– Kokias studijas pasirinkai baigusi Kėdainių „Atžalyno“ gimnaziją?
– Baigusi gimnaziją buvau įstojusi į Vilniaus universitetą – tarptautinį verslą, deja, studijos nesužavėjo, tad mečiau, nes supratau, kad tai ne man, ir noriu studijuoti visai ką kita, tik dėl laiko stokos planai truputį nusikėlė.
– Ar teko dirbti pagal pasirinktą specialybę?
– Ne, neteko, gal kiek panašaus pobūdžio darbą su finansais teko dirbti Kipre.
– Papasakok, kaip atsitiko, kad tapai orlaivio palydove?
– Visada žavėjausi žmonėmis, kurie gali laisvai keliauti po pasaulį, visada jaučiau didžiulį potraukį oro uostams, užsienio kultūrai. Esant galimybei niekada neaplenkdavau oro uosto, o šis darbas pasirodė artimiausias.
– Ar tapti stiuardese buvo Tavo vaikystės svajonė, ar tai buvo netikėtas sprendimas?
– Tapti stiuardese nebuvo vaikystės svajonė, kadangi pirmą kartą gyvenime skridau turbūt 14 metų. Aviacija mano gyvenime atsirado netikėtai. Daugelis žmonių pradėjo užsiminti, kad man tiktų ši specialybė. Atsikrausčius į Vilnių, gal tai sutapimas, bet absoliučiai visos mano naujos pažintys buvo susijusios su dirbančiais aviacijoje. Todėl galiu pajuokauti, jog aviacija pati rado mane. Tiesiog ja susižavėjau ir vis smalsavau, kaip toks sunkus metalinis paukštis taip aukštai kyla. Besigilinant į šią sritį, atsirado besąlygiška meilė šiam darbui ir tai pašaukė mane. Kaip dabar galvoju – tai geriausias sprendimas mano gyvenime.
– Pretendentams į šį darbą keliami tam tikri kriterijai, papasakok – kokie?
– Taip, pretendentams kriterijai keliami gan nemaži. Vienos oro linijos lankstesnės, kitos – ne. Kalbant apie standartinius reikalavimus, būtina anglų kalba, yra ūgio reikalavimai, gebėjimas be pagalbos nuplaukti bent 50 metrų, kai kurios oro linijos turi reikalavimų ir svoriui.
– Žvelgiant į orlaivių palydoves, jos atrodo kaip modeliai, ir pati esi labai graži. Ar labai svarbu šiame darbe išorinis grožis? Gal ir jam keliami tam tikri reikalavimai?
– Negali būti didelių matomų randų, šokiruojančios šukuosenos ar plaukų spalvos, auskarų veide, matomos tatuiruotės daugelyje oro linijų taip pat yra tabu, bet noriu pasidžiaugti, kad su metais šie reikalavimai išvaizdai darosi vis laisvesni.
– Dirbant šį darbą, kiek šalių teko aplankyti? Kokios jos?
– Dirbdama šį darbą aplankiau turbūt daugiausia šalių – tai Egiptas, Nigerija, Tunisas, Austrija, Kipras, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė bei Dominikos Respublika. Tas sąrašas vis dar plečiasi.
– Ar turite daugiau laiko susipažinti su šalimi, ar nuskridę apsiribojote tik oro uostų teritorija?
– Atvykę įprastai turim labai daug laiko, kadangi mano buvusių ir esamų oro linijų pobūdis yra vykdyti užsakomuosius skrydžius už kitas aviakompanijas. Tai reiškia, kad mes išvykstame į komandiruotes mėnesiams ir vykdome skrydžius iš tam tikros šalies – gali būti nuo mėnesio iki kelių.
– Kokios šalys paliko didžiausią įspūdį?
– Didžiausią meilę iš aplankytų šalių jaučiu Italijai, tai yra šalis, kuri turi viską – nuo kultūros iki nuostabios gamtos. Dominikos Respublika žavi savo mėlyna jūra ir kraštovaizdžiu, panašiu į džiungles. Bet visos šalys savotiškai gražios ir įdomios. Nigerija – ne turistinė šalis, kraštas visiškai skiriasi nuo visų lankytų šalių, bet taip pat paliko savitą įspūdį.
– Žinau, kad esi dirbusi oro linijų bendrovėje „Wizzair“, po to pakeitei į kitą, ar galima paklausti – kodėl?
– Taip, esu dirbusi „Wizzair“, keičiau oro liniją todėl, nes norėjau grįžti prie užsakomųjų skrydžių, kadangi mano pirmoji oro linija vykdė kaip tik tokius. Būtent užsakomųjų skrydžių pobūdis leidžia daugiau keliauti po užsienio šalis, ko su „Wizzair“ vargu ar įmanoma patirti.
– Kokiai oro linijų bendrovei šiuo metu priklausai?
– Šiuo metu priklausau lietuvių oro linijų bendrovei „Heston Airlines“. Tačiau atsidaro dar viena nauja oro linijų bendrovė „Valletta airlines“, kurios būstinė bus Maltoje, tai taip pat lietuvių bendrovė.
– Ar tarp orlaivių palydovių tenka susitikti daug lietuvių bei su kokių šalių stiuardesėmis tenka dirbti?
– Tarp orlaivių palydovų galima sutikti, ko gero, visų šalių atstovų. Lietuvis labai dažnas veidas visose Europos aviakompanijose, o kolektyvas dažniausiai yra mišrus, tad negaliu išskirti vienos šalies atstovų.
– Ar keleiviai vienodai reaguoja, kai juos aptarnauja stiuardesės ir stiuardai?
– Šiuo metu jau nebėra to skirstymo, vyras ar moteris lėktuve, bet, žinoma, yra ir išimčių specifinėms šalims ir kryptims, kalbant apie tikėjimą.
– Paprastai lėktuvų keleiviai mato tik šviesiąją orlaivio palydovių darbo pusę – jos šypsosi, maloniai bendrauja, yra paslaugios, o kokius darbus jums tenka nuveikti, ko nemato keleiviai?
– Pasiruošimas skrydžiui yra ganėtinai ilgas procesas, viskas prasideda nuo pasiruošimo namuose, visų išvaizdos reikalavimų atitikimas, tada pasirodymas laiku nurodytoje vietoje skrydžio detalėms, teorinėms žinioms aptarti, tada visas darbas lėktuvo salone – avarinės įrangos bei lėktuvo salono tikrinimas. Tada didžioji darbų dalis, tai, ką mato keleiviai: laipinimas, keleivių skaičiavimas ir t.t., po kiekvieno skrydžio vėl tikriname saloną bei įrangą, kurią dalijame keleiviams (saugos diržai, gelbėjimosi liemenės vaikams) ir, žinoma, skrydžio aptarimas, kaip viskas praėjo.
– Ar buvo nutikę smagių, netikėtų nuotykių danguje?
– Nuotykių lėktuve apstu, kai skrenda tiek daug keleivių. Būtų keista, jei nieko nenutiktų. Vienas smagesnių įvykių buvo, kai skraidinome Škotijos futbolo fanus, buvo daug triukšmo, svaigiųjų gėrimų, žmonės lėktuve vieningai dainavo. Tai buvo neeilinis skrydis. Taip pat galimybė sutikti daug žinomų žmonių lėktuve. Dar viena išskirtinių situacijų – kai vienas lėktuvo keleivis buvo pradaręs lėktuvo vidinį rėmą – langą. Žinoma, tai neturėjo įtakos skrydžiui, nes tai yra vidaus apdaila, bet vaizdas atrodė juokingai. Dar yra tekę išlaipinti ne vieną keleivį dėl alkoholio arba konfliktinių situacijų kėlimo. Teko leistis per uraganą „Gloria“ Barselonoje, tuomet sukome ratus virš oro uosto, buvo be galo stipri turbulencija, žmonės klykė, daug kas vėmė. Teko sutikti keleivių, turinčių klaustrofobiją, išgyvenančių panikos atakas, susidurti su alpimais lėktuve. Ir su piršlybomis… Vaikinukas pats atėjo prie mūsų ir paprašė, ar per lėktuvo pranešimų sistemą jis galėtų pasipiršti prieš visą lėktuvą. Su džiaugsmu sutikome, mergina, aišku, be galo nustebo ir apsidžiaugė. Buvo labai jautri akimirka, pamenu, visas lėktuvas plojo ir švilpė.
– Ar skrydžio metu teko patekti į ekstremalią situaciją?
– Patekti į labai ekstremalią situaciją neteko, tikiuosi, ir neteks, yra tekę turėti keletą medicininių situacijų, bet jas buvo galima išspręsti skrydžio metu.
– Kuo skiriasi europiečiai keleiviai nuo kitų žemynų keleivių?
– Europiečiai, manau, skiriasi tuo, kad su jais viskas organizuočiau, greičiau ir paprasčiau, ko nepasakyčiau apie Afriką, nes ten skrydžiai įprastai vėluoja apie dvi valandas ar net daugiau. Bet galiu pasidžiaugti, kad Nigerijoje keleiviai neatsistoja lėktuvui tik nusileidus. Jie atsistoja ir renkasi daiktus tik tada, kai eilė prieš juos jau susirinko daiktus ir išėjo, ką pas mus Europoje vargu ar pamatysim.
– Gal lietuviai keleiviai turi savo išskirtinį bruožą?
– Lietuviai keleiviai, jei turistinės krypties, dažniausiai yra labai triukšmingi, taip pat mėgsta vartoti savo atsineštus svaigiuosius gėrimus, bet kiek yra tekę susidurti – pakankamai malonūs ir smagūs žmonės, labai mėgstantys bendrauti.
– Ar jūs pačios turite rūpintis nepriekaištinga šukuosena, makiažu?
– Šukuosena, makiažu bei nagais turime rūpintis pačios, tai yra mūsu atsakomybė atitikti kompanijos aprašytus standartus.
– Ar pandemijos metu teko padaryti pertrauką savo darbe? Kuo tuomet užsiėmei?
– Dėl pandemijos teko padaryti pusantrų metų pertrauką, širdis plyšo, kad negalėjau daryti to, ką išties labai myliu. Per visą šį laikotarpį gyvenau ir dirbau Kipre, viename restorane, vėliau kompanijose, susijusiose su biržos akcijų pardavimu, o vėliau ir finansų skyriuje.
– Ką veikiate ilgųjų skrydžių metu, naktį, kai keleiviai ilsisi, ar ir jūs galite visiškai atsipalaiduoti?
– Ilgųjų skrydžių metu, kai keleiviai ilsisi, laikas mums. Galime pavalgyti, jei daugiau laiko turime – paskaityti knygą, taip pat turime aprašytas procedūras, kurias reikia vykdyti tam tikrais intervalais – tualetų, salono bei pilotų tikrinimas. O šiaip darbo visada yra, ir tikrai yra ką veikti per visą šį laiką.
– Kokią pasirinktum šalį, kurioje norėtum atostogauti?
– Manau, pasikartosiu, bet Italija yra ta vieta, į kurią visada norėsiu sugrįžti, o jei iš dar neaplankytų vietų, tai labai norėčiau nuvykti į Vietnamą, Japoniją, Kanadą bei Naująją Zelandiją.
– Lipdama į lėktuvą, visada akylai peržvelgiu orlaivio pilotus, skrydžio palydoves, turėdama galvoje, kad jų rankose mano gyvybė, o išlipdama iš lėktuvo visuomet jiems padėkoju už laimingą skrydį. Ar iš tiesų saugus skrydis priklauso tik nuo šių žmonių?
– Skrydžio sėkmė priklauso nuo labai daug faktorių, pradedant antžeminiu aptarnavimu, tada keleiviais, įgula bei pačiu lėktuvu. Jei visi elgiasi pagal nurodytus reikalavimus, didelė tikimybė, jog skrydis bus sėkmingas. Bet jei vienoje iš tų grandžių kažkas ne taip – galime sulaukti visko. Bet mes esame išmokyti, kaip elgtis įvairiomis avarinėmis situacijomis, kurios gali atsitikti lėktuve, ir, įvykus nelaimei, mes būsime pirmieji, kurie padės.
– O koks yra skrydžio palydovės bagažas?
– Skrydžio palydovės bagažas labai individualus: dokumentai, kompanijos ID, papildoma uniforma, šviesą atspindinti liemenė, tušinukas, užrašinė, kosmetika, keletas drabužių nenumatytiems atvejams, papildoma pora batų, higienos priemonės, telefono krovikliai, piniginė, saulės akiniai, rankų kremas, užkandžiai, arbata, vaistai bei visokios tvarsliavos, labai priklauso nuo krypties.
Bet svarbiausias skrydžio palydovės bagažas – žinios ir atsakomybė.
