Ši šventė taip giliai įaugusi į mūsų kultūros tradicijas, kad kartais net nesusimąstome, ką reiškia dvylika patiekalų ant mūsų Kūčių stalo, kodėl per šią šventę keičiamasi dovanomis ar kodėl ši šventė vadinama susitaikymo metu.
Iš kur atsirado Kalėdos?
Krikščioniškoje tradicijoje tikima, kad Kalėdos – tai Jėzaus Kristaus gimimo diena. Visgi nei Biblijoje, nei kituose krikščionių raštuose, nėra minima tiksli Jėzaus gimimo data. Tik apie 350 mūsų eros metus popiežius Julius I oficialiai paskelbė gruodžio 25-ąją Jėzaus gimimo dienos švente. Įdomu tai, kad iki Juliui I paskelbiant šią dieną švente, gimtadienių šventimas krikščionių tarpe buvo netgi smerkiamas, kadangi buvo laikomas pagoniška tradicija.
Į Lietuvą Kalėdos atkeliavo XIV amžiuje kartu su krikščionybe, tačiau gruodžio 25-toji Lietuvoje buvo švenčiama daugybę metų dar iki visuotinio krikšto. Žemdirbyste ir gyvulininkyste besiverčiančiai tautai ši diena buvo ypač svarbi: tai - saulės grįžimo ir saulės dievo garbinimo šventė, kuri reiškė, kad dienos pradeda ilgėti ir žemė pradeda busti darbams.
Kūčių patiekalų tradicijos
Kiekvienoje krikščioniškoje pasaulio šalyje Kalėdų stalo tradicijos skiriasi. Vienų valstybių šventiniai stalai lūžta nuo patiekalų įvairovės, kitose patiekiama vos keletas tradicinių patiekalų. Štai Italijoje Kūčių vakarienė net turi pavadinimą - “Septynių žuvų fiesta”. Per šią šventę pateikiami septyni skirtingų žuvų patiekalai, kuriais pagerbiami septyni katalikų bažnyčios sakramentai. Dar vienas įdomus Kūčių stalo tradicijos pavyzdys – Kolumbija. Šioje šalyje Kūčių stalas nuklojamas desertiniais patiekalais.
Lietuvoje Kūčių stalas neįsivaizduojamas be kūčiukų, aguonų pieno ir dvylikos patiekalų. Manoma, kad dvylikos patiekalų tradicija pagerbiami visi dvylika Jėzaus apaštalų. Taip pat šis skaičius simbolizuoja ir mėnesių skaičių metuose. Nepaisant to, kad Kūčias ir Kalėdas švenčia apie 30% pasaulio gyventojų, dvylikos patiekalų vakarienės tradiciją turi tik lietuviai, lenkai ir ukrainiečiai.
Kalėdos – susitaikymo metas?
Kone visas Kalėdas švenčiantis pasaulis yra girdėjęs posakį, kad Kalėdos – tai susitaikymo metas, kai esame raginami gerbti vieni kitus, nesipykti ir atleisti skriaudas. Kiek neįprasta yra tai, kad susitaikymo tradicija yra visai nesusijusi su krikščionybe. Spėjama, kad šis posakis - XIII amžiuje Suomijoje išleisto bausmių įstatymo pasėkmė.
Lietuvoje susitaikymo tradicija taip pat yra gerai žinoma ir jos yra laikomasi: netgi skyrybų skaičius šventiniu laikotarpiu sumažėja, - patvirtina nuotolinių skyrybų portalo skiriuosi.lt vadovė Justina Kučinskė.
Dovanų keitimosi tradicija
Visame krikščioniškame pasaulyje dovanų keitimosi tradicija siejama su Trimis Karaliais, kurie aplankė Betliejuje gimusį Jėzų. “Trys Karaliai” – tai tik simbolinis pavadinimas. Šie trys išminčiai karaliais buvo pavadinti todėl, kad buvo atkeliavę iš turtingųjų Rytų valstybių: Kasparas atkeliavo iš Indijos, Merkelis – iš Persijos, o Baltazaras ir Babilono. Legenda pasakoja, kad šie išminčiai ilgai stebėjo dangaus kūnus ir pamatė ryškiai šviečiančią žvaigždę, kuri, pasak pranašystės, reiškė, kad į žemę atėjo Atpirkėjas. Norėdami išreikšti savo pagarbą Atpirkėjui, Trys Karaliai kūdikėliui įteikė dovanas: aukso, smilkalų ir miros. Tais laikais šios trys dovanos buvo įteikiamos karaliams kaip didžiulės pagarbos ženklas.
Kur pirmą kartą buvo pastebėtas Kalėdų Senelis?
Kalėdų Senelis, kaip ir dauguma Kalėdų tradicijų, kilo iš krikščionybės. Kalėdų Senelio pirmtaku yra laikomas Šventasis Mikalojus, gimęs dabartinės Turkijos teritorijoje apie 300-tuosius mūsų eros metus. Pagal krikščioniškas tradicijas augintas jaunuolis mirus tėvams paveldėjo visus jų turtus, kuriuos išdalino vargšams.
Viena žinomiausių Šv. Mikalojaus gerumo istorijų pasakoja, kaip jis davė kraitį trims turtų netekusio Patros miesto gyventojo dukterims, kad šios galėtų ištekėti ir būtų išgelbėtos nuo prostitucijos. Ši ir kitos gerumo istorijos Šv. Mikalojui pelnė geradario ir pagalbininko vardą, Lietuvoje jam pagerbti netgi buvo pastatyta bažnyčia, išlikusi iki šių dienų.