Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Airijos pilotai paskelbė liepos 12 d. organizuojantys streiką, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Belgijoje esantys bendrovės darbuotojai pasekė kolegų pavyzdžiu – šiose šalyse streikai planuojami pačiame vasaros atostogų įkarštyje – liepos 25 – 26 d.
Pilotų ir įgulos narių nepasitenkinimas įdarbinimo politika bei vadovavimo praktikomis oficialiai išsakytas dar balandžio mėnesį, tačiau pati „Ryanair“, bent iki šiol, darbuotojų prašymus vadino nerimtais ir didelio dėmesio jiems neskyrė. Net ir paskelbus apie liepos 12 d. planuojamą streiką, oro linijos atstovai atmetė darbuotojų reikalavimus ir paprašė atšaukti, jų nuomone, nereikalingą streiką.
Airijos oro linijų pilotų asociacijos „IALPA“ ginami pilotai siekia skaidresnės pilotų paskirstymo tarp Europos ir Afrikos bazių praktikos, kuri šiuo metu kelia itin daug nepatogumų darbuotojams ir jų šeimoms. Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Belgijoje skraidantys „Ryanair“ darbuotojai siekia didesnio darbo užmokesčio, geresnių soc. garantijų, aiškios rotacijos tvarkos ir pokyčių šiuo metu, jų nuomone, darbuotoją išnaudojančioje darbo kultūroje. Darbuotojams atstovaujančios profsąjungos parengė reikalavimų sąrašą, tačiau pati bendrovė su reikalavimais nesutinka ir juos atmeta.
„Ryanair“ kasmet aptarnauja apie 130 milijonų keleivių – tai yra didžiausia oro linija Europoje pagal aptarnaujamų keleivių skaičių. Vis dėlto, pastarųjų metų įvykiai verčia dvejoti bendrovės patikimumu. 2017 m. rudenį dėl darbo tvarkaraščiuose įsivėlusios klaidos buvo atšaukti 400 tūkst. keleivių skrydžiai. O vos per 2018 m. birželį savo planus dėl sutrikdytų skrydžių buvo priversti keisti dar 210 tūkst. Europoje keliaujančių. Ir panašu, jog problemų ignoravimas veda iki dar dažnesnių skrydžių sutrikdymų.
Nacionalinis Airijos transliuotojas „RTE“ skaičiuoja, kad liepos 12 d. vykstantis 24 val. streikas Airijoje sutrikdys apie 42 tūkst. keleivių planus. Liepos pabaigoje planuojamų streikų mastą prognozuoti dar anksti, tačiau su atšauktais ir vėluojančiais skrydžiais susidūrusių europiečių skaičius turėtų išaugti iki kelių šimtų tūkstančių.
„Streikų skaičius šią vasarą yra didesnis nei pastarųjų penkių vasarų kartu sudėjus. Nors „Ryanair“ 2017 m. gruodžio mėn. ir pripažino profsąjungas siekdama išvengti dar didesnių nemalonumų, tačiau realaus susitarimo neieško, o darbuotojų išsakytus reikalavimus ignoruoja – tai tik dar labiau blogina susidariusią situaciją ir veda prie konflikto kulminacijos – streiko, kurio metu darbuotojai dar kartą reikalaus to, ką jau buvo išdėstę oro linijos vadovams“, – komentavo Marius Stonkus, skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ vadovas.
Po to, kai Airijos pilotai oficialiai paskelbė apie streiką, „Ryanair“ susisiekė su streiko dieną nedirbančiais pilotais ir išsiuntė prašymus savanoriškai atvykti į darbus bei taip sumažinti nukentėsiančių keleivių skaičių.
Tiesa, tiems, kurių skrydis vis dėlto bus atšauktas arba atidėtas, skrydžio piniginės kompensacijos nepriklausys. Šiuo metu ES teisės aktai planuotus streikus apibrėžia kaip nenumatytas sąlygas. Tokiomis aplinkybėmis dar laikomi gamintojo techninis brokas, skrydžiui netinkamos oro sąlygos, saugumo grėsmės ir kiti nenumatyti atvejai. Priklausomai nuo skrydžio atstumo kompensacijų suma svyruoja nuo 250 iki 600 eurų.
Verta prisiminti, kad be piniginių kompensacijų, pagal ES oro keleivių teises apibrėžiantį reglamentą, keleiviais laukiančiais skrydžio 2 val. ir daugiau privalo pasirūpinti oro linija – jiems turi būt tiekiamas maistas, gėrimai bei suteikiama prieiga prie interneto. Jei skrydis perkeliamas į kitą dieną, bendrovė privalo suteikti nakvynę ir pasirūpinti pervežimu iš ir į oro uostą.
„Eurocontrol“ duomenimis vasaros pradžioje skrydžių sutrikdymų buvo daugiausiai per pastaruosius 5-erius metus, o tarp didžiausių to priežasčių – oro sąlygos bei darbuotojų protestai Prancūzijoje, Italijoje ir kitose ES valstybėse. Prasta oro linijų vadyba, tai, jog bendrovių pajamos ir pelnai auga, o darbuotojų darbo užmokesčiai vis dar nesiekia prieškrizinio lygio, verčia darbuotojus imtis kraštutinių priemonių. Suprantame ir palaikome tokius reikalavimus, nes tikime, kad tik pailsėjęs, oriai uždirbantis ir dėl darbo atsisakyti šeimos neprivalantis darbuotojas gali užtikrinti saugų ir malonų skrydį“, – teigė M. Stonkus.
