Atrodytų, visur mirga svajonių darbų reklamos, siūlančios keliauti aplink pasaulį ir už tai dar gauti nemenką sumą pinigų. Bet ar tie reklamuojami svajonių darbai iš tiesų tokie geri, kaip vaizduojama?
„Sun Online Travel“ pakalbino kelis laiminguosius, kuriems pavyko gauti vieną iš pavydėtinų pozicijų.
Šie darbai apima tokias pareigas, kaip, pavyzdžiui, rūpintis katinais vienoje Graikijos salų, nemokamai apkeliauti Australiją ar pardavinėti knygas prabangiame Maldyvų kurorte.
Benas Southallas, 43 m., Didžiojo barjerinio rifo salų prižiūrėtojas
2009 metais Benas buvo atrinktas iš 34 tūkst. kandidatų ir tapo Didžiojo barjerinio rifo salų prižiūrėtoju. Jam buvo sumokėta 70 tūkst. svarų (apytikriai 80 tūkst. EUR), kad jis šešis mėnesius galėtų keliauti po Australiją.
„Skelbimą dėl šio darbo pamačiau praėjus savaitei po to, kai grįžau į Jungtinę Karalystę iš Afrikos, po kurią metus keliavau savo senuku „Land Rover“. Kadangi dar nebuvau sugalvojęs, ką veiksiu toliau, pagalvojau – kodėl gi ne. Prieš šį konkursą pardavinėjau sodo durpes! Laimei, per šešis mėnesius naujajame darbe turėjau nepakartojamų nuotykių, tokių kaip nardymas su kuprotaisiais banginiais, taip pat ciklo kūrimas „National Geographic“.“
Vis dėlto buvo ir sunkumų. Benas pasakoja: „Sunkiausia buvo tai, kad aš visą laiką turėjau stengtis būti geriausias, koks tik galėjau. Ta prasme, verčiau save dirbti viršvalandžius, kad tik kuo geriau atlikčiau man patikėtas užduotis.“
Benas pasinaudojo jam nusišypsojusia sėkme ir įkūrė filmų kūrimo ir nuotykių organizavimo bendrovę. Jis prisipažįsta, kad net ir praėjus dešimčiai metų po lemtingojo nuotykio, jis vis dar kartais sau įsignybia, kad įsitikintų, jog nesapnuoja.
Jis sako, kad be galo džiaugiasi tuo nuotykiu ir prisipažįsta, kad niekada nenorėtų dirbti samdomo darbo.
Benas pataria: „Raskite tokią veiklą, kuri jus uždega, o kai rasite, nebijokite jos imtis, skirkite jai visas savo jėgas – niekada nežinote, kur šis nuotykis jus gali nuvesti.“
Hugo, 25 m., knygų pardavėjas „Soneva Fushi“ kurorte Maldyvuose
Hugo iš Viltšyro labai pasisekė – jis tapo laiminguoju, kuriam pavyko įveikti tūkstančius kitų kandidatų į knygų pardavėjo poziciją „Soneva Fushi“ kurorte Maldyvuose.
„Nusprendžiau kandidatuoti į svajonių darbą, nes kaip tik buvo tobulas metas naujiems iššūkiams. Jungtinėje Karalystėje neturėjau didelių įsipareigojimų, dirbau kaip laisvai samdomas specialistas ir nebuvau tikras, kokiu karjeros keliu pasukti toliau. Pasiūlymas vykti į Maldyvus rašyti, skaityti, pardavinėti knygas ir kaitintis saulėje man pasirodė labai tinkamas mano situacijoje – puiki vieta ir proga pagalvoti, ką noriu veikti toliau, apsispręsti ir kreiptis į būsimus darbdavius,“ - pasakoja vyras.
Dabartinis svajonių darbas apima trijų knygynų administravimą, „Barefoot Bookseller“ puslapio instagrame ir tinklaraščio administravimą, prekiavimą knygomis ir renginių, tokių kaip kūrybinio rašymo pamokos arba delfinų stebėjimo ekskursijos, organizavimą.
Jis pripažįsta, kad šis darbas nėra labai lengvas: „Nors ši pozicija išties pavydėtina, tai vis dėlto yra darbas.“
Hugo paaiškino: „Sunkiausia šiame darbe yra suspėti atlikti viską, ką turiu padaryti, ir rasti pusiausvyrą. Tai tobulas darbas trims mėnesiams, bet visą gyvenimą dirbti knygų pardavėju Maldyvuose nesugebėčiau. Kartais pasiilgstu namų, tad džiaugiuosi, kad man nereikės čia likti visam gyvenimui. Bet aš labai džiaugiuosi galimybe skaityti puikias knygas ir apie jas pasakoti, per pietų pertrauką nubėgti panardyti, taip pat man teko laimė susipažinti su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių. “
Jeffyne Telson, 63 m., darbas kačių prieglaudoje Graikijos saloje
Jeffyne iš Kalifornijos nusišypsojo laimė šešis mėnesius nemokamai pagyventi Graikijos Siro saloje ir padėti prižiūrėti kates kačių prieglaudoje „God‘s Little People Cat Rescue“.
Nors šiuo metu ji pati vadovauja pelno nesiekiančiai organizacijai „RESQCATS“, kuri globoja benames kates, moteris teigia, kad lapkričio mėnesį pamačiusi skelbimą dėl darbo Graikijoje ji iškart suprato, kad tokia galimybė pasitaiko tik kartą gyvenime.
Ji pasakė: „Esu kelis kartus lankiusis Graikijos salose, ir visada norėjau sugrįžti, kad padėčiau katėms. Tad ši galimybė buvo tiesiog svajonės išsipildymas, jau nekalbant apie tai, kokia didžiulė garbė būti atrinktai iš 35 tūkst. kandidatų.“
Jeffyne netgi atsisakė algos – paaukojo ją dirbti priėmusiai kačių prieglaudai.
Moteris prisipažino, kad nepaisant sunkumų, šis darbas pakeitė jos gyvenimą į teigiamą pusę.
„Dirbant gyvūnų prieglaudoje norisi išgelbėti visus gyvūnus. Bet Sirose yra 13 tūkstančių benamių kačių, tad visoms joms padėti neįmanoma.“
„Vis dėlto džiaugiausi galimybe būti su savo globotinėmis, nes namuose tokia galimybė pasitaiko retai – „RESQCATS“ turiu daug kitų pareigų. Bendravimas su gyvūnais man ir buvo didžiausia dovana.“
Vis dėlto ji pripažino, kad jai buvo sunku taip ilgai gyventi toli nuo savo gyvūnų ir vyro.
Jeffyne pasakoja: „Mes abu supratome, kad ilgam teks išsiskirti. Jis mane aplankė, bet mes esame labai artimi, todėl be galo jo ilgiuosi.“
Gyvūnų gelbėtoją labai nustebino kiekis žmonių, su ja susisiekusių po to, kai ji gavo šį darbą.
Ji sako: „Visiškai nesitikėjau, kad šis darbas padės man susipažinti su tiek žmonių per socialinius tinklus. Gyvūnų gelbėtojai dažniausiai jaučiasi vieniši, nes atrodo, kad niekas nesupranta, ką mes jaučiame gyvūnams. Bet šis darbas padėjo man užmegzti ryšį su daugeliu kitų žmonių, kurie jaučia tą patį, ką ir aš.“
„Primygtinai rekomenduoju nebijoti kreiptis dėl svajonių darbo. Dažniausiai tokia galimybė pasitaiko kartą gyvenime, ir jei jai nepasiryšite, savo svajonės galite ir nepasiekti!“ - ragina moteris.
Richardas Jamesas, 38 m., lankytojų aptarnavimo vadybininkas Sent Maiklo kalno saloje
Richardas iš Kornvalio tapo tuo laiminguoju, kuris buvo paskirtas į svajonių poziciją ir galėjo apsigyventi ir dirbti gražiojoje Sent Maiklo kalno saloje. Per atostogas jis reguliariai lankydavosi šioje saloje su žmona, tad nusprendė sudalyvauti konkurse. Vyrui pasisekė – jis gavo šį darbą, ir dabar gyvena žemyninėje dalyje netoli salos.
Richardas sako: „Kadangi čia gyvena mūsų giminaičiai, lankydavomės saloje, kai tik pavykdavo ištrūkti atostogų. Visada svajojau vieną dieną čia persikelti gyventi. Kai pamačiau skelbimą, kad darbui šioje vietoje, kuri ko gero yra viena iš gražiausių Kornvalyje, ieškomas lankytojų aptarnavimo vadybininkas, negalėjau praleisti tokios galimybės, todėl šiek tiek paspartinau savo planus.“
Vyras pasakoja, kad pradžia naujajame darbe nebuvo lengva, nes jis pradėjo dirbti prieš pat gegužės laisvadienius, per kuriuos į Sent Maiklo kalną suplūsta minia lankytojų. Vis dėlto jis pripažįsta, kad šis darbas pakeitė jo kasdienį gyvenimą.
Richardas sako: „Visų pirma, man nebereikia gaišti laiko transporto spūstyse savo automobilyje ar susispaudus viešajame transporte. Dabar kasdien nuvažiuoju trumpą atstumą automobiliu, tada persėdu į laivą ir nuplaukiu į salą. Ir man, ir mano šeimai labai patinka, kad gyvename visai netoli nuo stulbinamo grožio paplūdimių ir gamtos vaizdų.“
„O darbe man labiausiai patinka mano komanda. Niekada man nėra tekę dirbti su tokiais užsidegusiais žmonėmis. Pats darbas man taip pat labai patinka, kasdien susiduriu su iššūkiais, tad tikrai nenuobodžiauju. Kasdien esu priverstas tobulėti, kad padėčiau lankytojams mėgautis salos atmosfera bet kokiu oru, visais metų laikais.“
