Į Maroką persikėlę gyventi užsieniečiai visi kaip vienas teigė jį įsimylėję iš pirmo žvilgsnio. Siauros medinų (senamiesčių) gatvelės, šiltos žiemos, švieži vaisiai, daržovės ir žuvis kas rytą — privilegijos už kurias senajame žemyne tektų sumokėti daugiau nei keliasdešimt euro centų.

Marokas yra didžiulis, didesnis už Prancūziją ir Vokietiją ir nuotykių jame ieškoti galima ištisus mėnesius. Visgi, dažniausiai turistai ir keliautojai pirmiausia pasirenka Saviros (Essaouira) miestą šalia Atlanto vandenyno.

Klegančios žuvėdros, klegantis turgus, aukštos medinos sienos ir didžiulis vėjas virš jų šį žvejų miestuką buvo sužavėjęs net roko muzikos ikoną Jimmy Hendrixą.

Nors panašaus kalibro rokerių UNESCO saugomas miestas nebesulaukia, bet šiandien jame gyvena šimtai užsieniečių.

Dažnas bendras jų bruožas — jie buvo nepailstami keliautojai, taip savo gimtinėse ir nepritapę. Vienas jų — vokietis Titus. Apkeliavęs visą pasaulį, jis jau keturiolika metų gyvena Saviroje.

Marokas

„Aš labai nenorėjau gyventi Vokietijoje, bet niekada negalvojau įskurti ir Maroke. Kai jau atėjo laikas sustoti, aš pamačiau, kad į Maroką grįždavau dažniausiai. Buvau visur — Meksikoje, JAV, Indijoje, bet jokia vieta neturi tokios traukos, o Savira puikus miestas. Vasarą nėra per karšta, o žiemą per šalta“, — pasakojo vokietis.

Titus Maroke susirado vietinę žmoną, medinoje nusipirko namą, suremontavo jį ir nuomuoja kambarius turistams. Keturiese pas jį gali gauti namo dalį su atskira virtuve už 25 eurus. Jei keliaujate dviese ar vienas — gyvenimas kainuos dar daugiau. Maždaug 7 eurus vienam žmogui.

Tiesa, tokios kainos tik žiemą ir labai priklauso nuo aplinkybių. Jei į duris pasibelsite vėlai vakare, tai didelė tikimybė nebūtinai sąžiningas šeimininkas pagailės keliautojų. Greičiau jau matydamas pavargusius veidus, sunkias kuprines sugalvos naują kainą — tris kartus didesnę nei prieš kelias dienas mokėjo tame pačiame viešbutyje apsistoję draugai.

Ne vienas apgyvendimo paslaugas teikiantis žmogus nepasakė kiek kainuotų pas jį apsigyventi vasarą, kai 200 000 žmonių suplūsta į Saviros Gnaoua muzikos festivalį. Kainos nustatomos kiekvieną rytą ir pagal to žmogaus veidą.

Į draugystes nesivelti

Visgi, tokią marokiečių savybę kompensuoja kita. Titus vakarais neužsibūna namie. Pažiūrėjęs futbolą jis traukia į vietinį barą — nuo prancūzų kolonijinių laikų likusią tamsią prirūkytą knaipę.

Alkoholis ir islamas sunkiai dera. Moterų tualete ten yra skylė pasižiūrėjimui, lankytojai — hipiai, žvejai, prekybininkai akimis skersuoja į užsieniečius lankytojus ir pirmas kelias minutes ten nėra labai jauku.

Marokas

Titus davė kelis svarbius patarimus tokiose įstaigose.

„Užsisakykite iš karto po du alaus. Padavėjai čia prirūkę hašišo, tai pamiršta po to prieiti. Taip pat imk mano vizitinę. Jei kas nors kibs, tai parodyk ją. Kai arabai priima ką nors po savo stogu, tai tampa atsakingi už juos. Jei kas nors nutinka svečiams, tai užtraukia didelę gėdą jiems. Aš pažįstų vietinius, jie pažįsta mane ir nelies jūsų“, — sakė vokietis.

Hašišas temdė ne tik barmenų akis. Nauji įstatymai reikalauja, kad viešose vietose būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, bet vietinių tai neatbaido nuo hašišo trupinimo ir suktinių darymo. Jie tiesiog atsuka joms nugaras ir šis narkotikas daug populiaresnis bare nei alus.

Tokiose vietose, nors ir nejauku, bet pikti žvejai nekibs į atlapus. Nukentėti galima nuo saldžių pietiečių liežuvių.

Visa Savira pilna turistų „žvejų“. Vyrukai nieko kito nuo 10 ryto iki 10 vakaro nedarančių, tik stovinčių gatvėje ir kalbinančių praeinančius turistus.

Kiek malonesnės išvaizdos vyrukai kabina vietines moteris, apsigyvenusias užsienietes ir jų viešnagės metu tiesiog gyvena be išlaidų ir problemų. Saviroje gyvenanti Lietuvaitė, prasilenkiant su vienu žveju ir jo turiste skaičiavo, kad tai jau devinta matyta turistė jo pašonėje per pusmetį.

„Privažuoja čia užsieniečių, susiranda vietinius berniukus, o jie po to jas sumuša ir dar apiplėšia. Ne vienas toks atvejis buvo. Kitas dalykas, kuris man nepatinka, tai per atostogas privažiuojančių užsieniečių su tikslu pasibarškinti. Jos išvažiuoja, o tu lieki ir į tave taip pat žiūri kaip į jas. Marokietė vedyboms, o europietė linksmybėms, bet ir taip pirmiausia į mus žiūri kaip į pinigų maišus“, — pasakojo lietuvė.

Marokas

Moki žodį, žinai kelią

Reikia tik žinoti ką ir kur pirkti. Jei kalbate prancūziškai ar savo kompanijoje turite tokį žmogų, tai atsiveria visai kiti keliai ir visai kitos kainos. Angliškai galima tik vos vos susikalbėti su vietiniais, bet prancūziškai kalba praktiškai visi gyventojai, kurie bent jau lankė mokyklą, nes pamokos ten būtent šia kalba ir vyksta.

Prancūziškai gali susiderėti geresnę kainą. Pasigraudeni, kad nesi vokietis ir tavo atlyginimas toks pats kaip ir marokiečio ir kaina krinta per pusę.

Autobusuose dažnai pritrūksta vietų, o ir kelionė jais nėra pati patogiausia, tad nemažai žmonių renkasi keliones taksi automobiliais, o kainos nesikandžioja. Keturiese 200 km atstumą su taksi galima įveikti už 40 eurų, bet tik po nuožmių derybų, po kurių greičiausiai būsite išvadintas berberu.

Jei nusprendėte keliauti autobusais tai rekomenduojama rinktis dviejų įmonių paslaugas — CTM arba „Soupratours“. Bilietų kainos ten per eurą ar porą didesnės nei vietinių autobusų, bet garantuotai iš užsieniečių bilietų prekeiviai paprašys didesnės kainos. Vietiniai autobusai taip pat neatrodo labai saugūs — čia pat autobusų stotyje vairuotojai bando valyti oro filtrus, padangos nutrintos tiek, kad kelis kartus gilinto protektoriaus nelabai ir matosi.

Patarimai keliaujant svarbūs, nes kaip nors reikia ištrūkti iš Saviros. Ramus gyvenimas joje gali užliūliuoti ir atostogos baigtis taip daugiau ir nepakeliavus.

Savira labai patraukli banglentininkams. Vasarį joje vandens temperatūra kaip ir oro, bet tai dar nėra pats patraukliausias taškas šį sportą pamėginti sugalvojusiems keliautojams.

Pigi prabanga

Apie 150 km į pietus nuo Saviros šalia Agadiro miesto yra Taghazout kaimelis, kur šimtai vakariečių ir marokiečių plūsta tik banglenčių. Tarp jų ir ten sutiktas britas Chrisas, kuris bandė pasiskolinti vaško, kad lenta jo mokiniui neslystų iš po kojų.

„Išsirinkote puikią vietą plaukioti. Buvau visame pasaulyje, bet taip gerai nėra niekur“, — sakė senstelėjęs hipis.

Nors šalia jo laukė už banglenčių pamokas susimokėjęs italas, bet Chrisui labiau rūpėjo paplepėti su angliškai geriau kalbančiais keliautojais.

„Prieš 51-us metus pirmą kartą atsistojau ant banglentės ir niekada nebebuvau toks pats. Išmaišiau visą pasaulį, bet geriau nei čia nėra niekur. Balis — pilna australų, Kalifornija — pilna jankių, Šiaurės Kalifornija — šalta. Matote, gyvenime reikalinga pusiausvira — jing ir jang, kitaip nebus gerai. Čia jos yra. Kur jus dar matėte tokias bangas, tokį papludimį ir tiek mažai žmonių? Aišku, man patinka čiuožti be kostiumo, bet Karibuose labai brangu, o čia pigu kaip Indijoje. Galima nieko nedaryti, tik gaudyti bangas“, — kalbėjo vyras.

Marokas

Nueinant britas dar kelis kartus sušuko „Jing ir Jang, mažuli“ ir tai išdavė, kad čia gal būt atvyksta ne tik banglenčių, bet ir penkis kartus pigesnio hašišo.

Visgi, jūra ir narkotikais nesižavintys visai šalia gali rasti ir kitų pramogų. Iš šalia esančio Agadiro nesunku pasiekti Rojaus slėnį. Ten nuo uolų galima šokinėti į ežerus, vaikščioti vaizdingais kalnų takeliais ir panašiai.

Grūsčių ir šurmulio mėgėjams rekomenduojamas Marakešas. Kaziuko mugė Vilniuje nublanksta prieš tūkstančius prekystalių pagrindinėje miesto aikštėje ir dešimtyse medinos turgų. Ten tikras rojus derybininkams.

Kad ir kaip smagu būtų nusilygti kainą keturis kartus, bet atsiminkite — jei marokietis parduoda jums daiktą, tai vis tiek užsidirba nemažai. Nors ir kiek spjaudytųsi, kiek vadintų jus berberu, bet liūdesys jo veide bus tik todėl, kad nepavyko jūsų apgauti dar smarkiau.

Lietuviai rado vienoje iš nusipirktų rankinių vieno prekeivio „buhalterijos“ likučių. Iš berberų klajoklių prekybininkai niekučius, naudotas ir išmetamas rankines bei kilimus perka ne dešimt, o šimtą kartų pigiau nei prašo iš turistų.

Marokas

Marakešas patrauklus ir prabangos mėgėjams. Daug pigiau nei Lietuvoje čia galima rasti gražių ir prabangių viešbučių, būtent čia praėjusiais metais Juozas Statkevičius mėgavosi sultoniška prabanga ir sėmėsi įkvėpimo savo praėjusiai kolekcijai.

Tai vos kelios vertos aplankymo vietos Maroke, o jų tūkstančiai — mėlynasis kanapių laukų apsuptas Čefšuano miestas, nepailstantis didmiestis Rabatas, turtinga ir įdomi Casablanca. Maroke palyginti nesunku ir pigu pasiekti dykumą, kurioje naktį suspindi milijonai žvaigždžių, o kai pagalvoji, tai ir marokiečiai nėra tokie bjaurūs.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (63)