Ši tradicija, kurios pradžia mena XVIII amžių, šiomis dienomis pritraukia nemažą tiek vietinių, tiek turistų dėmesį. Tik jei vieniečiams dalyvavimas pokylyje yra labiau jų tradicijų laikymasis, atvykėliams tai atrakcija, dalyvavimas žinomame renginyje ir … papildoma investicija.
Pokylių sezonas Austrijoje prasideda nuo lapkričio (su pertrauka advento metu) ir baigiasi iki gavėnios. Karščiausios paskutinės savaitės iki gavėnios. Likusiu metų laiku „įgūdžiams nepamiršti“ galima rasti po keletą pokylių per mėnesį.
Pokyliai vyksta visur, kur turima salė šokiams, nors pagrindiniu pokylių centru vadinami Hofburgo rūmai. Keletas pokylių (apie juos plačiau dar kalbėsime) vyksta ir tradiciškai tam nepritaikytose salėse.
Brangus malonumas, bet austrai rado išeitį
Būtų sunku suskirstyti pokylius tik pagal vieną kriterijų, tačiau pirmas dėmesys galėtų kristi į pokylio kainą. Atrodytų, žinomiausieji pokyliai „užsideda“ kainą, tačiau tuo pačiu jie yra ir įspūdingiausi. Tokių pokylių kainos siekia virš 150 EUR asmeniui tik už įėjimą, vieta prie staliuko kainuoja papildomai 100-200 EUR, o brangiausių ložių rezervacija siekia arti 20 000 EUR... O pavyzdžiui, įėjimas į mokyklų, universitetų pokylius nesiekia 50 EUR. Einantiems tik pašokti staliuku praktiškai nėra kada pasinaudoti. Juos, kaip ir ložes, dažniausiai užsisako politikai ir verslininkai ar didesnė kompanija kaip susitikimų vietą.
Vienos pokylius taip pat galime skirstyti į profesinius. Ši istoriškai susiklosčiusi tradicija susiformavo tuomet, kai pokyliai tapo vieši. Tai ir gydytojų, teisininkų, įvairių universitetų, verslininkų, medžiotojų, kavos bei saldumynų gamintojų ir pan. pokyliai.
Ruošiantis pokyliui, Vienoje verta paminėti kelis aprangos niuansus. Nepamirškime, kad baliai čia vyksta dažnai ir yra austrų kultūros dalis, galbūt todėl nemažai austrių į tai žiūri paprastai – ateina su tomis pačiomis suknelėmis, šokiams tinkančiais bateliais be aulelių bei pačių pasidarytomis šukuosenomis. Aišku, protokolo laikomasi – paprastai damoms reikalaujama ilga vakarinė suknelė.
Laikas neprailgsta
Pokyliai dažniausiai prasideda tarp 20 ir 22 val. Nėra didelės bėdos pavėluoti, tik tuomet gali nepamatyti įžanginio pasirodymo. Įžangoje paprastai būna solistų ir šokėjų pasirodymai. Vėliau į sceną iškilmingai žengia debiutantai, pasveikina garbės svečius ir sušoka parodomąjį šokį.
Laukiamiausia šokti trokštančios publikos dalis - antrasis debiutantų šokis - Johann Strauss jaunesniojo valsas „Žydrasis Dunojus“, kuris po pirmos kūrinio dalies palydimas konferansjė žodžiais „Alles walzer!”, tai reiškia, kad publika taip pat gali įsitraukti į šokį. Salė, kurioje lieka šokti debiutantai, beregint prisipildo šokių mėgėjų.
Čia vertėtų paguosti mažai šokti valsą mokančius arba tik žinančius valso žingsnelius: salėje būna tiek žmonių, kad pilnam valso apsisukimui, o tuo labiau kairiniam sukiniui nėra vietos. Publika ritmingai liūliuoja valso ritmu, sukdamiesi vietoje arba dar paprasčiau - lėtai atkartodami valso žingsnius. Tokia kamšatis bus mažiausiai iki vidurnakčio kadrilio ir tik po jo šokių virtuozai galės įsijausti į šokį.
Aišku, čia reikia paminėti, kad paprastai pokyliuose būna kelios šokių salės iš kurių pagrindinė būna užpildyta. Tačiau kitose, mažesnėse galima laisvai ir be grūsties pašokti klasikinius ir lotynų Amerikos šokius.
Tiek pagrindinėje, tiek mažesnėse salėse groja tik gyva muzika. Jei pavargsti šokti, gali tiesiog klausytis muzikos arba eiti pasistiprinti.
Kai kuriuose pokyliuose menininkai eksponuoja savo kūrinius, didžioji dalis lėšų už parduotus kūrinius tenka labdarai. Neretai organizuojamos ir loterijos, pajamos iš kurių taip pat skiriamos labdaringiems tikslams.
Pokylis tęsiasi iki 3-5 valandos ryto. Atrodo, ilgas laiko tarpas, tačiau laiką pradedi pastebėti tik po vidurnakčio kadrilio ir naktipiečių - taigi nuo 1 val. Dar po valandos publika nežymiai pradeda skirstytis ir pagrindinė salė tampa laisva platiems šokių mostams. Tuo metu mažesnėse salėse gali tekti pašokti ir vienai porai, bet pagrindinė salė niekuomet nebūna net pustuštė.
Dar neteko iš pokylio išeiti be dovanų ir, nors jos yra skirtos rėmėjų reklamos tikslais, tačiau maloniai nuteikia specifine atributika papuoštos mažos dovanėlės ar saldumynai.
Pagrindiniai metų pokyliai pasižymi dalyvių gausa, gyvomis gėlėmis, žiniasklaidos ir politikų dėmesiu
Le Grand Ball (Naujųjų metų pokylis, visuomenėje dar vadinamas Kaiser Ball) – vyksta pokylių Mekoje - Hofburgo rūmuose. Pokylis, kuriame gausu užsieniečių (pagrinde anglakalbių ir rusakalbių), todėl nemokančius vokiečių kalbos čia lydi sėkmė, pranešėjai kalba dviem kalbomis, o publikos kadrilis mokomas anglų kalba.
Be tradicinių pokylių elementų, apie kuriuos jau kalbėjome, šis pokylis turi austrišką naujųjų metų specifiką – didžiausiam Vienos varpui išmušus dvylika (tai transliuojama dideliame ekrane) pokylio svečiai šoka Vienos valsą. Vėliau operos solistai atlieka tradicines naujametes operų arijas.
Wiener Philharmoniker Ball (Vienos filharmonijos pokylis) – elegantiškiausiu vadinamas pokylis vykstantis pagrindinėje muzikų buveinėje – Vienos filharmonijoje. Tai reikalauja iš organizatorių atskirai paruošti salę, kurioje likusius metus vyksta klasikinės muzikos koncertai. Paprastai vyksta sausio mėnesį ir sutraukia gausybę meno pasaulio žmonių.
Gaila, tik, kad prieš 170 metų statydami filharmoniją kūrėjai nesugalvojo jos padaryti erdvesnės, nes šiame baliuje susirenka per 3000 svečių ir tai jaučiasi pradedant tuo, kad įžanginėje dalyje sunku patekti į pagrindinę salę ir išvysti parodomąją programą, baigiant oro trūkumu, dėl ko turi kartas nuo karto išeiti į lauką – pasisemti energijos tolimesniems šokiams. Elegancija jaučiama pagal damų aprangą – šiame pokylyje iš tiesų galima paganyti akį gražiose ir puošniose suknelėse.
Opernball (Operos pokylis) – prabangiausias Vienos pokylis
Jis rengiamas vasario mėnesį, tiksliau, paskutinį ketvirtadienį prieš pasidedant adventui pokylių piko sezono pabaigoje. Tereikia tik įsivaizduoti, kiek laiko trunka išmontuoti kylančią auditoriją ir sulyginti ją su orkestro niša bei scena, kad viskas virstų vientisa platforma.
Tai vienintelis pokylis, kuriame vyrams nustatytas griežtas aprangos kodo reikalavimas – frakas. Kituose pokyliuose paprastai užtenka ir smokingo, o mažesniuose galima pasirodyti ir su tamsiu kostiumu, bet tai būtinai turi būti nurodyta kvietime ar organizatorių internetiniame puslapyje. Bet kuriuo atveju įprastas kaklaryšis dažname pokylyje svetimkūnis. Vyrai puošiasi peteliškėmis.
Pokylio akcentas – gyvų gėlių puokštės. Jos supa visur: vazose, ant stalų, prie veidrodžių; ložės ir balkonai, apšvietimai ir skulptūros skęsta gėlių jūroje. Tai taip pagyvina atmosferą, kad norisi šį renginį pavadinti gėlių pokyliu. Kai kurie vyrai neatsispiria grožiui ir įsisega gėlę į frako atlapą.
Operos balius sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio – ne tik dėl jame kasmet dalyvaujančio prezidento ir valstybės kanclerio, bet ir dėl vietos ir užsienio garsenybių. Užsienio garsenybes (kartais, deja, abejotinos reputacijos) kviečiasi Richard Lugner - neatsiejama Operos baliaus dalimi tapęs Austrijos nekilnojamo turto magnatas.
Nenuobodžiauja ir nemėgstantys šokti
Netenka liūdėti ir mėgėjams pasifotografuoti. Nors didžioji dalis nešasi savo vaizdo fiksavimo įrenginius, pokyliuose sukiojasi dešimtys spaudos fotografų, kurie ne tik fotografuoja įžymybes, bet ir visą publiką. Galimybių keletas: jei nori nuotraukos iš karto, eini į vadinamąjį foto kambarį, kur tave nufotografuos kaip studijoje, t.y. tik pozuojančius su už nugaros esančiu pokylio pavadinimo logotipu.
Tokią nuotrauką gali atsiimti antroje pokylio pusėje (tiesa, sumokėjęs per 20-50 EUR). Kita galimybė - paprašyti aplink zujančių fotografų nufotografuoti jus pokylio fone, pagrindinėje salėje, prie staliuko ir pan. Tuomet fotografas įteikia jums kortelę su slaptažodžiu ir po kelių dienų nuotraukas rasi internete ir jei patiks, galėsi jas užsisakyti.
Keletas maitinimo vietų nuolat kviečia atsigaivinti arba užkąsti. Pokylio pradžioje svečiai vaišinami austrišku putojančiu vynu, vėliau galima pereiti ir prie tradicinių vynų. Nevartojantys alkoholio mielai atsigaivins gaiviaisiais gėrimais ar kava.
Išalkus galima pasistiprinti sumuštiniais, tačiau tradiciškai po vidurnakčio kadrilio svečiai renkasi pieniškas dešreles arba guliašinę sriubą. Patikėkite, tiek pašokus jos labai norisi.
Didesnėje dalyje pokylių veikia šukuosenų ir makiažo kambariai, kur profesionalūs meistrai pasiruošę nemokamai damoms pataisyti, pakoreguoti šukuoseną ar pagyvinti makiažą.
Pačiame įstabiausiame Operos baliuje veikia net siuvėjo ir batsiuvio kambarys – įvykus garderobo „avarijai“ šie meistrai yra pasiruošę greitai ją užglaistyti. Tuo tarpu azartiniai lošėjai gali išbandyti laimę ruletėje.
Ir pabaigai nepamirškime, ko atėjome į pokylį: Alles walzer! Šoka visi!
