Kas vyksta mūsų nervų sistemoje ar ląstelėse yra fenomenalu, neapčiuopiama, dažniausiai netgi sunkiai suvokiama, nebent esi medicinos ar biologinių tyrimų srities specialistas arba tiesiai prieš akis išvysti Gunther von Hagens parodos eksponatus. Daugelyje iš mūsų slypi natūralus informacijos potraukis, troškimas pamatyti ir pajusti iš arti įtempčiausiomis sąlygomis dirbančių žmonių kasdienę būseną, būti dalele fenomenaliai sugalvotos sistemos ir matyti vienoje vietoje sukauptą patį chaotiškiausią ir kartu lyg simfonija sustyguotą veiksmą, naujausių technologijų derinį. Sunku nusakyti tą pirmąjį įspūdį, įžengus į labiausiai užimtos oro erdvės pasaulyje „nervų centrą“ – Atlantos oro erdvės kontrolės bokštą.
Atlantos oro uosto kontrolės bokštas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Taip, šis oro uostas iš metų į metus aptarnauja daugiausiai keleivių srautų. Iki šiol man teko keletą kartų aplankyti mažesnių oro uostų oro erdvės kontrolės bokštų, bet ši kelionė buvo tikrai įspūdingiausia.
Atlantos Hartsfield-Jackson tarptautinis oro uostas vidutiniškai aptarnauja 88 milijonus keleivių per metus, taip pat čia pakyla ir nusileidžia daugiausia lėktuvų. Be to, Atlantos oro uosto kontrolės bokštas yra aukščiausias iš visų Jungtinių Amerikos Valstijų oro uostų bokštų.

Man, dirbančiam šiame oro uoste, žinoma, rūpėjo užmesti akį ir pamatyti iš arčiau šios oro erdvės kontrolės virtuvę. Tai prasidėjo nuo paprasto pokšto, kai aš juokais paklausiau dirbančio tame bokšte federalinės aviacijos atstovo, ar aš galėčiau atskristi mažučiu mokomuoju keturviečiu lėktuvėliu ir pasipraktikuoti čia. Jis šyptelėjo ir rimtai išrėžė, kad to nepavyktų padaryti, nebent vidurnaktį, kai galima naudojant solidų, profesionalų bendravimą radijo dažniais paprašyti čia nusileisti. Tuomet aš numykiau: „Mmm, tai neee, aš tik juokauju, - pasakiau ir dar pridūriau: - ko gero jūs matote nuostabų vaizdą iš savo lango“. Taigi, tokia buvo pažintis su ponu Tomu, kuris ir pakvietė mane į pažintinę kelionę.

Diena buvo nuostabi, nei debesėlio danguje. Tomas mane pasikvietė į bokštą per patį įtempčiausią darbymetį – 10 valandą ryto. Tomas - vienas iš vadovų, dirbančių Atlantos bokšte.

Rasti kelią tikrai nebuvo sunku, nes kelionės tikslą mačiau jau iš toli. Dokumentų patikrinimas, būtini formalumai apsaugos poste ir aš jau lūkuriuoju prie įėjimo durų įsisegęs į marškinių atlapą „svečio“ kortelę.

Viename iš žemutinių bokšto aukštų yra oro erdvės kontrolės simuliatorius – patalpa, kurioje vienu metu gali būti mokomi trys kontrolieriai. Šiame dodekagono formos kambaryje yra 12 simetriškai ratu sustatytų sienų – beveik apskritimas. Tai tarsi didžiuliai ratu išdėstyti projekciniai ekranai, kuriuose rodoma erdvinė grafika – lyg gyvas paveiksliukas. Viduryje yra keli kompiuterių ir radarų ekranai. Čia, pasak pono Tomo, pasitelkus kompiuterinę technologiją, sukuriamos visos įmanomos kebliausios situacijos bei oro sąlygos, su kuriomis būsimi oro erdvės kontrolieriai turi susidoroti.

Žinoma, programuotojai, kaip visuomet, velnių privalgę, taip pat sukuria kažką linksma: staiga B-52 bombonešis virš galvos atlieka akrobatinį manevrą, už minutės nusileidžia „Atlantis“ erdvėlaivis, o kažkur netoliese manevruoja oro balionas... Na, žinoma, reikia gi berniukams „padangių žydrų“ ir nepaliaujamų žaidimų tose padangėse.

Po kiek laiko mes jau kylam į tryliktą aukštą, kuriame ratu išdėstyti nedideli ofisai, susirinkimų ir poilsio kambariai. Paskui pasikeliam iki pat viršaus, šešiolikto aukšto, ir išlipę iš lifto palypėjam laipteliais i septynioliktą aukštą.

Iš čia atsiveria nepaprasta panorama - kaip didžiulio žaidimo epicentre – veiksmas iš visų pusių. Tik tai eeee ... jau nebe žaidimas, o labai rimtas darbas – kokio šimto lainerių simfonija, kurios dirigentai – trylika kontrolierių, dirbančių tuo pačiu metu. Čia jau vaizdas tikrai ne kaip komedijoje „Office Space“, čia kiekvieno darbas yra įtemptas ir atsakingas. Klaidų paprasčiausiai negali būti, nors ir panorama už lango, ir vaizdas kompiuterių ekranuose – tarsi žaidime.

Patyrę oro erdvės kontrolieriai tokį „skruzdėlyną“ efektyviausiai valdo tiesiog stebėdami pro langą, kas vyksta ties visais penkiais pakilimo bei nusileidimo takais, ir pasitelkdami kompiuterius kaip įrankį. Bet dažnai, kai tik oro sąlygos blogesnės, bokštas būna tiesiog debesyse, tuomet tik aparatūra gelbsti sklandžiai diriguoti lėktuvų simfonijai.
Nejučia mano akys nukrypsta į kelis kavos aparatus. Jeigu jų nebūtų, situacija, ko gero, prilygtų radaro gedimui: šis ofisas dirba dieną, naktį ir per visas šventes, be paliovos.

1919 metais buvo įkurta pirmoji tarptautinė organizacija, kuri sukūrė pirmąsias oro erdvės taisykles. 1935 metais Jungtinėse Valstijose jau buvo dvidešimt veikiančių oro erdvės kontrolės bokštų. Daugėjant lėktuvų, teko tobulinti ir kontrolės sistemą, ir įsteigti oro erdvės kontrolės būdų ne tik ties pačiais oro uostais, bet ir erdvėje tarp jų. 1946 metais pirmasis radaras buvo panaudotas civilinėm oro erdvėm. Čia galima būtų vardinti begalę patobulinimų, kurie veikia šiuo metu. Net ir filmo „Avatar“ epizode rodoma erdvinė radaro technologija nebėra jau joks stebuklas.

Ar mes dažnai susimąstom apie didžiules pastangas ir progresą mūsų pačių labui, kai dėl oro erdvės kontrolės vėluoja mūsų lėktuvas? Nepulkim burnoti, verčiau stabtelkim ir pamąstykim. Šis progresas tebevyksta didžiulių svajonių dėka, dėka tų žmonių, kurie nebijo išplaukti iš saugaus uosto ir ieškoti naujovių.

Nors aš pats dėstau aerodinamiką, bet kaskart žaviuosi matydamas nuo žemės atsiplėšiantį didžiulį avialainerį. Neįtikėtina! Ir kaipgi jis sugeba pakilti? Bet tai, nors ir susiję, - jau kita tema...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: arktinis šaltis šalį sukaustys ilgam (28)

Šią savaitę šalį stingdys šaltis . O „dėkoti“ galime į dvi dalis skilusiam poliariniam...

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (103)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (87)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (270)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Tobulas muzikos ir 3D vaizdų spektaklis: elektroninės muzikos pionieriai „Kraftwerk“ atidavė duoklę Lietuvai (15)

Vokietijos muzikos grandai itin pamėgo lankytis Lietuvoje. „Scorpions“, „Accept“ ar buvusių...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (96)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Netiesa, kad Kaukėnas nežibėjo tarp superžvaigždžių: nusileido tik Fourcade‘ui (31)

Tik legendinis Martinas Fourcade‘as buvo greitesnis už Tomą Kaukėną lenktynėse, kuriose...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (243)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...

Vestuves nusprendė atšvęsti kitaip: vietoje puokščių pasirinko šuniukus (8)

Becky ir John'as buvo pačiame vestuvių planavimo įkarštyje, kai pamatė gyvūnų prieglaudos...

Lietuvių nuotykiai Šiaurės Korėjoje: vos išlipę iš lėktuvo svarstėme, kaip iš čia pabėgti (198)

Nuo pat vaikystės mane traukė keisti ir mistiniai dalykai. Buvo įdomu viskas kas baisu, gniaužia...