aA
Šį kartą pasižvalgykime po nemažiau įspūdingus Potsdamo parkus. Apeiti juos visus tiesiog neįmanoma, tačiau gėlininkai sugebėjo pamatyti tikrai daug.
Gėlynas
© "Rasos" (A.Linkevičienės nuotr.)






Cecilienhofo rūmai ir parkas

Potsdamas – parkų, pilių ir ežerų miestas, kurį be galo mylėjo ir Frydrichas Didysis. Pažintis su šio miesto žaliuoju rūbu prasidėjo nuo vadinamosios Potsdamo biosferos aplankymo.

„Tai tarsi kapitono Nemo sukurtas uždaras pasaulis, kuriame galima gėrėtis atogrąžų augmenija ir vandenyno turtais“, – rašoma lakstinukuose apie šią įstabią Potsdamo vietą.

Šalia biosferos įkurtas pažintinis poilsio parkas. Natūralaus akmens talpyklose įdomiai sukomponuotos daugiametės gėlės, forminiai šlaiteliai apsodinti levandomis, penkialapiais vinvyčiais ir kitais dekoratyviaisiais augalais. Parke didelis dėmesys skiriamas vaikų švietimui.

Darželinukams ir mokinukams įkurti įvairiausių augalų ploteliai nuo vasarinių gėlių iki dekoratyviųjų krūmų ir medelių. Čia vaikai vaizdingai supažindinami su augalais ir kitais gamtos stebuklais. Taip jie nuo mažens mokomi mylėti gamtą, gerbti ir tvarkyti aplinką.

Cecilienhofo rūmai ir parkas yra dviejų ežerų (Heiligeno ir Jungferno) pakrantėse. Šiuos rūmus kaizeris Vilhelmas II dovanojo savo sūnui Vilhelmui ir princesei Cecilijai (1913–1917 m.). Sodo pastatai buvo skirtingų spalvų, todėl pagal jas ir vadinami: baltasis, raudonasis, žaliasis namas ir t. t.

Cecilienhofo rūmų prieigose – nuostabūs gėlynai
© "Rasos" (A.Linkevičienės nuotr.)

Šalia rūmų esantys želdiniai išsiskiria žaliaisiais karpiniais, jaukiais gėlynais. Šiandien 102,5 ha užimantis parkas pradėtas kurti 1786 m. Su metais jis įgijo peizažinio parko bruožus, kurio akcentas –grupėmis sodinti medžiai, primenantys natūralias augimvietes. Platūs takai parką daro erdvų ir itin patrauklų ilsėtis, grožėtis.

1990–1993 metais parkas atnaujintas pagal istorinius jo įkūrėjo Peterio Lenneo planus. Jame daug įdomių medžių, o pavasario įžymybe tampa žydintys tulpmedžiai. Nemažai įdomios architektūros statinių. Štai oranžerijos portalas yra egiptietiškas. Tačiau pagrindiniu instrumentu vis dėlto groja augalija. Negali atsistebėti nepaprastai įdomiomis formomis karpytais buksmedžiais ir kukmedžiais, žavi gėlynų dermė, egzotikos suteikia ir į lauką išnešti oranžerijų augalai. Idėjų, kad ir nedideliam gėlynėliui prie namų, čia tikrai daug.

San Susi – sodininkystės meno perlas

Vokietijos imperatorių poilsio rezidencija San Susi (Sansscousi) – barokinis parkas su tvenkiniais, gėlynais, daugybe paviljonų ir keturiais barokinio stiliaus rūmais – XVIII a. architektūros ir sodininkystės meno perlas, kuriame susijungia ir senovės Romos, ir prancūziškojo rokoko stiliaus bruožai. Jo plotas net 290 ha. 1990-aisiais San Susi rūmai ir parkas paskelbti Unesco saugomu pasaulio paveldo objektu.

Kai 1740 m. Frydrichui atiteko karūna, visi tikėjosi, kad naujasis valdovas bus menu besidomintis filosofas ir valdys švietėjišku Prancūzijos stiliumi. Tačiau tuoj po karūnavimo jis visus nustebino karinga politika. San Susi rūmai kaip tik ir buvo pradėti statyti per Austrijos užkariavimą.

San Susi parko fragmentas
© "Rasos" (A.Linkevičienės nuotr.)

Imperatorius Frydrichas II norėjo pailsėti po karų rūmų tyloje, todėl ir parinko parko ir statinių kompleksui pavadinimą „San Susi“, reiškiantį „be rūpesčių“. San Susi pilis, nors buvo tik užmiesčio vynuogyno rūmai, netrukus tapo tikrąja valdovo rezidencija. Parkas buvo pertvarkytas žymaus sodų architekto Peterio Lenneo. Kilęs iš gilias sodininkystės tradicijas turinčios šeimos, jaunystėje sodų kūrimo meną ir architektūros teoriją studijavęs Paryžiuje, o 1816 m. atvykęs į Potsdamą ėmėsi didžiulio darbo.

Įspūdingas terasinis vynuogynas, kuriame po daline priedanga auginami vynmedžiai ir figmedžiai, leidžiasi šlaitu žemyn iki meniškomis skulptūromis papuoštų aikščių ir fontanų. Rokoko šedevrą supa senų liepų, ąžuolų ir kaštonų parkas, kuris suprojektuotas taip, kad 200 ha plote esantys statiniai būtų „paslėpti“.

Tam buvo palankus ir vietovės reljefas, dirbtinės terasos, sausos ir vandeningos kaskados. Tai iš tiesų ramybės oazė su įvairiausių rūšių medžiais, keliais Frydricho nurodymu pastatytais pastatais. Ilgos taisyklingos aukštų bukų, platanų, ąžuolų alėjos vilioja keliauti tolyn. Rūmų sode buvo įrengta skulptūrų galerija, naujasis Kamerno svečių namas, portalas su obelisku, kinų arbatos namas.

Šalia biosferos įkurtas pažintinis poilsio parkas išsiskiria savo įspūdingomis akmens talpyklomis, skirtomis daugiametėms gėlėms auginti
© "Rasos" (A.Linkevičienės nuotr.)

Galiausiai 1763–1769 metais buvo pastatyti didingi nauji rūmai, primenantys pilį. Šiuose rūmuose ir parke dirbo Volteras. Pats Frydrichas Didysis norėjo būti palaidotas čia, viršutinėje terasoje, šalia rūmų, virš vynuogyno. Dabar jo palaikai ilsisi prie jo mylimų šunų kapų rūmų terasoje. Ant jo kapo visada žydi gėlės ir guli bulvės, nes būtent jis Vokietijoje jas išpopuliarino.

Frydrichas mėgdavo groti fleita, todėl ir dabar prieš rūmus nuolat muzikantai groja fleitomis. Iš parko veda 123 laipteliai į oranžeriją. Šiuo metu čia vyksta parodos. 1825 m. buvo pradėtas kurti Šarlotenburgo parkas (P. Lenneas, K. F. Schinkelis) ir pagal Frydricho Vilhelmo norus buvo sukurtas jaukus, romantiškas parkas su nuostabiu rožių sodu.

Potsdamo universiteto Botanikos sodas

Inkstpaparčiai
© "Rasos" (A.Linkevičienės nuotr.)

Potsdamo universiteto Botanikos sodas įsteigtas 1950 m. Ekspozicijoms skirtas 5 ha plotas, o dar 3,5 ha plote auginami ir dauginami augalai. Kolekcijose sukaupta per 9 tūkst. augalų rūšių. Lauko kolekcijose (per 4 tūkst. augalų rūšių) vaistinių augalų ekspozicija, augalų morfologijos, sistematikos, geobotanikos, ekologijos skyriai, arboretumas.

Ekologijos skyriuje pristatomi alpių, stepių ir kt. sričių augalai, nepaprastai didelė viržinių augalų įvairovė. Taip pat stebina rododendrų ir svogūninių augalų kolekcijos. Oranžerijoje auginami atogrąžų krašto augalai (daugiau kaip 4600 augalų rūšių). Joje išskiriami pagrindiniai skyriai: palmės, epifitai, kaktusai, paparčiai, vandens augalai, viktorijos ir orchidėjų šiltnamiai.

Ypač įdomios vabzdžiaėdžių, bromelinių šeimos augalų kolekcijos, taip pat ekonominę reikšmę turinčių augalų (kavamedžių, kakavmedžių, ananasų ir kt.) ekspozicijos. Epifitinių augalų kolekcija taip pat labai turtinga. Čia įrengta mangrovų augalų ekspozicija su rizofora, auga senoviniai augalai cikai, psilotai, mediniai paparčiai.

Jaunimas taip pat neužmirštas – yra Žalioji klasė, kurioje vyksta užsiėmimai mokiniams ir studentams. Botanikos sodą galima apibūdinti kaip Žaliąją klasę turistams: daug pamokų, eksponatų ir įspūdžių. Ko gi daugiau reikia pažintinėje kelionėje?!

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Keičiasi lietuvių kelionių įpročiai: daugiausia tautiečių poilsiauja nebe vasarą (4)

Lietuvos žmonės šių metų rudenį pakeitė atostogavimo įpročius – keliaujančių į...

Mokytoja sukūrė išmaniąją ekskursiją vaikams – Lietuvoje tokios tik kelios

Išmaniosios technologijos pritaikomos vis plačiau. Nors Kultūros paso programoje daugiau nei...

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo...

Lietuvių pamėgtos oro linijos paskelbtos pačiomis nevalyviausiomis (42)

Vartotojų teises ginanti kompanija paskelbė, kad pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“...

Vaikai dėl to niekada nesipyksta, bet trys ketvirtadaliai pasaulio konfliktų kyla būtent dėl šios priežasties (15)

Šią savaitę, lapkričio 16-ąją, minėsime Tarptautinę tolerancijos dieną. Pakantumas kitam ir...

Top naujienos

Planai nurėžti privačių mokyklų finansavimą patuštins tėvų kišenes: kainos kiltų dvigubai (258)

Kainos pakiltų daugiau nei dvigubai – tai vienintelė išeitis, kurią įvardija privačių...

Po 10 metų prabilo tuo metu liudyti pabijojusi Venckienės kaimynė: mergaitė skundėsi (515)

Vilniaus apygardos teismui nusprendus paleisti buvusią teisėją Neringą Venckienę į laisvę, ši...

Nepavyko pernai, bando šiemet: dirbantys savarankiškai „Sodrai“ mokėtų didesnius mokesčius (13)

Didesnei daliai savarankiškai ir individualiai dirbančių žmonių „Sodros“ įmokas siūloma...

Jungtinėje Karalystėje rastas mirtinai sušalęs lietuvis (3)

Jungtinėje Karalystėje naktį oro temperatūrai nukritus žemiau dešimties laipsnių šalčio,...

Putinas: Rytų Europos šalių Europos Sąjungoje gali nelikti pasisakė ir apie Zelenskį (219)

Valstybės narės iš rytinio ES flango po keleto metų gali panorėti išstoti iš Bendrijos,...

Skaudi netektis Kaune: mirė medicinos studentė bendrakursiams teikiama informacija dėl psichologinės pagalbos (89)

Skaudi netektis Kaune – pirmadienį mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ( LSMU ) Medicinos...

Prieš mūšį su „Rytu“ Parachovskis paliko „Partizan“ klubą

Praėjusiame sezone Vilniaus „Ryto“ klubo garbę gynęs vidurio puolėjas Artiomas Parachovskis...

Putinas pagyrė Zelenskį (10)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pagyrė Ukrainos prezidentą Volodymyrą...

Vilniuje nuo šviesoforų nuiminėjamos lentelės su žaliomis rodyklėmis: ką reikia žinoti vairuotojams (34)

Iki sausio 1 d. prie šviesoforų neliks lentelių su žaliomis rodyklėmis. Sostinėje iš 120...

Miškuose dar galite prisirinkti grybų: kuriose vietose jų ieškoti?

Šių metų sausringa vasara ir mažai drėgmės atnešęs ruduo lėmė menką grybų derlių. Gamtoje...