2015 metų rugsėjo 4 – 6 dienomis Vilniuje vėl papūs japoniškos kultūros vėjai. Vyks jau IV Japonijos kultūros menų festivalis bei Bonsai ir Suiseki kongresas.
© DELFI (J.Juršienės nuotr.)

Lietuvai yra suteikta didelė garbė organizuoti 31-ąjį Europos Bonsai Asociacijos (EBA) ir Europos Suiseki Asociacijos (ESA) kongresą, kuris vyks šių metų rugsėjo 4-6 dienomis Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose. Kongreso metu vyks ir 4-ąjį kartą organizuojamas Japonijos menų festivalis. Apie 4 – ąjį šį festivalį ir jo reikšmę visuomenei kalbėjomės su Tekančios saulės šalies menų mylėtoju, Lietuvos bonsai asociacijos prezidentu, bonsai meistru ir parodų organizatoriumi alytiškiu Kęstučiu Ptakausku, kurio sodo projektas Kinijoje vykusiame Gėlių festivalyje gavo aukščiausią platininį apdovanojimą.

- Kaip kilo šio renginio idėja, kiek laiko ji buvo brandinta ir kas skatina tęsti šią nuostabią tradiciją?

- Idėja pradėti rengti japonų kultūros festivalius kilo todėl, kad tuo metu Lietuvoje apie šią šalį buvo labai mažai informacijos, o pamatyti ir susipažinti su tradiciniais Japonijos menais ir kultūra buvo beveik neįmanoma. Dalyvaudamas daugelyje Europos bei pasaulio parodų, susipažinau su daugybe menininkų iš Tekančios saulės šalies, be to, teko matyti, kiek daug ir kokių gražių bei įdomių parodų vyksta kitose šalyse.

Tuomet pats gerai supratau, kad daugeliui žmonių, turinčių mažas ir vidutines pajamas, pamatyti Japoniją yra labai sunku, o ir pats tuo metu dar nebuvau ten apsilankęs. Todėl matydamas, kad ne tik aš, bet ir daugelis kitų žmonių galbūt niekada nenuvyks į Japoniją, nutariau, kad aš Japoniją „atvešiu“ į Lietuvą.

Kai pradėjau gvildenti šią idėją, susidūriau su daugybe sunkumų: sunkiausia buvo tai, kad daugelis žmonių nesuprato, o gal ir netikėjo, kad tokio lygio parodos gali atkeliauti į Lietuvą. Teko pereiti labai ilgą ir sunkų kelią, buvo daugelį kartų nusvirusios rankos, bet savo valios ir stiprybės dėka sugebėjau surengti jau aštuonias tarptautines bonsai ir suiseki parodas, tris japonų menų festivalius, kurie pelnė tarptautinius pripažinimus ir lūpų iš lūpų sklandė po visą pasaulį.

Įgyvendinus šiuos projektus norėjosi tęsti šią veiklą, ir kiekvienam renginiui reikalavimai vis kilo ir kilo. Todėl gavus Vilniaus miesto mero leidimą, buvo nuspręsta kreiptis į Europos, Pasaulio Bonsai ir suiseki asociaciją, kad sudarytų galimybes 2015 pravesti EBA (Europos bonsai asociacija) ir ESA (Europos suiseki Asociacija) kongresą ir 2016 Pasaulio bonsai ir suiseki kongresą.

Už nuveiktą veiklą ir įdomias parodas, kurios buvo surengtos Lietuvoje, gavome teisę rengti minėtus kongresus mūsų šalyje. Tai aukščiausias įvertinimas ir pripažinimas, kad tokio lygio renginiai gali vykti Lietuvoje.

- Kuo šis festivalis ir kongresas svarbus Lietuvai?

- Lietuvą per šiuos du renginius aplankys daugiau kaip 35 pasaulių šalių atstovai. Į šiuos renginius atvyksta asociacijų prezidentai, spaudos atstovai ir patys dalyviai, kurie galbūt pirmą kartą aplankys Lietuvą, susipažins su jos kultūra, tradicijomis ir šią žinią paskleis savo šalyse.

2015 metų festivalio metu manome surengti ir ekonominį investicinį forumą. Šiuo metu jau sparčiai dirbama šiuo klausimu. Tai bus gera proga pristatyti Lietuvą galimiems investuotojams.

- Kuo šis renginys unikalus?

- Pirmą kartą Lietuvoje bus pristatyti geriausi bonsai ir suiseki darbai, kur žmonės ne tik galės pasigrožėti menininkų darbais, bet ir sudalyvauti įvairiuose mokymuose, „workshop‘uose“. Atvyksta nemaža delegacija menininkų iš Japonijos, JAV, P. Korėjos, Kinijos ir Puerto Rico, ir, žinoma, visa Europa. Renginyje dalyvaus ir žinomi menininkai iš Lietuvos.

Parodos įdomios tuo, kad jos nėra statinės: jose menininkai skaito paskaitas, rodo, kaip gimsta viena ir kita meno rūšis. Tai gera proga atėjusiems išmokti ir pasidalinti patirtimi su profesionaliais menininkais.

Parodos metu veiks įvairios grupės, vaikų būreliai, atėję į parodą tėvai galės ramiai stebėti parodą, o jų atžalomis bus atitinkamai pasirūpinta. Vaikai galės susipažinti su daugybe įvairiausių užsiėmimų. Grįžę namo jie tikrai ilgai prisimins Japoniją, jos kultūrą, o ir patys daug ko išmoks.

Pagrindinės šios parodos temos: bonsai, suiseki, Japonijos kardai, kimono, kaligrafija, sumi-e, japoniškų sodų, kraštovaizdžio architektūra, interjero dizainas, tapyba ant kriauklių, Noh (teatro kaukės), haiku poezija, arbatos gėrimo ceremonija, japoniška keramika bei tapyba. Taip pat ikebana, Japonijos džiazas, tradicinė japonų muzika, suši gaminimo paslaptys, įvairūs kovos menai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Nežinantiems valdiškos tvarkos gresia didžiuliai įsiskolinimai (57)

Pagal galiojančius įstatymus, mokantiems „Sodros“ įmokas priklauso nustatytos išmokos. Jų...

Gyvenimą iš esmės pakeitė vos viena žinutė (14)

Lygiai prieš metus kauniečio Justino Grigaičio širdį draskė prieštaringi jausmai – vaikinas...

Rusija – nauja geriausia Lotynų Amerikos šalių draugė? (26)

Venesuela – ne vienintelė regiono šalis, kurioje Vladimiro Putino Rusija nori išplėsti savo...

Orai: maloniomis permainomis džiaugsimės ne vieną dieną (7)

Pagaliau apie orus galima pasakyti vien geras žinias. Na, beveik. Artimiausiomis dienomis įkyrus...

Šiaurės Korėja pagrasino išbandyti vandenilinę bombą virš Ramiojo vandenyno (1)

Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis gali išbandyti...

„Real“ treneris sukasi iš padėties: prieš pirmas rungtynes „atkabino“ J. Mačiulį (24)

Po nesėkmingo Europos krepšinio čempionato ne itin maloniai Jonui Mačiuliui prasideda ir sezonas...

Daržovė, kuri labai naudinga norintiems mesti rūkyti (1)

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad baklažanai turi gydomųjų savybių. Tai – nekaloringa...

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (164)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

Pastebėjo išsiskiriantį Z kartos elgesį su socialiniais tinklais (2)

Nors Lietuvoje populiariausiu socialiniu tinklu išlieka „Facebook“ , kai kurios visuomenės...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (114)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...