aA
Šiandienio gyvenimo gerovės nebūtų be milžiniško, tūkstantmečius siekiančio protėvių įdirbio, civilizacijos, kultūros plėtojimo ir skirtingas epochas vartančių istorijos puslapių. Įvairūs kasinėjimai, tyrimai ir išsamios analizės leidžia susipažinti su priešistore bei pajusti praeities civilizacijų dvasią. Entuziazmo ir žinių ištroškę archeologai paaukoja kone visą gyvenimą dėl to, kad neįmanomus dalykus padarytų įmanomais.
© Shutterstock nuotr.

Archeologijos mokslas

Dabar archeologijos mokslas laikomas savarankiška sritimi, kuri tyrinėja visuomenės istoriją ir raidą. Mokslas gilinasi į archeologijos objektų ir šaltinių paiešką, įvairių epochų atradimus, kurių svarbiausi – archeologiniai paminklai.

Nors archeologija kaip atskira mokslo šaka išryškėjo tik XIX a., jos apraiškų būta dar žiloje senovėje. Antikos laikais pradėti rinkti gyvulių kaulai, dirbiniai, tačiau konkretūs senoviniai daiktai imti kolekcionuoti tik XVIII a. Tuo metu surinkti daiktai keliaudavo į muziejus, kur laikomi iki šiol.

XIX a. archeologijos mokslas jau pasiekė universitetus. Dabar archeologiniams atradimams suteikiama reikšmingos prasmės, pavyzdžiui, jie registruojami ir kaupiami muziejuose. Kaip ir kiti mokslai, taip ir archeologija išskaidoma į smulkesnes mokslo sritis pagal vietovę ar laikmatį.

Didžiuliai atradimai

Archeologijos mokslas domisi žymiais atradimais, tokiais kaip miestų ar vietovių atkasimu, tačiau ne ką mažiau reikšmingos ir mažos detalės: įrankių, ginklų ar papuošalų dirbiniai. Kartais archeologai nustebina tuo, kad iki šiol daugumai žinomi dalykai, pasirodo, yra būtent archeologijos mokslo rezultatas.

Pavyzdžiui, trijų istorinių laikotarpių skirstymas į akmens, bronzos ir geležies amžius yra ne kas kita, kaip danų archeologo Kristiano Tomseno nuopelnas. Ištyręs archeologinius radinius ir atlikęs išsamias studijas, mokslininkas įvedė svarbų chronologinį suskirstymą, be kurio sunku įsivaizduoti ne tik archeologijos, bet ir istorijos mokslą.

Seniausia šventykla pasaulyje

Nors kiekvienas archeologinis atradimas yra labai svarbus, pasaulyje įvardijami pačių reikšmingiausių dešimtukai ar net šimtukai. Pirmoje vietoje net keliuose sąrašuose puikuojasi Gobekli Tepe (Varpo kalva).

Tai seniausia pasaulyje šventykla, kuri stūkso Turkijos teritorijoje. Pasak archeologų, šis nuostabus atradimas pastatytas maždaug prieš 12 000 metų. Ilgą laiką čia buvo dirbama žemė, todėl daug archeologijai svarbių įrodymų buvo tiesiog sunaikinti. Tačiau mokslininkams pavyko atrasti įspūdingus T formos stulpus, tris metrus siekiančius monolitinius stulpus, akmenines grindis, neapdirbtų akmenų sienas, sudarančias apvalias ar ovalo formos struktūras ir kitus buvusios šventyklos elementus.

Ypač svarbu, kad monolitai papuošti gyvūnų, žmonių ar abstrakčių vaizdų piktogramų vaizdais. Tokie ženklai nėra priskiriami rašmenims, tačiau archeologams suteikia neprilygstamą reikšmę bandant išskaityti simbolius ir patekti į buvusius pasaulius.

Indo slėnio civilizacija

Mokslinėje literatūroje rašoma, kad 3 000–1 500 m. pr. m. e. šiaurės vakarų Indo slėnio dalyje (dabartinis Pakistanas) vystėsi vadinamos Harapos ir Mohendžo Daro kultūros, kurios yra seniausia žinoma Indostano civilizacija. Harapos kultūra chronologiškai beveik sutampa su Šumero ir senovės Egipto civilizacijomis.

Jose klestėjo žemdirbystė, keramika, tačiau maždaug 2 000–1 800 m. pr. m. e. civilizacijos žlugo. Požeminiuose miesto griuvėsiuose mokslininkai aptinka rašto, technologijų ir mokslo užuomazgas. Pirmą kartą Harapos civilizacija apibūdinta keliautojo ir archeologo Šarlio Masono 1842-aisiais, tačiau atidesnis dėmesys šiam archeologijos stebuklui skiriamas tik po šimtmečio.

Ašurbanipalo knygų lobynas

Istoriniai šaltiniai rodo, kad pirmoji biblioteka pasaulyje įkurta Asirijoje (šiuolaikinio Irano šiaurinėje teritorijoje). Ten rastas neįkainojamas archeologijos lobynas – Asirijos valdovo Ašurbanipalo biblioteka su tūkstančiais molio lentelių, t. y. tuometinių knygų.

Būtent jos atstodavo knygų puslapius, o tekstas jose buvo tiesiog įrėžiamas. Rašto fragmentai šiose knygose apima tekstus nuo 7 a. pr. m. e. Taigi XIX a. archeologų rastos molio lentelės tapo seniausia raštų kolekcija planetoje.

Archeologiniai stebuklai – sąvartyne

Oksirincho mieste (Egiptas) rasta šimtai tūkstančių papirusų fragmentų, kurie kadaise buvo išmesti į sąvartyną lygiai taip pat, kaip šiais laikais išmetame laikraščius. Beveik prieš 5 000 metų senovės Egipte perdirbtas papiruso augalas naudotas vietoj popieriaus. Augalo minkštimas būdavo išmirkomas vandenyje, paskui suslegiamas, vėliau išdžiovinamas.

Masei sutvirtėjus, išeidavo rašymui tinkama kieta medžiaga. Šiuose rašytiniuose tekstuose slypi įvairūs I–VII a. kūriniai. Papirusų fragmentuose aptinkami literatūros kūriniai, laiškai, receptai ir t. t. Šaltinių itin daug, tačiau jų išversta vos keletas procentų.

Tam tikslui sukurtas internetinis puslapis, kuriame savanoriai gali padėti versti sudėtingus papirusų fragmentus. Šis nuostabus archeologijos lobynas atrastas XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Homero laikų miestas

Trojos miestas ilgą laiką laikytas tik legendiniu, nes jį puikiai apdainuoja Homeras „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“. Pasirodo, tai netiesa. Šis miestas tikrai egzistavo dabartinės Turkijos šiaurės vakaruose, Anatolijoje, Marmuro jūros pakrantėje.

Trojos miestas užėmė strateginę vietą prie kelio į Juodąją jūrą, todėl trojėnai dažnai susiremdavo su graikais. Vokiečių archeologas Henrikas Šlymanas XIX a. pabaigoje pradėjo Trojos kasinėjimus. Viena šio mokslininko kasinėjimo vietų laikyta legendinės Trojos griuvėsiais.

Žmonijos lopšys Afrikoje

Olduvajaus slėnis Tarzanijos šiaurėje pasaulyje garsėja savo priešistorinių žmonių archeologinėmis radimvietėmis ir ypač reikšmingas tyrinėjant žmonijos evoliucijos procesą. Manoma, kad maždaug prieš 1,9 mln. metų čia gyveno sumanieji žmonės (lot. Homo habilis), vėliau juos pakeitė statieji žmonės (lot. Homo erectus), o paskutinius 17 000 metų – dabartiniai žmonės (lot. Homo sapiens). Olduvajaus slėnyje aptinkama pirmykščių žmonių naudotų akmeninių ir kaulinių įrankių liekanų, piešinių ant uolų. Taigi ši vieta gali būti viena pirmųjų vietovių Žemėje, kurioje gyveno žmonės.

Pabaigai...

Po keliais žemės sluoksniais aptinkami senovinių miestų likučiai, vandenynų dugne besiilsintys laivai ar mūro tvirtovės, karalių ar didikų kapavietės, akmenyse ar uolose išskaityti raštai, pirmykščių žmonių įrankiai ar poemose apdainuotų legendų virtimas patvirtintais faktais.

Visa tai tik maža dalis to, kas slypi milžiniškuose archeologijos lobynuose. Džiuginantys mokslo pasiekimai leidžia suvokti savo fiziologinę ir kultūrinę prigimtį, pažinti protėvius ir suprasti, kas kadaise buvome, esame arba galbūt būsime.

Įdomu

Lietuvos archeologijos paminklai apima 12 000 metų laikotarpį ir pasižymi didele įvairove.

Egipte rastas žymusis Rozetės akmuo padėjo iššifruoti hieroglifų kalbą. Ant jo tas pats tekstas užrašytas egiptiečių hieroglifais, demotiniu raštu ir klasikine graikų kalba. Šis archeologinis stebuklas sukurtas 196 m. pr. m. e. Rozetės akmens tekstą 1822 m. iššifravo prancūzų mokslininkas Žanas Fransua Šampoljonas. Šis akmuo nuo 1802-ųjų saugomas Londono Britų muziejuje.

1969 m. Mungo ežere (Australija) rasti 26 000 metų senumo žmogaus palaikai.

1991 m. Italijos Alpėse rastas suledėjęs žmogus su drabužiais, lanku, strėlėmis ir varine ietimi. Manoma, kad jis gyveno apie 3 300 m. pr. m. e.

Pirmasis archeologinis institutas įkurtas 1829 m. Romoje ir vadinosi Archeologijos korespondencijos institutas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Keičiasi lietuvių kelionių įpročiai: daugiausia tautiečių poilsiauja nebe vasarą

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į...

Mokytoja sukūrė išmaniąją ekskursiją vaikams – Lietuvoje tokios tik kelios

Išmaniosios technologijos pritaikomos vis plačiau. Nors Kultūros paso programoje daugiau nei...

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo...

Lietuvių pamėgtos oro linijos paskelbtos pačiomis nevalyviausiomis (40)

Vartotojų teises ginanti kompanija paskelbė, kad pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“...

Vaikai dėl to niekada nesipyksta, bet trys ketvirtadaliai pasaulio konfliktų kyla būtent dėl šios priežasties (15)

Šią savaitę, lapkričio 16-ąją, minėsime Tarptautinę tolerancijos dieną. Pakantumas kitam ir...

Top naujienos

Netikėta: teismas paleidžia Venckienę į laisvę už užstatą teismas paaiškino savo motyvus; papildyta (380)

Vilniaus apygardos teismas antradienio rytą paskelbė sprendimą dėl Neringos Veckienės skundo. N....

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (398)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Gyvai / Raudona 2 laipsnių atšilimo riba: kas įvyktų ją peržengus (1)

Karštos vasaros ir ne tokios atšiaurios žiemos lietuviams, atrodo, visai patinka. Vis dėlto vis...

Sunerimo dėl išaugusių būsto paskolų: siūlo kelias išeitis papildyta (14)

Dėl didėjančių būsto paskolų normų sunerimo ir Lietuvos bankas . Tvirtinama, kad didesnė...

Į politiką su Puteikiu sukanti Kručinskienė: viskas prasidėjo nuo areštinės papildyta (108)

Pirmadienį Lietuvos centro partija „Gerovės Lietuva “ pranešė, kad 2020 metų Seimo...

Gyvenimas dabar ir prieš 10 metų: Lietuva mušė rekordus, bet gyventojai sako įperkantys mažiau (96)

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų finansinė situacija gerėjo, vis daugiau save gali priskirti...

Paklausęs, ar Trumpui rūpi Ukraina, sulaukė bjauraus atsakymo (223)

Restorane po atviru dangumi pietavęs Donaldo Trumpo pasiuntinys kalbėdamas su prezidentu mobiliuoju...

Karbauskio prognozės apie rinkimų į Seimą barjerą: 3 ir 5 procentai (27)

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tikisi,...

Keičiasi lietuvių kelionių įpročiai: daugiausia tautiečių poilsiauja nebe vasarą

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į...

Peršalimas nėštumo metu: medikas įvardijo, kokie vaistai saugūs ir kiek jų galima pavojingos net kai kurios žolelių arbatos (1)

Užklupus ligai, nėščios moters organizmas gali reaguoti kitaip nei įprasta. Audringesnė...