aA
Balandžio 9ąją Kauno muzikinis teatras pakvies žiūrovus į austrų kompozitoriaus Leo Falio (Leo Fallio) dviejų veiksmų operetės „Madam Pompadur“ premjerą. Tačiau spektaklis vargu ar įvyktų, jei jo pastatyme nedalyvautų butaforininkės, siuvėjos, grimuotojos, dekoratorės ir daugybė kitų pagalbininkų, kurie nematomi triūsia teatro užkulisiuose.
„Madam Pompadur“
„Madam Pompadur“
© L.Brunzos nuotr.

Originalų Rudolf Schanzer ir Ernst Welisch operetės „Madam Pompadur“ libretą išvertė Gintaras Patackas. Spektaklį režisuoja ir choreografiją kuria Andželika Cholina, scenografiją - Marijus Jacovskis. Kostiumų dailininkas – vienas žinomiausių šalies dizainerių - Juozas Statkevičius. Spektaklio dirigentas - Jonas Janulevičius.

Vėduoklėms – ypatingas dėmesys

Pasak teatro butaforininkių Aidos Vagusevičiūtės ir Laimos Škutienės, baroko laikais ir taip prabangius moterų drabužius puošė daugybė aksesuarų. Ypač prabangios buvo raižytos dramblio kaulo, ažūrinės, nėriniuotos, puoštos monogramomis vėduoklės, kurios buvo įprastu kilmingos moters atributu. Pašnekovės aiškino, jog tokio daikčiuko gamyba užtrukdavo mėnesį, o kartais ir ilgiau, tačiau jos daugybę prabangių niekniekių turinčios pagaminti kone per porą mėnesių.

„Kaip ir prieš kiekvieną naują pastatymą, gavome eskizus, kuriuose pažymėta, kiek ir kokių daiktų reikia – sako butaforininkė Aida Vagusevičiūtė. - Papuošalų pavyzdžius Statkevičius atvežė iš Paryžiaus, o tris senovines originalias vėduokles - iš savo kolekcijos. Kad geriau įsivaizduotume, nes jų su nesikartojančiais raštais turime pagaminti kelias dešimtis. Gavome ir visą krūvą knygų apie baroko drabužių stilių, to meto madas, laikmetį ir dvasią.“

„Sėdime, studijuojame, mokomės, fantazuojame ir naudodamos šiuolaikinę švietimo ant audinio techniką, „senovinius“ daiktus pagaminame žymiai greičiau“ – antrina kolegei Laima Škutienė.
„Prabangos efektą išgauname naudodamos dažus, „aukso“ dulkes, blizgius lakus“ – savo darbo paslaptis atskleidžia butaforininkės ir kiek padvejojusios prisipažįsta, kad dar nežino, kaip jų pagamintas vėduokles įvertins Juozas Statkevičius. „Jei netiks, turėsime, kaip viduramžiais, kiekvieną vėduoklę piešti atskirai...“

Paklaustos, kaip sekasi dirbti su žymiuoju dizaineriu, abi patikino, jog nesusipratimams dar nebuvo laiko, nes J. Statkevičius labai taktiškas ir aiškiai įvardija, ko nori.

„Kita vertus, žinodamos šio dizainerio preciziškumą ir požiūrį į darbą, stengiamės iš karto visus nurodymus atlikti labai kruopščiai. Ir nesvarbu, kad scenoje nesimato, kokiu atstumu susiūtos siūlės ar vėduoklėje „susodinti“ „brangakmeniai“. Visi kostiumai, spektaklio detalės ir net ir mažiausi butaforiniai dalykėliai kuriami lygai taip pat kruopščiai, kaip ir jo kolekcijos“ – sakė menininkės.

Pasakodamos apie didesnes dekoracijas, butaforininkės aiškino, kaip senovinius įmantriai drožinėtus baldus gražins putoplastu, virvėmis ir, žinoma, dažais. Tokios kombinacijos, anot pašnekovių, iš tolo atrodo labai įspūdingai ir nekelia abejonių, jog scenoje kuo tikriausi senoviniai baldai. Svarbiausia - dekoracijoms ir aktorių aprangai suteikti tikrumo įspūdį.

Trys kibirai dažų

Vyriausioji dekoratorė Neringa Jakaitienė neslėpė, kuo premjera artyn, tuo laikas greičiau tirpsta. „Tuomet prasideda linksmiausia priešpremjerinė karštligė ir bene įdomiausias spektaklio kūrimo periodas.“ – patikino pašnekovė ir pridūrė, kad svarbiausia - iš pat pradžių „pagauti“, ko nori scenografas. Tuomet maketą perkelti į sceną gana paprasta. Tereikia pasiimti liniuotę, pieštuką ir labai tiksliai pasiskaičiuoti.“

Kol nebuvo įgudusi, N.Jakaitienė taip elgėsi ne vienerius metus, dabar daug ką apskaičiuojanti mintinai, iš „akies“. Tačiau svarbu apskaičiuoti ne tik daiktų dydį, bet ir dažų, audinių kiekį. Kad ir vidinei scenos uždangai, kurią dekoratoriai tepė mažiausiai trimis dažų sluoksniais ir sunaudojo tris kibirus dažų...

Sunkiausias – dydžio barjeras

Dailininkė Vilija Kneižytė aiškindama savo ir butaforininkių darbo skirtumus, buvo lakoniška - butaforininkės daro mažesnius, o mes - didesnio formato daiktus. „Mano darbe svarbiausia piešinio proporcijos ir spalvinis scenos sprendimas. Esu grafikė, tad pradėjus dirbti teatre turėjau „persilaužti“. Sunkiausiai buvo įveikti dydžio barjerą, nes grafikoje paveikslas retai „perlipa“ metro ribą. O teatre dekoracijų gabaritai matuojami dešimtimis metrų – sako dailininkė, neslėpdama, kad šitam spektakliui, ko gero, sunkiausia nutapyti uždangos ornamentą. „Čia vien matematikos išmanymo nepakaka. Reikia ir puikių braižybos įgūdžių. Priešingu atveju klaidas taisyti labai sunku.

Pirmas kartas teatro istorijoje

Grimo dailininkė Nemira Ligita Antanėlienė, norėdama kuo tiksliau atvaizduoti to laikmečio madas, perskaitė pluoštą literatūros, peržiūrėjo ne vieną iliustracijų albumą. „Jei neišmanysiu apie baroko stiliaus šukuosenų darymo technologijas, vargu ar pavyks kiekvienai aktorei pagamint skirtingą peruką. O būtent to pageidauja Juozas Statkevičius.“ – sako pašnekovė.

Didelis perukas baroko epochoje buvo ne tik aprangos detalė, bet ir liudijo apie jį nešiojančio asmens aukštą padėtį visuomenėje.

„Juozas Statkevičius pasiūlė perukus gaminti iš moheros – prisiminusi pokalbį su dizaineriu Nemira Ligita Antanėlienė prisipažino, jog tai bus pirmas kartas teatro istorijoje, kai perukus gamins ne iš įprastų medžiagų. „Iš patirties galiu pasakyti, kad dedant sruogą prie sruogos, pagauna toks azartas, kad rankos nebespėja pasivyti minties“ – sako dailininkė, dabar peruką pagaminanti vos per kelias dešimtis minučių. Bet prieš šešerius metus pirmąjį peruką ji gamino net dvi savaites. Juk teatrui specialistų niekas neruošia ir mokytis nebuvo iš ko. Pačiai teko išradinėti seniai jau išrastą dviratį.

Pačių pasigaminti audiniai

Pasak siuvyklos vedėjos Alminos Liutkaitienės, norėdami kuo tiksliau atspindėti baroko epochos dvasią ir sutaupyti laiko, prieš siūdami drabužius, visuomet pasiskaito apie tą laikmetį, vyraujantį mados stilių, siluetų kirpimus, nes klaidoms neturi laiko. Juk aprengti reikia ne tik pagrindinius ir antraplanius veikėjus, kordebaletą, chorą. Kiekvienas personažas turi savo dublerį, kuriems taip pat visuomet pasiuvami drabužiai.

Kostiumus siuvėjos pradeda siūti nuo atskirų detalių, kurias vėliau tik „surenka“. Jei neranda tinkamo audinio (taip, deja, atsitiko ir šį kartą), jį darosi pačios. „Susiuvome kelių spalvų medžiagų atraižas, iš kurių vėliau kirpsime suknias – pasakojo siuvyklos vedėja ir išskleidė juostuotą pačių pasisiūtą audinį. Vienai suknelei reikia apie dešimt metrų audinio ir kone tiek pat kaspinų, nėrinių ir kitokių puošybos elementų. Sukneles spektakliui teatro siuvykloje siuva taip pat „moderniau“ - jas išpučia, vietoje papildomų sijonų naudodami karkasus iš plastiko ar banginio ūsų.

Kauno muzikinis teatras
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Turizmo ekspertė: turizmui išlipti iš krizės gali padėti tik keliautojų solidarumas (67)

„Kadangi vartotojai sudaro didžiulį mastą, tai jų sprendimas iš esmės lems, ar turizmo verslo...

Kelionių organizatoriams leista už neįvykusią kelionę siūlyti metus galiojančius kuponus (29)

Siekiant išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas, šiandien Vyriausybės posėdyje buvo...

Virtualiosios realybės technologijų šturmas: nuo viešbučių ir skrydžių reklamos iki vienintelės galimybės keliauti (7)

Pastaraisiais metais tenka stebėti tikrą virtualiosios realybės (VR) technologijų šturmą, todėl...

Sužinok dabar, aplankyk vėliau – netikėtos ir neįtikėtinos vietos Lietuvoje (1)

Nors lietuviai garsėja santūriu tautiniu charakteriu, metuose yra viena diena, kai visi skrupulai...

Kelionės po pandemijos bus kitokios: už tą pačią kainą bus galima gauti daugiau (107)

Kaip atrodys mūsų kelionės, pasibaigus pandemijai? Bendrovės „Travel planet“ vadovė...

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (248)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (54)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (642)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (28)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (786)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (3)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (91)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (273)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (58)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (133)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina