Tiltas nutiestas per Vitimo upę, jo ilgis 570 metrų, plotis – vos du metrai. Tiltas be turėklų, jei aks atsitiktų, niekas nesulaikytų automobilio – jis kristų į ledinį upės vandenį.

Ant yrančios metalinės struktūros tiesiog uždėti seni mediniai bėgiai. Padengti ledu ir sniegu jie pasidaro labai slidūs, t. y. taip yra beveik ištisus metus, juk tai Sibiras.

Iš pradžių tiltas buvo planuotas, kaip dalis Baikalo–Amūro magistralės – 3 424 km ilgio geležinkelio, jungiančio Rytų Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus. Tilto niekas oficialiai neatidarė, tad Kuandos kaimo gyventojai (jų apie 1 500) ėmė keltis šiuo tiltu per Vitimo upę.

Kadangi tiltas oficialiai nefunkcionuoja, niekas jo neremontuoja nuo tada, kai prieš 30 metų jis buvo pastatytas. Laikas, atšiaurus oras daro savo – mediniai pabėgiai papuvo, dažnai lūžta nuo didelių automobilių svorio. Atsivėrusias skyles tenka taisyti patiems vairuotojams.

Važiuoti per Kuandos tiltą vėlyvą pavasarį ir vasarą – didelis iššūkis, ypač sunkvežimiams, ir visgi baisiausia per jį važiuoti žiemą. Negana to, kad tiltas siauras, pabėgiai papuvę, pučia stipus šoninis vėjas. Net labiausiai patyrę vairuotojai važiuoja per tiltą atidarytais langais, kad vėjas nenupūstų į šalto vandens kapą.
tiltas

Šiaip ar taip, šis tiltas traukia vis daugiau narsuolių, norinčių jį pervažiuoti ir įamžinti savo žygdarbį. Kaimo gyventojai pamažu išsivažinėja, kaimas nyksta, na bet tiltas išlieka turistų atrakcija.
Beje, nėra nufilmuota nė vieno nelaimingo atsitikimo ant tilto, bet greičiausiai taip yra todėl, kad ne tie daug vairuotojų ryžtasi per jį važiuoti.