„Tačiau ekstremalių pojūčių potraukis gali ne tik leisti pajusti svaiginančius potyrius, bet ir sukelti pavojų ne tik jums, bet ir aplinkiniams“, – perspėja psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

Apie adrenaliną

Adrenalinas (epinefrinas) – tai antinksčių šerdinės dalies hormonas, kuris atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia adrenalinas kaip neuromediatorius padeda pernešti informaciją iš vieno hormono ir neurono į kitą. Adrenalinas vartojamas teikiant skubią medicinos pagalbą, pvz., bronchų astmos priepuoliams nutraukti arba alerginėms reakcijoms sustabdyti (įgėlus bitei ir pabrinkus audiniams). Adrenalino tirpalas gali būti vartojamas kapiliariniam kraujavimui stabdyti.

Fiziologiškai adrenalinas būtinas tam, kad nesustotų širdies ir kitų organų veikla. Kitą vertus, adrenaliną galima vadinti streso hormonu. Jo susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, taip pat ekstremalūs pojūčiai.

„Dėl padidėjusio adrenalino kiekio aštresni tampa mūsų jutimai, patankėja kvėpavimas, padažnėja širdies ritmas, į kraują išsiskiria didesnis gliukozės kiekis, įsitempia raumenys, mažiau kraujo tenka odai ir vidaus organams, o daugiau – raumenims ir smegenims. Būtent dėl šių fiziologinių pokyčių žmonės ekstremaliomis aplinkybėmis įgauna jėgų ir ryžto atlikti tai, ką paprastai atlikti būtų labai sunku ar net neįmanoma“, – teigia G. Petronienė.

Nedidelis adrenalino kiekis yra naudingas žmogaus organizmui: pagreitėja širdies veikla, suaktyvėja medžiagų apykaita, todėl atsiranda daugiau jėgų susidoroti su įvairiomis krizėmis, nudirbti sunkius darbus.

Tačiau jei tenka patirti daugiau stresų, galima tikėtis, kad adrenalino pasigamins pernelyg daug. Tokiais atvejais organizmas įspėja, kad reikia sustoti: gali pradėti pykinti, atsiranda galvos skausmai, kyla žarnyno spazmai, sustoja virškinimas, gali net užklupti odos ligos.

Adrenalino šaltinis – gyvenimo būdas

Greičiausiai atkreipėte dėmesį, kad kai kurie žmonės nutrūktgalviškai vairuoja automobilį, beprotišku greičiu prašvilpia pro šalį apsižergę „britvą“, be baimės šoka žemyn prisirišę guma, svaigsta šokdami su parašiutu ir mėgsta ekstremalius atrakcionus. Kiti gi dėl nuolatinio adrenalino poreikio tampa nepataisomais lošėjais, rizikuoja sudarydami abejotinus verslo sandėrius ar įsiveldami į nusikalstamą veiklą.

Adrenalino dozę garantuoja ir dažasvydis ar kiti karą simuliuojantys žaidimai. Be to, aštrių pojūčių galima patirti ir neišeinant iš namų, pvz., žaidžiant daug įtampos ir rizikos turinčius kompiuterinius žaidimus arba žiūrint siaubo ir smurto perpildytus filmus.

Pasirodo, kad, patyrę ekstremalių pojūčių, tokie žmonės pasijunta fiziškai nepalyginti geriau – susitvarko jų širdies darbas, suaktyvėja smegenų veikla, padidėja organizmo tonusas ir pagerėja bendra savijauta. Ir taip jaustis jie nori visada. Taip vystosi priklausomybė nuo adrenalino –cheminės medžiagos, kuri išskiriama į kraują atsidūrus ekstremalioje situacijoje. Taigi, paspaudus greičio pedalą, nušokus su parašiutu ir kitaip sukėlus stresinę ekstremalią situaciją, sukeliamas pasitenkinimas, kuris neretai gali tapti euforija.

Tačiau, nuolat ieškodamas naujų malonumą ir net euforiją sukeliančių potyrių, adrenalino fanatikas patenka į užburtą ratą, nes išsivysto pripratimas prie didelių adrenalino kiekių, kurių laikui bėgant reikia vis daugiau. Štai tada iškyla ne tik psichologinės, bet ir fiziologinės priklausomybės nuo adrenalino rizika. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad adrenalino poveikis yra labai trumpalaikis. Patyrus ekstremalių pojūčių, staiga apima didelis nuovargis, norisi kristi į lovą ir ilsėtis.

Ekstremalios priklausomybės veidai

Yra ne vienas šimtas įvairių priklausomybių, dėl kurių kenčia žmonės, pvz., nuo alkoholio, narkotikų, kompiuterinių žaidimų ir pan. Tačiau pastaruoju metu psichiatrai ir psichologai vis dažniau susiduria su žmonėmis, priklausomais nuo adrenalino.

Priklausomybė nuo adrenalino dažniau kamuoja žmones, kuriems fiziologiškai išsiskiria per mažai adrenalino. Tai dažnai būna psichopatinės asmenybės su žemu nerimo lygiu. Tokiems žmonėms atlikus kompiuterinę tomografiją matosi, kad jų susijaudinimas yra daug lėtesnis nei normalių žmonių. Todėl tokioms asmenybėms nuolat reikia daugiau adrenalino vien tam, kad jie galėtų normaliai gyventi. Priešingu atveju jie jaučia apatiją, tuštumą, gali nejausti subtilių pojūčių. Šis sutrikimas gali būti paveldimas.

Kita grupė nuo adrenalino priklausomų žmonių yra normalūs, nors gali būti apimti nerimo arba depresinės nuotaikos. Štai tokiais atvejais jie stengiasi patirti didelius emocinius ir fizinius krūvius vien tam, kad patirtų ekstremalius pojūčius ir negalvotų apie savo rūpesčius. Tarp šios grupės adrenalino fanatikų neretai pasitaiko lakūnų, alpinistų, daug pasiekusių verslininkų ir pan. Adrenalino antplūdžio jiems reikia vien tam, kad „persikrautų“ jų smegenų „kompiuteris“, jie galėtų naujai pamatyti savo gyvenimo situaciją ir priimti reikiamus sprendimus.

„Beatodairiškai ieškant būdų patirti adrenalino sukeliamą euforiją, reikėtų nepamiršti, kad didelė įtampa verčia ir kūną, ir smegenis dirbti padidėjusiu režimu. Jei po adrenalino antplūdžio žmogus neskuba ilsėtis, atsipalaiduoti, o tarsi išbadėjęs netrukus ieško kito stresinio išgyvenimo, jis gali tiesiog „perdegti“ – susirgti opalige, patirti stiprius galvos skausmus, psichinį išsekimą ir net susirgti depresija,“– labai rimtai perspėja psichologė G. Petronienė.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai noras išgyventi ekstremalius pojūčius skatina elgtis itin rizikingai, pvz., ekstremaliai pavojingai vairuoti kelyje, kai reali grėsmė gyvybei kyla ne tik ekstremalui, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Dažnos adrenalino paieškos paveikia asmenybę, keičia gyvenimo būdą ir įpročius, dažnai skausmingai paveikia santykius su artimais žmonėmis. Adrenalino fanatikas gyvenimą gali suvokti tarsi loteriją, kurioje neturi ką prarasti.

„Dažnai toks žmogus pats ne visai suvokia, kokie yra tikrieji tokios jo elgsenos motyvai, kaip tai veikia jį patį ir jo artimuosius. Štai tada reiktų pagalvoti apie profesionalią specialistų pagalbą“, – pataria pašnekovė. Psichoterapija – vienas iš veiksmingų būdų padėti tokiems žmonėms, nes jiems padedama suprasti, kas su jais vyksta ir kaip jų pomėgiai bei veikla veikia juos pačius, aplinką ir artimuosius.

Alternatyva – kitokia veikla

Paprastai priklausomybė nuo adrenalino daugiausiai kamuoja vyrus. Todėl pas psichologą dažniau apsilanko ne pats adrenalino fanatikas, o jo žmona ar kiti šeimos nariai. Psichologei G. Petronienei ne kartą teko konsultuoti vadinamųjų ekstremalų žmonas, kurios labai vargsta dėl šios vyrų priklausomybės. „Yra tekę konsultuoti ir vieną adrenalino fanatiką, kuris aštrius pojūčius patirdavo neleistinose vietose piešdamas grafičius, po to sprukdamas nuo policijos. Nors vaikinas gerai mokosi, yra pirmūnas. Kaip pats pasakojo, jis taip pervargsta nuo to gerumo, kad vien tik ekstremalūs pojūčiai jam padeda atsigauti“, – prisiminė psichologė.

Paprastai adrenalino fanatikų priklausomybę siūloma sušvelninti lengvesnėmis priemonėmis. Jiems tiesiog siūloma pakeisti ekstremalios veiklos pobūdį labiau socialia ir mažiau pavojinga fizinei ir psichinei sveikatai veikla. „Tokie žmonės gali imtis kitos sudėtingos veiklos, reikalaujančios didesnės emocinės ir fizinės įtampos. Paprastai jie nuo labai pavojingos veiklos pereina lošti į biržas, kur perka ir parduoda akcijas ar užsiima kitu rizikingu verslu. Tai, žinoma, geriau nei beprotišku greičiu skrieti sportiniu automobiliu, kai vienas neteisingas veiksmas gali tapti mirtinos avarijos priežastimi. Nors šiuo atveju gali nukentėti visos šeimos biudžetas, jei vyras praloš pinigus“, – teigia specialistė.

Paprastai pavyksta tik šiek tiek sušvelninti patologinį adrenalino troškimą, bet išsivaduoti nuo šios priklausomybės iki galo pavyksta retam. Metams bėgant didelis adrenalino poreikis mažėja, tada ir rizikuoti norisi mažiau, ir ekstremali veikla tampa mažiau pavojinga. Galiausiai žmogus turi ugdyti atsakomybės jausmą prieš savo žmoną ir vaikus, kitus artimuosius. Adrenalino fanatikas turėtų pagalvoti, kaip jausis jo šeima dėl vieno ar kito jo ekstremaliai daromo veiksmo, ar nenukentės dėl jo ekstremalių pojūčių siekimo.