aA
Europa ligota. Stereotipinis europietiškas mąstymas, neleidžiantis suvokti, kaip galima džiaugtis gyvenimu ir būti laimingam įklimpus skurde, išgydomas sunkiau nei žmoniją retinančios pandemijos. Tokias išvadas daro porą savaičių su keliais tūkstančiais krikščioniško jaunimo iš viso pasaulio Filipinuose viešėję ir vietinių šeimose gyvenę penki panevėžiečiai.
Filipinai
Filipinai
© Corbis/Scanpix

Į susitikimą Filipinuose su krikščionišku jaunimu iš 50-ies pasaulio šalių skridę lietuviai nušluostė nosį europiečiams: iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, kitų Europos Sąjungos senbuvių į salyną atvyko vos po vieną du jaunuolius, tačiau Lietuvai atstovavo daugiau nei dvidešimt.

„Mes ten švytėjome“, – prisimena A.Lipniūno kultūros centro projektų koordinatorė Elona Stasiūnaitė.

Nuostabos kupinais žvilgsniais pasaulio jaunimas stebėjo lietuvius, vienintelius išdrįsusius užlipti į sceną uždainavus kinams. Jaunuoliai iš mažos, dar daug kam pasaulyje nežinomos Lietuvos sužavėjo savo drąsa, šiluma ir bendravimu.

Elona nesistebi, kodėl piligrimine kelione po Filipinus susidomėjo tiek mažai europiečių jaunuolių.

„Europa jau tiek pilna, kad ji nieko nebenori ir nebemoka džiaugtis. Turtas nugalėjo europiečio dvasią. Lietuviams dar nuostabu aplankyti kitą šalį, pagyventi joje taip, kaip gyvena vietiniai, ne išpuoselėtuose viešbučiuose ir pamatyti tą, ko nerodo kelionių agentūrų gidai. Praturtėjusių europiečių tokie dalykai nežavi“, – mano E.Stasiūnaitė.

Per gyvenimą veda Dievas

Elona skaičiuoja už dvi savaites trukusią viešnagę Filipinuose paklojusi neįtikėtinai mažai – 2500 Lt piligrimams kainavo tik pati kelionė. Visu kitu – nakvyne, maitinimu, pramogomis – pasirūpino juos sutikusios filipiniečių parapijų bendruomenės.

Nors, pasak E.Stasiūnaitės, vietiniai keliautojus pasitiko tarsi prezidentus, tačiau niekas nesistengė atvykėliams parodyti kasdienybės gražesnės, nei ji iš tiesų yra.

Per dvi savaites lietuviai spėjo pajusti, ką reiškia nakvynė varganoje lūšnelėje, kur žmogui tenka vos 2 kv. m, paragauti delikatesu laikomo viščiuko embriono, nusistebėti į žiurkieną nespjaunančių vargingai gyvenančių filipiniečių skoniu ir su pagarba pripažinti, kad jų pasitikėjimas Dievu kur kas stipresnis nei Lietuvoje.

„Bet kuris vaikas, paklaustas, kas tavo gyvenimo vedlys, atsakys: Dievas“, – pasakojo E.Stasiūnaitė.

Koks svarbus filipiniečiams tikėjimas ir santykis su Bažnyčia, parodo lietuvius nustebinusi statistika: 90 parapijų turinčioje vyskupijoje darbuojasi 150 kunigų. Tokie skaičiai Lietuvos dvasininkus verčia tik atsidusti: pas mus dažnam kunigui tenka aptarnauti kelias parapijas.

Ne atsitiktinai į pensiją išėjusių kunigų prieglaudoje lankęsi lietuviai iš senatvę ramiai leidžiančio filipiniečio dvasininko išgirdo suglumti privertusį klausimą: kodėl pas jus tiek mažai pašauktųjų?

Maldos net ant tvorų

Remti bažnyčią – net ir vargingai gyvenančiam filipiniečiui ne prievolė, o savaime suprantamas reiškinys, tarsi kitaip nė būti negalėtų. Todėl netgi kaimeliuose įsikūrę maldos namai aprūpinti modernia kompiuterine technika.

Filipinuose, šalies didmiesčiuose ir provincijoje, bažnyčios sausakimšos ne tik per didžiąsias metų šventes. Maldos iš jų sklinda netgi 5 val. ryte – vietiniams įprasta pakeliui į darbą ar mokyklą užsukti padėkoti Dievui.

Filipiniečius Aukščiausiasis lydi kiekviename žingsnyje: Marijos ir Jėzaus paveikslai puošia namų sienas, greta milžiniškų reklamų ant tvorų iškabinti plakatai su maldų žodžiais, maldos užrašytos netgi ant gatvėmis zujančių motociklų su būdelėmis.

Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu ryškus netgi kasdieniame šeimos gyvenime.

Filipiniečių šeimose gyvenusiai Elonai pirmiausia į akis krito tėvų tikėjimu pagrįstas tėvų ir vaikų bendravimas.

„Namo sugrįžę vaikai ima tėvų ranką ir deda sau prie kaktos. Šitaip sveikinami ir kunigai. Tėvai išeinančius ir sugrįžusius vaikus laimina peržegnodami“, – pasakojo Elona.

Romas pigiau už vandenį

E.Stasiūnaitė per porą viešnagės savaičių gyveno dvejose šeimose. Filipinų sostinėje Maniloje panevėžietę priglaudė tris vaikus užauginę sutuoktiniai – buvusi karininkė ir oro uosto darbuotojas. E.Stasiūnaitės nuomone, jos laikinieji globėjai – vidurinės klasės atstovai. Nors prieš metus šeimos namus nuplovė potvynis, sutuoktiniai jau spėjo įsikurti naujame trijų kambarių būste. Kol kas svečiams priimti tinkama tik svetainė, o joje akį traukia prabangus ąžuolinis stalas su kėdėmis. Elona juokauja, kad tokie baldai tiktų ir karaliaus menei.

Antrojoje piligrimės aplankytoje šeimoje visi buities darbai buvo užkrauti ant jau dešimtmetį samdomos tarnaitės pečių. Tačiau, pasak Elonos, nors namams tvarkyti, valgiui gaminti ir kitaip pasirūpinti buitimi samdomas žmogus, šeima nelaikoma ypač turtinga. Tarnų paslaugos tiesiog tokios pigios, kad šeimininkams labiau apsimoka jiems mokėti, nei patiems gaišti laiką tvarkantis.

Elonos teigimu, vertinant europiečių akimis, Filipinuose kainos gana mažos. Už pavėžėjimą vargingųjų taksi – motoroleriu su priekaba – užtenka 7 pesų, tai yra apie 30 centų, kilogramas vaisių kainuoja 20–30 pesų, litras degalų – 40 pesų, tačiau už butelį aliejaus tektų pakloti 100 ir daugiau pesų, mažas buteliukas vandens – 90 pesų. Europiečiams didžiausią nuostabą sukėlė alkoholio kaina: romas kainuoja pigiau už vandenį.

Tačiau per porą viešnagės savaičių Elona sostinės gatvėje sutiko tik vieną neblaivų vyriškį, ir tas pats šlitinėjo Jėzaus atvaizdu papuoštais marškinėliais.

Skurdas – tik menkniekis

E.Stasiūnaitė juokauja, kad jai išskirtinai pasisekė: pateko į gana gerai besiverčiančias šeimas. Kur kas pikantiškesnių įspūdžių pasisėmė jos bendrakeleiviai.

Kaunietė, su būriu piligrimų palydėta į apnakvindinti keliautojus pasišovusio filipiniečio namus, neteko žado. Dvidešimt jaunuolių šeimininkas panūdo apgyvendinti viename kambaryje, nors vienam žmogui teko mažiau nei 2 kv. m ploto.

Piligrimams teko pamiršti ne tik apie vaišes, bet ir paprasčiausią užkandį – užsieniečius į savo namus pasikvietęs šeimininkas nė pats neturėjo ką į burną įsidėti. Lūšnelėje didžiausia puota prasidėjo, kai lietuvė, iš gatvės prekeivių pripirkusi daržovių, išvirė sriubos.

Varganai gyvenantys filipiniečiai skurdo nesigėdija. Toks menkniekis, jų nuomone, negali trukdyti džiaugtis, ieškoti draugų, į savo namus pasikviesti užsieniečių turistų.

Daugumai gyventojų skurdas tapęs norma: prie bažnyčių, didesnių susibūrimų vietų pilna neįkyrių išmaldos prašytojų, gatvėje galima išvysti sudžiūvusią motiną, maitinančią kūdikį krūtimi, miestuose ištisi kvartalai europiečiams į lūšnas panašių namelių, suręstų iš šiferio lakštų, bet kaip nudrėbtų. Būstą vargšams atstoja netgi seni reklaminiai skydai.

„Filipiniečiai nesureikšmina buities. Atrodo, tarsi jie nežinotų, ką reiškia stresas, depresija. Gal taip yra todėl, kad nesukaupę turto filipiniečiai nebijo jo ir prarasti. Jie net nebando praturtėti. Europiečiai įsivaizduoja kone dievai esantys, nes gali viską nupirkti, o praradę verslą puola į paniką. Jie pamiršta, kad yra didesnių vertybių nei pinigai. Dažnai sau primenu: Elona, neskubėk praturtėti, nes prarasi save“, – įsitikinusi E.Stasiūnaitė.

Mergina abejoja, ar teisūs turistai, panūdę gatvėje su iš šiukšlių dėžės ištrauktu celofaniniu maišu žaidžiančiam vaikui nupirkti žaislinę mašinėlę.
„Ar šitaip neatimama iš vaiko fantazija?“ – svarsto Elona.

Vis dėlto, nors skurdas filipiniečiams – ne priežastis graužtis, jaunoji karta traukia svetur ieškoti geresnio gyvenimo. Didžiausi emigrantų srautai plūsta į Japoniją ir JAV. Tekančios saulės šalyje įsitvirtinti bando informacinių technologijų specialistai, Amerikoje – medicinos darbuotojai.

Filipinai – kontrastų šalis. Sostinėje Maniloje vargšų lūšnelių kvartalą keičia turtingųjų rajonai, aptverti aukštomis tvoromis, prie įvažiavimų įrengti apsaugos postai. Po 22 val. į pasiturinčiųjų kvartalą be asmens dokumento nepateksi.

Pasak Elonos, didžiausia didmiesčių problema – oro tarša. Gatvėse zujantis transportas techniškai toks netvarkingas, kad vietiniai dažniausiai į miestą neišeina be rankšluostėlio.

„Dieną pasivaikščiojusi po Manilą, vakare grįžau juoda nuo teršalų“, – pasakojo E.Stasiūnaitė.

Viščiuko embriono nepamėgo

E.Stasiūnaitė svarsto, kad filipiniečiai dėl nepriteklių nesinervina, nes visiškai pasitiki Dievu ir yra apsupti magiškos gamtos. Vasarį Filipinuose lankęsi lietuviai mėgavosi 27 laipsnių šiluma, nors gruodis–vasaris laikomi šaltaisiais mėnesiais.

Palmės, gausybė šviežių vaisių, turguje viliojantys pušimi kvepiantys mangai, sultingi ananasai, saldžios sultys iš prekeivių čia pat perkirstų kokosų, saulė, salas skalaujančių jūrų kone perregimas vanduo – rodos, ko daugiau reikia, kad užmirštum svajones apie gražesnį namą, geresnę mašiną ar aukštesnę padėtį visuomenėje.

Vis dėlto sultingais vaisiais gausi filipiniečių virtuvė lietuvių piligrimus privertė ir žiaukčioti. Vaikinai ryžosi suvalgyti balut, dar vadinamą kiaušiniu su kojomis. Tai daugumos filipiniečių kasdienis patiekalas – išvirtas anties ar vištos kiaušinis su beveik išsivysčiusiu embrionu, turinčiu plunksnas, kojas, sparnus.

Filipiniečiai nespjauna ir į žiurkes, tačiau, pasak Elonos, šiuos didelio žavesio nekeliančius gyvūnėlius dažniau ragauja provincijų gyventojai.

Elonai buvo staigmena, kai prie stalo pasigedo peilio. Dauguma filipiniečių valgydami juo nesinaudoja – mėsą gnybia šaukšto briauna ir smeigia šakute.

„Sekundė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vis daugiau lankytinų objektų Lietuvoje uždaromi dėl COVID-19 rizikos (32)

LR Vyriausybei nutarus griežčiau riboti žmonių srautus viešose erdvėse, valstybės...

COVID-19 – šokas turizmo sektoriui: atsigauti prireiks beveik metų, o kelionės bus brangesnės (121)

Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) duomenimis 2019 metais visame pasaulyje keliavo apie 1,5...

Kelionių knygų autoriai: pasižvalgyti po pasaulį galima ir ant sofos

Knygos, kurios nukelia į kitus pasaulius, – nuostabus būdas pailsėti nuo pastarosiomis dienomis...

Negalintys grįžti namo užsieniečiai įstrigo būstus nuomojančio lietuvio namuose: tai, kas dabar vyksta yra „balaganas“ (35)

Būsto užsakymų skaičius būsto nuomos platformoje „ Airbnb “, remiantis analitinės bendrovės...

Top naujienos

Oficialu: Klaipėdoje nuo COVID-19 pasveiko šeši pacientai papildyta 20:44 val.  (315)

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle Facebook pasidalino džiugia...

Koronavirusu susirgusi Seimo darbuotoja atsisako pateikti savo kontaktus ir maršrutus papildyta Gaižausko komentaru (1262)

Karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje – precedento neturintis skandalas. Nors įstatymas...

Pirmadienį šalyje nustatyti dar 7 užsikrėtimo atvejai iš viso šalyje užfiksuotas 491 atvejis (188)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti...

Traukiantis šilumai sulauksime sniego ir plikledžio (3)

Antradienio naktį Lietuvos padangėje praplauks nedidelis debesų sūkurys. Vietomis, daugiausia...

Vyrui diagnozavo COVID-19, bet pakartotinai netiria: už kelių dienų į darbą, bet virusą dar gali nešioti (117)

40-metis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) iš Austrijos, į kurią buvo...

Generalinis komisaras: nubausti už saviizoliacijos pažeidimus patys dar negalime (117)

Šalyje prasidėjus trečiajai karantino savaitei, Lietuvos policija vis dar neturi įstatyminio...

Baltarusiai valdžios sprendimų dėl koronaviruso nelaukia – patys imasi veiksmų (69)

Medikai iš viso pasaulio, įskaitant ir sveikatos priežiūros profesionalus iš Baltarusijos, dėl...

Profesorius papasakojo, kokios apsaugos nuo virusų priemonės yra efektyviausios (77)

COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų...

Italijoje auga nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius, bet užsikrečia vis mažiau pasaulyje jau mirė daugiau nei 35 tūkst. žmonių (93)

Italijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirė dar 812 žmonių, o...

Malinauskas: buvau asmeniškai Verygos patikintas, kad reagentų nepritrūks (228)

Buvęs premjero patarėjas bei Visuomenės informavimo grupės vadovas dėl koronaviruso Skirmantas...

|Maža didelių žinių kaina