforo bei Dardanelų sąsiauriai ir Marmuro jūra. Tai kalnuota šalis, daugiau kaip 75 % jos teritorijos plyti aukščiau kaip 500 m virš jūros lygio. Vidutinis kalnų aukštis - 1 km. Labiausiai kalnuota rytuose. Čia yra garsusis Ararato kalnas (5137 m), ant kurio sustojo po potvynio Nojaus arka. Turkijos rytuose prasideda Tigro ir Eufrato upės.
Klimatas. Negalima kalbėti apie visą šalies klimatą iškart, nes jis atskiruose regionuose skirtingas. Pajūryje jis veikiamas jūros, tad švelnesnis. Šalies centrinėje dalyje, kalnuose - žemyninis. Pajūrio vietovėse vasara sausa ir karšta. Šiauriniuose Turkijos rajonuose, ypač tuose, kurie yra prie Juodosios jūros, vasaros ne tokios karštos kaip prie Egėjo jūros. Juodosios ir Marmuro jūros pakrantėse vidutinė liepos mėnesio temperatūra - 22 - 24 laipsniai šilumos. Viduržemio jūros pakrantėse būna 25-32 laipsniai šilumos, al Džazyros plynaukštėje - daugiau kaip 30 laipsnių šilumos. Mažiausiai lyja nuo gegužės iki spalio (išskyrus Viduržemio pakrantę). Vasarą Turkijoje palyja trumpas, šiltas lietus.
Gyventojai: 76, 805 524 mln. gyventojų (2009 m. duomenys). Iš jų turkai sudaro apie 75 %, kurdai - apie 18 %. Likusi dalis - graikai, arabai, armėnai, žydai.
Kalba. Valstybinė kalba - turkų. Ji priklauso Uralo-Altajaus kalbų grupei ir yra artima suomių ir vengrų kalboms. Turkų alfabetas lotyniškas. Šia kalba pasaulyje kalba apie 150 mln. žmonių. Kai kuriuose regionuose kalbama kurdiškai ir arabiškai.
Religija. 99 % musulmonų (keturi penktadaliai - sunitai, penktadalis - šiitų), yra krikščionių, judėjų.
Šalies valdymas ir politika. Pagal 1982 metų Konstituciją, Turkija yra parlamentinė respublika. Įstatymus leidžia parlamentas - Didysis nacionalinis susirinkimas, gyventojų renkamas 5 metams. Valstybės vadovas - prezidentas, kurį renka parlamento deputatai 7 metams. Šiuo metu prezidentu yra išrinktas Abdullah Gül (nuo 2007 m. rugpjūčio mėn.). Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui ir Ministrų tarybai. Ministrą pirmininką ir ministrus skiria prezidentas. Ministras pirmininkas yra Recepas Tayyipas Erdoganas.
Ekonomika. Turkija - agrarinė-industrinė šalis. Pramonė daugiausia sutelkta šalies vakaruose ir centre. Čia gerai išvystyta juodoji ir spalvotoji metalurgija, naftos perdirbimo, suskystintų dujų gamyba, mašinų gamyba, maisto, lengvoji pramonė, statybinių medžiagų ir chemijos produktų gamyba. Turkija yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, visiškai apsirūpinanti savais žemės ūkio produktais. Apie 80 % žemės ūkiui skirtų plotų užima grūdinės kultūros (kviečiai ir miežiai), sėjami kukurūzai, auginama medvilnė, cukriniai runkeliai, tabakas (pagal tabako derlių ir eksportą Turkija yra tarp pirmaujančių pasaulyje). Kelis milijonus ha užima sodai ir vynuogynai.
Valgiai. Turkų virtuvė - viena iš turtingiausių pasaulyje. Tai puikus centrinės Azijos ir Viduržemio jūros regiono virtuvių tradicijų mišinys. 600 metų turinčios dvaro virtuvės tradicijos gyvuoja ir šiandieninėje Turkijoje. Stalas kiekvienuose namuose stebina patiekalų gausa, o serviravimas turkams - meninė kūryba, o ne buitiniai rūpesčiai. Turkų virtuvėje yra daugybė patiekalų, kurie gali turėti kelis skirtingus variantus, gali būti ruošiami su skirtingais ingredientais.
Patiekalai skirstomi į tris pagrindines grupes: miltiniai, mėsos ir daržovių. Turkų virtuvės pagrindą sudaro grūdinės kultūros (ryžiai, kviečiai) ir daržovės. Čia valgoma daugybė nemėsiškų patiekalų. Ypač mėgstama duona, kurios čia gali būti pačių įvairiausių rūšių, pavyzdžiui, lavašas, Trabzono duona. Mėsa daug kur gali būti patiekiama tik kaip papildomas ingredientas. Net prie kebabo didesnę dalį lėkštės užima garnyras, daržovės ar jogurtas.
Aviena - populiariausia mėsa, iš kurios gaminami mėsos patiekalai. Avienos patiekalų pavadinimai: „shish kebab“, „doner kebab“. Žuvis ar jūros gėrybės čia visada šviežios. Žuvies patiekalai: „barbunya“ (raudonoji kefalė) ar „kilic baligi“ (kardžuvė). Ne mažiau populiarūs patiekalai yra „dolma“ (riešutai ir razinos, suvynioti į vynmedžių lapus) ir „kamiyarik“ (baklažanai, prikimšti maltos mėsos). Taip pat labai mėgstamas „ayran“ (jogurtinis gėrimas), kuris puikiai atgaivina karštą vasaros dieną, ir stipri turkiška kava. Iš Osmanų imperijos laikų per Vienos miestą iki mūsų atėjo labai aromatingos turkiškos kavos paruošimo būdas. Kava šalies gyvenime ir kultūroje vaidino svarbų vaidmenį. Jos vartojimas darė įtaką žmonių santykiams, tradicijoms. Šalies svetingumas visada buvo neatsiejamas nuo kavos gėrimo ceremonijos.
Neatsiejama turkiškos virtuvės dalis yra troškiniai, vadinami „giuveč “, gaminami iš vištienos, avienos, jautienos arba daržovių - kiekvieno skoniui ir pageidavimui. Turkiškoje virtuvėje populiarūs ir blynai „giozleme“, tai - susuktas blynas, į kurį dažniausiai dedamas fetos sūris arba daržovės. Norintiems greitai pavalgyti, turkiška virtuvė taip pat turi ką pasiūlyti, pavyzdžiui, vištienos arba jautienos kebabą, suvyniotą į lavašą kartu su daržovėmis, vadinamą „durum“. Picų mėgėjams reikėtų paragauti turkiškos picos, kuri vadinama „lachmadžiun“.
Sriubų mėgėjai turės galimybės paskanauti gardžių turkiškų sriubų „čiorbų“.
Alkoholiniai gėrimai. Turkiškas alus, raudonasis ir baltasis vynai, nacionalinis alkoholinis gėrimas rakija (anyžinė degtinė), atskiesta vandeniu, vadinama „liūtų pienu“. Rakija geriama su įvairiais užkandžiais, vadinamais „meze“. Populiarūs ir melionų, vyšnių, granatų vaisiniai vynai.
Istoriniai faktai. Turkija pasaulio istorijoje vaidino svarbų vaidmenį. Dėl savo išskirtinės geografinės padėties tai buvo Rytus ir Vakarus jungiantis tiltas. Daugiau kaip 600 metų Turkija priklausė Osmanų imperijai, garsėjusiai kitų kraštų užkariavimais. Turkija vadinama civilizacijos lopšiu, nes jos teritorijoje, pradedant 7500 m. pr. Kr., gyveno daug skirtingų tautų - jonėnai, hetitai, neo - hetitai, asirai, frygai, lydai, karai, likai, persai, makedoniečiai, turkai, bizantiečiai. Dabartinė Turkijos teritorija kadaise priklausė Romos imperijai.
Kai VI a. žlugo Vakarų Romos imperija, Rytų Romos imperijos dalis (dabartinė Turkijos teritorija), kurios šaknys buvo graikiškos, pateko į graikų įtakos zoną. Graikai imperiją pervadino Bizantija. Civilizacijos klestėjimas Bizantijoje tęsėsi tol, kol į šią imperiją XV a. įsiveržė turkų Osmanų pulkai. Jie Stambulą padarė savo sostine. Osmanų imperija išsiplėtė iki Šiaurinės Afrikos, Rytų Europos ir Mažosios Azijos. Ji žlugo tik Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Dabar Turkija - demokratinė respublika (susiformavusi 1923 m.), kurioje susipynę islamo ir Vakarų tradicijos. Tai pasaulietinė, liberali musulmoniška valstybė.
Šalies specifika
Išskirtiniai šalies bruožai. Kas buvo Turkijoje, galėjo pastebėti, kaip ji skiriasi nuo kitų musulmoniškų valstybių. Valstybės šiuolaikiškumas yra jos įkūrėjo Kemalio Atatiurko įtakos rezultatas. Su neišsenkama energija jis ėmėsi pertvarkyti šalį ir kurti naują politinę ir teisinę sistemą, panaikino kalifatą ir valdžios bei švietimo priklausomybę nuo religijos. Islamiškas kalendorius buvo pakeistas vakarietišku, vyrai pradėjo nešioti ne fesus, o vakarietiškas kepures, moterys ėmė nebesidangstyti veidų.
Tautos būdo bruožai. Turkams būdinga dora, patikimumas, vaišingumas, galantiškumas, kartais jie būna nuožmūs ir atkaklūs. Turkijoje ryškiai dominuoja vyrai. Moterims balsavimo teisė suteikta 1934 m., viena moteris buvo netgi ministrė pirmininkė, tačiau iki tikros lygybės Turkijos moterims dar ilgas kelias, jų teisėms dažnai gresia islamo fundamentalizmas. „Mandagus atstumas“ nuo pašnekovo yra daugiau nei vienas metras.
Turkijoje viskas vyksta lėtai, nes čia mokama džiaugtis gyvenimu. Daug reikšmės turkai teikia etiketui. Turkai labai pagarbiai žiūri į žmones, kurie gerbia jų tradicijas ir moka bent kelis žodžius pasakyti turkiškai. Tokiu atveju Jums bus atvertos visos durys. Turkai - labai svetinga tauta - iki šiol mažesniuose miesteliuose galioja tradicija priimti užklydusį svečią, jį pavalgydinti ir, jei reikia, suteikti nakvynę.
Ką verta išbandyti šalyje. Norint pajusti, ką reiškia senovinė, dar antikos laikus primenanti pirtis, atostogaujant Turkijoje būtina apsilankyti turkiškoje pirtyje. Užrašai ant senovės Romos termų skelbė: „Pirtis, meilė ir džiaugsmas - iki senatvės kartu“. Tą patį galima pasakyti ir apie Turkijos pirtis, kuriose, šiek tiek jas transformavus, buvo pritaikytos Romos imperijoje įsigalėjusios pirčių tradicijos. Tai ne šiaip paprastas pastatas nusiprausti. Tai tarsi savotiškos gydyklos su masažais, aromatinėmis voniomis, garų kambariais. Pirčių populiarumą antikos laikais liudija didžiuliai architektūros paminklai - pirtys - termos, vienu metu sutalpindavusios iki kelių tūkstančių žmonių.
Tokius didingus pirčių pastatus primena ir dabartinės Turkijos pirtys, turinčios gilias ir senas tradicijas. Turkijos pirtys - didžiuliai akmeniniai pastatai aukštais kupolais, pro kuriuos patenka šviesa ir grynas oras. Pirtys išpuoštos marmuro kolonomis. Pirčių procedūros trunka po keletą valandų. Čia dar osmanų imperijos laikais haremo moterys rinkdavosi pabendrauti, šiais laikais atokesniuose Turkijos miesteliuose motinos ateina į pirtį ieškoti žmonų savo sūnums. Po visų procedūrų neskubama išeiti - atsipalaiduojama, pasivaišinama karšta obuolių arba juodąja turkiška arbata.
Adrenalino mėgėjams Turkijoje būtina išbandyti iškylą plaustais kalnų upe. Marmario regione ši iškyla yra sunkesnė dėl sudėtingesnių upės slenksčių. Antalijos regione upės trasa yra lengvesnė ir į šią kelionę galima vežtis mažamečius vaikus nuo 5-6 metų.
Senovėje haremų moterys turėdavo nemažai laiko skirti kavos virimui. Apie moters sugebėjimus vyrai dažnai spręsdavo iš to, kaip ji moka paruošti kavą. Šiandien turkų kavinės tęsia geriausias kavos virimo tradicijas. Kadangi kavinėse visad gausu šalies svečių - turkai ypatingai pasistengia pademonstruoti šiuos savo, galima sakyti, įgimtus sugebėjimus.
Šalies keistenybės. Tarp draugų Viduržemio turkams priimtinas prisilietimas (tik tos pačios lyties asmenims). Daugelyje miestų ir kaimų dažnai galima pamatyti vyrus šokant su vyrais.
Atkreiptinas dėmesys, kad turkai labai gerbia savo šiuolaikinės valstybės įkūrėją Kemalį Atatiurką, savo valstybę ir gina tą pagarbą įstatymais. Už K. Atatiurko įžeidimą užsienietis gali būti nuteistas kalėti 3 metams, už jo biustų, monumentų ar paminklų sugadinimą, išniekinimą - nuo 1 iki 5 metų, už nepagarbą Turkijos valstybei, parlamentui ar Turkijos nacijai - iki 6 metų.
Santūriems poilsiautojams, kurie nemėgsta nuolatinio bendravimo, turkų dėmesys, atkaklumas, įkyrumas, norint parduoti prekę ar paslaugą, gali būti nepriimtinas. Turkai sveikinasi visomis kalbomis, kalbina, kviečia užeiti į jų parduotuves ar restoranus, ypatingas dėmesys yra rodomas moterims ir merginoms. Visai nesistebėkite, jei pirmą kartą matomas turkas prisipažins jus mylintis ar be perstojo girs jūsų išvaizdą ir grožį. Nereikia pamiršti, kad turkai aktyvūs verslininkai ir pagrindinis jų tikslas sezono metu - užsidirbti visiems metams iki kito sezono.
Vietos, kurias būtina pamatyti šalyje
Istorinių vietų mėgėjams rekomenduojama pamatyti Pamukalę (iš Antalijos, Marmario, Fetijos regionų), Efesą (Marmario, Fetijos regionų), Sidės senamiestį (iš Sidės ir Alanijos kurortų), Žaliąjį kanjoną (iš Sidės ir Alanijos kurortų), Aspendos antikinį teatrą (Alanijos regione), Kuršunlu parką, Kapadokiją (iš Alanijos, Kemero regionų), Stambulą.
