Anykščių regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. vertingiausioms gamtos ir kultūros požiūriu šiaurės rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti.

Parko bendras plotas – 15 459 ha. Gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti Anykščių regioniniame parke išskirti:1 gamtinis rezervatas, 4 kraštovaizdžio, 4 geomorfologiniai, 3 botaniniai, 1 telmologinis, 4 hidrografiniai ir 1 urbanistinis draustinis.

Augalai įrašyti į Raudonąją knygą

Parko flora yra nepaprastai gausi ir įvairi: jame yra apie 769 aukštesniųjų augalų rūšys (neskaitant samanų). Toks parko augalų gausumas, floros įvairovė priklauso nuo augaviečių, dirvožemio bei vandens telkinių įvairovės.

Iš viso Anykščių regioniniame parke užfiksuota 25 sporinių induočių, 7 plikasėklių ir 737 gaubtasėklių, kurie priklauso net 101 aukštesniųjų augalų šeimai, rūšių. Gausiausia parke, kaip ir visoje Lietuvoje, yra astrinių (Asteraceae arba Compositae) šeima.

Anykščių regioniniame parke užregistruota per 30 įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą augalų rūšių. Į Raudonąją knygą įrašyti augalai ir kandidatai paplitę įvairiuose ekotopuose, bet daugiausiai rūšių aptikta miškuose.

Teka viena gražiausių upių

Rubikių ežeras – vienas iš didesnių Lietuvos ežerų, užliejęs 968 ha plotą. Ežero ilgis yra apie 5 km, plotis – 3,4 km, kranto linija – 24 km, didžiausias gylis – 16,1 m. Didžiausia ežero puošmena – 16 salų, pavadintų įdomiais vardais: Pertako, Bučinė, Aukštoji, Česnakinė, Liepinė, Didžioji ir kt. Didžiausia iš jų užima net 16,4 ha plotą.
Anykščių regioninis parkas

Rubikių ežeras, paskelbtas hidrografiniu draustiniu, protakomis susijungęs su Dusyno ir Mūšėjaus ežerais. Į ežerą įteka keletas upelių, išteka Anykšta.

Šiaurinės ir pietinės Rubikių pakrantės tinkamos rekreacijai. Aplinkui ežerą įrengtos 9 poilsiavietės, galima išsinuomoti valtis, vandens dviračius, pasistatyti palapines, iškeliauti 2 dienoms vandens maršrutu per keturis ežerus, švariame ir skaidriame vandenyje malonu išsimaudyti. Jau tapo tradicija kiekvienais metais per Jonines rengti „Rubikių buriavimo regatą“.

Šventosios upė – tai viena gražiausių upių Lietuvoje. Tai nepaprasta upė – savo baseino plotu ji nusileidžia tik Nemunui ir Neriai. Anot Anykščių krašto rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto: „Ji (Šventoji) ne tiek upė, kiek Lietuvos gamtos dvasia, aiškiai jaučiama; įtakinga žmonių būdams, kaip rusų Volga saviškiams…”

Anykščių rajonu Šventoji teka, vingiuoja, raitosi daugiau kaip 80 kilometrų. Į Šventąją įteka Anykšta, Elmė, Šlavė, Varius, Virinta, Susiena ir kt. Ties Anykščiais ir Kavarsku upė patvenkta, tačiau Anykščių rajoną puošia ir pati vaizdingiausia Šventosios dalis su nepakartojamo grožio kilpomis bei atodangomis.

Labiausiai lankomas akmuo

Parke saugomi akmenys: Puntuko akmuo, Puntuko brolis, Pavarių akmuo, Marčiupio akmuo. 
Anykščių regioninis parkas
Puntuko brolis
Pavarių akmuo

Pavarių akmuo stūgso Anykščių r., Pavarių kaime, šalia 
Variaus upės. Riedulio matmenys (virš žemės esančios jo dalies): aukštis
– 2 m, ilgis – 4,35 m, plotis – 3,89 metrai. Didžiausia horizontali 
apimtis yra 13,8 metrai. Riedulį sudaranti uoliena yra juosvai rudas 
granitas su biotitu, kitaip dar vadinamas rapakiviu.

Marčiupio akmuo

Šaltinis: www.anyksciuparkas.lt