Šimtmečiais tai buvo niekuo neypatingas kalnas Filipinuose, Lusono saloje. 1745 m aukščio virš jūros lygio, tačiau tik 600 m aukštesnis už aplinkinius laukus, tik 200 m pranokstantis kitas viršukalnes. Jo šlaituose gyvenantys aetų tautos žmonės medžiojo, augino ryžius, saldžiąsias bulves, rugius. Tiesa, aetai visada žinojo, kad šis kalnas ypatingas: pasak jų, tai Apo Namalyari, aukščiausiojo iš dievų, buveinė. Mokslininkai žinojo, kad tai snaudžiantis ugnikalnis, kurio paskutinis išsiveržimas buvo apie 500-uosius metus.
Pinatubas, Filipinai
© Shutterstock nuotr.

Vienas didžiausių XX amžiuje ugnikalnių išsiveržimų

Apie Pinatubą pasaulis išgirdo 1991 -aisias, kai po ilgiau nei šešis šimtmečius trukusios ramybės ugnikalnis pabudo ir pradėjo spjaudytis dūmais, pelenais, nuodingais garais ir karšta magma.

Jau 1990 metų pabaigoje iš jo ėmė veržtis dujų ir dūmų srovė, o nuo sekančių metų pavasario ugnikalnis į dangų nuolat išmesdavo didžiulius dūmų stulpus. Kai kurie iš jų pakildavo net į septynių kilometrų aukštį! Apylinkės pasidengė storu pelenų sluoksniu. Kai ugnikalnis pradėjo skleisti sieros dioksidą, kai iš jo pradėjo plūsti magma, pradėti evakuoti aplinkinių vietovių gyventojai. Daugelis jų niekada nebuvo vykę į jokias keliones ir gimtuosius kaimus paliko pirmą sykį gyvenime.

1991 m. birželio 15-ąją išsiveržimas pasiekė kulminaciją. Iš kraterio su didžiule jėga išsiveržė klampi ugninė magma, tekėjo kalno šlaitais, susimaišydama su purvo nuošliaužomis, viską naikindama savo kelyje. Visa sala lyg sniegu pasidengė pelenais. O vakare Pinatubas pradėjo rimti, nors šioks toks aktyvumas dar tęsėsi iki 1992 m. liepos.

Tai antras pagal dydį ugnikalnio išsiveržimas dvidešimtajame amžiuje. Jo poveikis buvo jaučiamas visame pasaulyje. Nors gyventojai buvo perspėti apie išsiveržimą ir evakuoti iš gyvenviečių, esančių 40 km spinduliu nuo ugnikalnio, neišvengta aukų: yra žinoma, kad išsiveržimo metu ir nuo susijusių pasekmių žuvo 875 žmonės.

Išsiveržimo metu ugnikalniui „nurovė stogą“: kalno aukštis sumažėjo 260 metrų, o viršukalnėje atsiradusiame duburyje susiformavo ežeras. Pradžioje jo vanduo buvo karštas ir rūgštus, tačiau laikui bėgant lietūs jo vandenį praskiedė ir atvėsino.

Pragyventi iš buvusios nelaimės

Gamta moka užsigydyti savo žaizdas. Po išsiveržimo praėjus dešimtmečiui, aplink Pinatubą esančių apylinkių ekosistema akivaizdžiai atsigavo. Kai kurios vietos apaugo džiunglių augalais. Tačiau peizažas vis dar primena nežemišką. Įsitikinus saugumu, keliautojams ir turistams leista vaikščioti vulkano kanjonais ir papėdėmis bei aplankyti patį kraterį. Aplinkinių vietovių gyventojai iš buvusios nelaimės pradėjo užsidirbti pragyvenimui: jie dirba gidais, nešikais, ar tiesiog pasakoja savo patyrimus.

Pinatubas, Filipinai
Pinatubas, Filipinai
© Shutterstock nuotr.

Geriausia kelionę link vulkano pradėti iš Tarlako provincijoje esančio San Chuliano (Sta. Juliana), esančio beveik 100 km atstumu nuo Filipinų sostinės Manilos ir 25 km nuo Pinatubo. San Chuliane yra apie 300 akredituotų gidų, lydinčių turistus prie vulkano kraterio. Turizmo centras stengiasi visus tolygiai aprūpinti darbu, todėl yra sudaromi jų darbo grafikai. Kiekvienas gidas bent kartą per savaitę veda prie kraterio ekskursijas. Kasmet daugiau nei 3500 turistų kopia prie ežero, žavėdamiesi jo grožiu.

Džipais per Varnų slėnį

Džipai iš San Chuliano į ekskursijas išvyksta 6-7 val. ryto, kol dar ne taip karšta. Turistai perspėjami pasiruošti nepatogumams - važiuojama bekele, per akmenis ir pilkas vulkaninių pelenų dulkes, kertant griovius bei akmenuotas upes. Džipuose nėra nei kondicionierių, nei saugos diržų.

Kelias veda per Crow Valley (Varnų slėnį), kurį anksčiau JAV oro pajėgos naudojo kaip bombardavimo poligoną. Dar ir dabar kartais čia vyksta Filipinų karo pajėgų pratybos. Tokiomis dienomis turistai gali slėniu važiuoti tik rytą nuo 8 val. ir vakare po 17 val.

Važiuojant slėniu, stebina peizažai, panašesnį į Mėnulio ar negyvenamų planetų paviršių. Pilkose dulkėse matosi džipų vėžės. Galima pamatyti praeinančius didžiuliais ragais pasipuošusius buivolus.

Šiek tiek toliau tvyro San Marcos ir Tambo ežerėliai, atsiradę po vulkano išsiveržimo. Prasidėjus liūčių sezonui, tiek ežerai, tiek slėniu tekanti upė patvinsta, todėl nuo liepos iki spalio ekskursijos nerengiamos. Pasibaigus liūtims, neretai paaiškėja, kad ankstesnis kelias pasidarė nebepravažiuojamas, ir būtina rasti kitus kelius.

Kai 1999 metais pradėtos rengti ekskursijos link vulkano, privažiavus džipu prie jo prieigų, dar laukdavo šešių valandų kopimas aukštyn pėsčiomis. Dabar privažiuojama kur kas arčiau. Išsilaipinus iš džipų, medinė informacinė lenta praneša, kad priklausomai nuo keliautojų amžiaus kraterį galima pasiekti per 15-20 minučių.

Beje, net ir jauni keliautojai sunkiai „telpa“ į 20 minučių, ir ne todėl, kad kopimas labai varginantis. Vaizdai atsiveria tokie, kad norisi sustoti ir fotografuoti.

Siauras, akmenuotas takelis veda aukštyn. Aplink - vešli džiunglių augmenija. Gigantiški paparčiai primena fantastinius filmus apie Juros periodą. Būtina žiūrėti po kojomis, kad neužmintumėte gyvatės.

Keisti medžiai su nematytais vaisiais. Atsargiai - vaisiai tik išoriškai panašūs į cukruotus, turguose pardavinėjamus obuolius, išties jie yra nuodingi! Pagaliau užlipus paskutinius 50 laiptelių atsiveria nuostabi panorama: 2,5 km skersmens Pinatubo ežeras, vietinių aetų vadinamas Lawa ni Apo Malyari.

Mėlynas, žalias ar net juodas ežeras

Ežero pakrantėje – nuostabus balto smėlio paplūdimys. Nors ir stovi ženklai, kad maudytis draudžiama, visada atsiranda drąsuolių, į draudimus nekreipiančių dėmesio.

Filipinai – šalis, kur turistų įgeidžių paisoma. Gidas sušunka „bangka“, kviesdamas valtininką. Už 350 pesų turistai valtimi gali patekti į kitą ežero pusę, vadinamą Pampanga, kur vanduo burbuliuoja lyg verdantis, o pakrantės smėlis toks karštas, kad jame užkastas kiaušinis iškepa. Karštas ir vanduo – jame kiaušinis išvirtų per kelias minutes. Net ir tose vietose, kur vanduo malonios temperatūros, gelmėse gali būti karšta.

Dabar ežero gylis apie 85 metrus. Kai ežeras susidarė, vandens lygis jame didėjo po kiekvieno liūčių sezono. Tačiau bijant, kad vanduo neprasiveržtų pro kalderos sienas, jei jos įtrūktų, ir kad šlaitais pasipylęs vanduo nesukeltų dar vienos nelaimės, buvo įrengti kanalai, kuriais dalis vandens nuleidžiama.

Dėl ne visai suprantamų priežasčių vandens spalva nuolat keičiasi. Tai jis turkio mėlynumo, tai smaragdinis, tai gelsvas, o kartais net ir juodas.

Turistai, iš anksto suderinę turizmo centre, gali likti stovyklauti prie ežero per naktį, arba sustoti netoli Crow Valley trasos esančiame aetų kaimelyje Tarukane. Iki 1991-ųjų nelaimės čia gyvenę aetai vertėsi medžiokle, žvejyba, žemdirbyste. Gyveno pagal natūrinio ūkio principus, jiems nereikėjo pinigų.

Išsiveržimo metu jie buvo priversti palikti namus, tačiau grįžo į gimtąsias vietas kai tik galėjo. Pasistatė bambukų namus, pradėjo ruošti laukus sėjai, pasodino papajų ir mango medžius. Į apylinkes grįžo paukščiai ir laukiniai žvėrys. „Tačiau gyvenimas niekada nebebus toks pat, kaip anksčiau“ - sako senbuviai.

www.perpasauli.lt
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: šaltukas grįš su nauja jėga (15)

Antroje savaitės pusėje orai dar keisis ne kartą, sulauksime daugiau kritulių ir smarkaus vėjo....

Įkalbėta mylimojo lietuvė Madride pasidarė tatuiruotę – diagnozė ją „pasivijo“ tik po 22 metų (50)

Pasaulio sveikatos organizacijos strategai planuoja, kad iki 2030-ųjų hepatito C viruso infekcija...

Kauno policija sučiupo žmogžudyste Medvėgalio g. įtariamą vyrą (119)

Aktyviai ieškoję įtariamojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai...

Keturių žingsnių planas, kuris padės išsaugoti aistrą santykiuose per atstumą (36)

Sakoma, kad laikinas išsiskyrimas tik sustiprina širdies jausmus. Tai puiku, tačiau vien švelnių...

Rinką sudrebinusiam „Vytautui“ – smūgis po dviejų pratęsimų Kėdainiuose, amerikiečiai toliau stebisi Šeškaus komentaras (70)

Krepšinio pasaulį žinia apie sutarties su broliais Ballais pasirašymą sudrebinęs...

Mokslininkai tyrinėjo sapnus: ką reiškia, jei sapne krentate ar bėgate? (15)

Po nemažai streso kėlusios dienos daugeliui bent naktį norėtųsi atrasti ramybę. Deja, neseniai...

Nuo sausio tūkstančiams gyventojų didėja privalomas mokestis (336)

Kaip jau žinoma, nuo kitų metų pradžios didėja minimali mėnesinė alga ( MMA ). Dėl to didės...

Beata Tiškevič pristatė autobiografiją: atvirai prakalbo ir apie sudėtingus santykius su mama, ir skyrybas (131)

Antradienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje žurnalistė, aktorė ir...

Paryžius ruošiasi bylinėtis su „Airbnb.com“ (5)

Paryžiaus valdžia grasina teismu būsto nuomos platformai „Airbnb“, jei ši nepašalins iš savo...

Vaiko priežiūros išmokos didėjo kur kas lėčiau nei atlyginimai ir kainos (70)

Nuo šio dešimtmečio pradžios kai kurių prekių ir paslaugų kainos padidėjo daugiau kaip...