– Kokiomis nuotaikomis gyvena turizmo sektorius?
– Turizmo sektorius išgyvena patį sunkiausią laikotarpį savo istorijoje. Civilinė aviacija dar niekada nebuvo taip paveikta gamtinių stichijų, teroro išpuolių, streikų, nelaimių kaip yra paveikta šiandien.
Lietuvoje turizmo sektoriuje dirba apie 50 tūkst. žmonių, taigi pirmoji labiausiai nukentėjusi sritis yra būtent turizmas, Lietuvai generuojantis apie 1,3 mlrd. Eur pajamų kasmet. Neabejotinai dėl COVID-19 pasekmių nukentėjo ir dar nukentės ne viena industrija. Tačiau turizme susidarė vadinamieji skolos spąstai, kai skolos grandinė nuvilnija per daugybės tarpininkų tinklą.
Neabejotinai, kad nuotaikos yra pesimistinės, nes turizmo įmonės negaudamos pajamų, šiuo metu dirba padidintu krūviu keičiant klientų bilietų ir kelionių datas, patiria daug streso ir nerimo. Amerikiečių analitikai šį reiškinį įvardijo kaip „nuo perteklinio turizmo iki nulinio turizmo per vieną savaitę“.
– Kaip mūsų kelionių įpročiai keisis ateityje?
– Artimu metu žmonės bus linkę keliauti atsargiau, laikysis didesnio atstumo, paisys didesnės higienos. Keliavimas yra glaudžiai susijęs su artimu fiziniu kontaktu, kurį laiką žmonės to vengs. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ankstesni kelionių įpročiai sugrįš. Visada po stichinių nelaimių, epidemijų, teroro išpuolių turizmas sulėtėdavo ir po kelių mėnesių grįždavo į įprastas vėžias. Žinoma, po tokio masto pasaulinės pandemijos sugrįš sunkiau dėl COVID-19 poveikio pasaulio ekonomikai.
– Kokių galimybių gali atverti dėl koronaviruso kilusi krizė?
– Jau dabar matosi verslai, kurie dėl pandemijos patiria klestėjimo laikotarpį. Tai maisto produktų, paruošto maisto tiekimas į namus, kurjerių paslaugos, el. prekybos ir el. paslaugų projektai pradedant kremais baigiant psichologo konsultacijomis. Kelionių industrija, jei įskaičiuosime civilinę aviaciją, pradedant el. platformomis, dinamine kainodara, lojalumo programomis ir baigiant patirčių pirkimu bei papildyta realybe, yra didžiausia inovacijų besivaikytoja.
Problema tapo ne verslo modeliai, o sienų uždarymas ir pasaulinė skolos grandinė per vieną savaitę. Čia galimybės sunkiai įmanomos, turime paisyti pasaulinio karantino sąlygų ir įpareigojimų, bet galvoti visada sveika!
– Ar turizmo sektorius yra pasirengęs įveikti tokio masto krizes?
– Turizmas nėra pasirengęs savarankiškai įveikti tokio masto krizes nė vienoje pasaulio šalyje. Vyriausybės suteikė milijonines subsidijas oro linijoms, kelionių organizatoriams, kelionių paslaugų tarpininkams.
Šiuo metu iš krizės gali padėti išlipti vartotojų solidarumas perkeliant kelionės datą, o ne reikalaujant grąžinti pinigus. Per pasaulį vilnija judėjimas „Don't cancel your trip, change the date“ (liet. Neatšauk savo kelionės, pakeisk datą). Kadangi vartotojai sudaro didžiulį mastą, tai jų sprendimas iš esmės lems, ar turizmo verslo subjektai išgyvens, ar bankrutuos.
– Anksčiau ar vėliau karantinas baigsis, valstybių sienos atsivers. Kas tuomet?
– Kai atsivers valstybių sienos ir baigsis karantinas, būsime priversti atnaujinti darbines ir šeimų lankymo, būtinąsias keliones. Iki liepos pirmųjų dienų oro linijos vykdys tik mažąją dalį reguliariųjų reisų. Tiesa, krovininiai skrydžiai šiuo metu yra itin paklausūs kaip niekada iki šiol. Žmonėms pradėjus laisviau judėti, pabuvus karantine, padirbus pirmuosius mėnesius – neabejotinai kils nenumaldomas noras keisti aplinką. Prognozuojama, kad vasaros antroje pusėje laisvalaikio turizmas pradės grįžti iš negyvenamos salos.
– Darbą biuruose, studijas universitetuose, parodų lankymą ir kt. pakeitė darbas ir studijos namuose, virtualūs turai po parodas ir kt. Ar įmanoma kuo nors pakeisti keliavimą?
– Keliavimas yra patirtis – maisto ragavimas, susitikimas su nepažįstamaisiais, lankytinų vietų apžiūrėjimas, istorinis, kultūrinis, geografinis pažinimas. Tai yra potyrių lytėjimas, todėl, nuskambėsiu radikaliai, bet keliavimo pakeisti negalima niekuo. Jei technologija leidžia sumažinti verslo ar tarnybinių susitikimų keliones, tai laisvalaikio ir poilsio kelionės yra nepakeičiamos patirtys. Tai gyvenimo būdas, svajonių išsipildymas, tai – prasmingiausia, ką žmonės gali nuveikti gyvenime.
