Tik 1935 m. buvo nutiestas kelias iš Mestijos į išorinį pasaulį. Kelią išgrindė skalda, vėliau Mestijoje įvedė elektrą. Pasibaigus sovietmečiui, mieste menkai vystė turizmą, didžiausi viešbučiai ilgai stovėdavo uždaryti, galiausiai apskritai nustodavo veikti. Tiesa, vyko ir teigiamų pokyčių – atidarė muziejų Gruzijos ir vietos lobiams, ėmė sodinti augaliją ir atkurti regione kalnų turizmą.
Mestijoje yra puikių tvirtovių, viena jų atvira visuomenei, pastatyta XII amžiuje. Išsaugotas originalus medinis interjeras ir baldai. Gyvenimas vykdavo centrinėje menėje, joje yra ir laužavietė, virš kurios gamindavo maistą. Žiemą gyvuliai gyvendavo viduje su žmonėmis, jų kūno šiluma padėdavo prišildyti patalpą.
Mestijos pakraštyje yra pirmajam Svanetijos alpinistui Michailui Khergianiui skirtas muziejus. Jame gausu kopinėjimo kalnais istorijos nuotraukų, taip pat tradicinis Svanetijos kambarys su iš medžio išdrožtais baldais.
Kaip nuvykti?
Iš carienės Tamaros oro uosto penkis kartus per savaitę skrenda lėktuvas į šalies sostinę Tbilisį. Bilietus patartina rezervuotis bent prieš savaitę.
Iš Tbilisio galima važiuoti naktiniu traukiniu iki Zugdidžio, šio miesto traukinių stotyje sėsti į maršrutinį autobusą ir vykti iki Mestijos. Kelionė truks 3 – 4 valandas.
Maršrutiniai 16 vietų autobusai iš Tbilisio į Mestiją kursuoja kiekvieną dieną. Kelionės truks 10 – 11 valandų.
Iš Zugdidžio iki Mestijos nutiestas naujas saugus greitkelis, tad keliauti galima ir traukiniu.
