Europos Komisija pateikė „skiepų paso“ alternatyvos – skaitmeninio žaliojo pažymėjimo – pasiūlymus, jis žmonėms palengvintų keliones ir leistų atsitiesti merdėjančiam turizmo sektoriui. Be to, tai padėtų laisvai keliauti net ir vakcinos negavusiems žmonėms. Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas užtikrins žmonėms laisvesnį keliavimą ir šiandien kur kas aiškiau, kaip jis veiks, nors vis dar yra neišspręstų klausimų. Tikimasi, kad jau šią vasarą dokumentas suteiks aiškumo keliautojams, kurie dabar yra sutrikę dėl nuolat kintančios informacijos ir taisyklių.
„Diskusijos prasidėjo prieš keletą mėnesių, o dabar jau daug aiškiau suprantama, kas tai bus ir kaip tuo [pažymėjimu – aut. pastaba] galėsime pasinaudoti. Visų pirma buvo kalbama apie skiepų pasą, vėliau Lietuvos ir kitų šalių iniciatyva diskusija buvo plečiama, nuspręsta, kad tai turėtų būti imuniteto pasas. Jis turėtų apimti tiek pasiskiepijusius žmones, tiek persirgusius, tiek turinčius testą, patvirtinantį, jog yra sveiki. Visos šios priemonės sumažina riziką, jog esate viruso nešiotojas. Tikimės, kad pažymėjimui pradėjus veikti galėsime šiek tiek laisviau ir aiškiau keliauti, nes dabar neaišku, kur kokius dokumentus vežtis“, – įsitikinęs V. Jurgutis.
Pažymėjime būtų nurodyta, jei asmuo persirgęs COVID-19 liga, gavęs vakciną arba turi neigiamą COVID-19 testą. Pažymėjimas bus skaitmeninis, todėl, anot Ekonomikos ir inovacijų viceministro, atskiro dokumento nereikės; jo įdiegimu pasirūpinti turės kiekviena šalis atskirai, todėl šiuo metu tam ruošiasi Registrų centras.
„Paprastai tariant, pasitelkus mobiliąją programą ir QR kodą bus nukreipiama į skirtingų šalių e. sveikatos sistemas. Taip bus identifikuojami duomenys, ar žmogus turi vienokį, ar kitokį imunitetą. Kol kas laukiame aiškių techninių parametrų, kaip tai vyks, bet Registrų centras, kuris yra atsakingas, jau pradėjo parengiamuosius darbus. Ir kol kas dirba taip, kaip supranta, kad, ko gero, reikės daryti, jog vėliau neužtruktume per ilgai. Iš esmės dirbama su dviem dalykais – kaip tuos duomenis paimsime ir kaip juos paduosime, ir tai turime padaryti iki vasaros.“
Visa sertifikatams pateikta informacija nebus laikoma vienoje duomenų bazėje. Kiekviena šalis narė bus atsakinga už reikalingos informacijos suteikimą ir saugojimą – asmens vardo, kokią vakciną jis yra gavęs, skiepo gavimo datos, testų rezultatų, imuniteto. Pasak V. Jurgučio, ši informacija jau dabar yra e. sveikatos sistemoje, todėl asmeniui, norinčiam gauti šį pažymėjimą, nieko papildomai įvesti nereikės, pakaks atsisiųsti mobiliąją programėlę, o neturintieji išmaniojo įrenginio QR kodą greičiausiai galės atsispausdinti.
„Mums tereikia visos Europos mastu sukurti sistemą, kad programėlėje nuskenavus OR kodą tie duomenys būtų pasiekiami ir per kodą būtų galima patikrinti, ar reikiamas įrašas e. sveikatos sistemoje yra. Ir kad tą būtų galima atlikti tiek Lietuvoje, tiek kitoje Europos valstybėje. Norima sukurti kintamą sistemą, leidžiančią greitai keistis duomenimis, kurie yra nuolat atnaujinami. Kaip tuos duomenis padaryti lengvai prieinamus – štai kur klausimas.“
Diskusijos dėl skiepų paso tarp ES šalių tęsiasi jau seniai. Visgi baimintasi diskriminacijos – kad negalintiems ar nenorintiems skiepytis žmonėms nebūtų apribotos judėjimo teisės. Panašu, kad išeitis rasta – sertifikate bus informacija ne tik apie skiepą, bet ir apie pasidarytą COVID-19 testą. Paklaustas, kiek laiko galios neigiamo testo atsakymas, viceministras teigė, jog šį klausimą spręs sveikatos specialistai.
„Kiekvieną dieną sekame informaciją ir Europos Komisija suteikia vis daugiau aiškumo. Bet kuriuo atveju siekiama, kad ir testas galėtų būti tas dalykas, kuris leistų pasinaudoti šiuo dokumentu. Ko gero, iškils klausimų, kiek dienų galios testai ir kada juos reikės atlikti pakartotinai, bet kol kas šios informacijos nėra, dėl to nenuspręsta.
Man atrodo, kad ši žinia gera, nes vakcinacijos dar daugeliui žmonių teks palaukti, tad turint testą padidės žmonių galimybės. Sveikatos specialistai turės įvertinti, kaip dažnai reikia testuotis, kad būtų išsaugotas didesnis saugumas. Tai tikrai įkvepia optimizmo, kad iki vasaros ne tik Lietuva, bet ir visa Europa galės pradėti naudotis.“
Pažymėjimai bus prieinami visiems, jie nemokami; paklaustas, ar svarstoma galimybė keliaujantiems lietuviams testuotis nemokamai, pašnekovas sakė, kad apie tai dar nėra kalbama.
„Kol kas apie šį klausimą nekalbama ir per daug nediskutuojama, tačiau testavimo apimtys Lietuvoje yra nepaprastai plečiamos – tikrai atsiranda galimybių ir prevencinius testus atlikti. Ir nesvarbu, kokiu tikslu daromas testas – ar norint keliauti, ar profilaktiškai pasitikrinti, – jis rodo tą patį vaizdą. Dabar gal kiek ankstyvas klausimas dėl testų kainos kompensavimo, šiuo metu turime susitelkti, kad veiktų tas bendras mechanizmas daugybėje Europos šalių, o tai teoriškai labai didelis iššūkis, bet panašu, kad praktiškai jis visai sėkmingai juda įgyvendinimo link.“
Vis dar diskutuojama, ar turint šį pažymėjimą reikės izoliuotis nuvykus svetur arba grįžus atgal į savo šalį. Anot viceministro, dėl šio klausimo ne tik šalys, bet ir sveikatos ekspertai dar diskutuoja. „Ko gero, pats didžiausias poreikis nesilaikyti izoliacijos bus tada, kai susiformuos visuomenės imunitetas. Per šiuos porą mėnesių turėsime susitarti, ar bus vienodos taisyklės visose šalyse, ar skirtingos šalys galės taikyti skirtingas taisykles.“
Europos Komisija viliasi, kad ES skaitmeniniai žalieji pažymėjimai galėtų būti pavyzdys kitiems visame pasaulyje šiuo metu kuriamiems pažymėjimams. O ar bus galima su šiuo pažymėjimu keliauti ir už Europos ribų, parodys laikas.
„Dabar kalbama, kad pažymėjimai galiotų ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visoje Europos ekonominėje bendrijoje. Mes, kaip ES, šioje srityje esame pionieriai ir būdami gana reikšminga ir didelė pasaulio dalis, manau, apie platesnį taikymą galėsime kalbėti, kai jau įsidiegsime minėtą sistemą. Manome, kad tai galėtų būti sprendimas, bet pradžioje turime pasidaryti namų darbus, kad tai veiktų čia, kur mes esame pratę keliauti tiek darbo, tiek poilsio reikalais. Ir kai būsime pasirengę, manau, netrukus tie duomenų apsikeitimai su kitomis valstybėmis tikrai įvyks.“
